Viename šalies  regione bent 10 mokyklų ruošia virėjus. Miestelyje, kuriame viešbučio niekada nėra buvę, turizmas neišvystytas, rengiami viešbučių darbuotojai. Yra ne vienas atvejis, kai šalia viena kitos veikia gimnazija ir profesinė mokykla, abi teikia vidurinį išsilavinimą ir konkuruoja dėl mokinių. Tos pačios specialybės darbuotojus rengia dvi gretimai esančios mokymo įstaigos. Daugybę panašių neefektyvaus profesinio ugdymo organizavimo dalykų šalyje rado Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) specialistai. Atlikus išsamią analizę parengtas įstaigų tinklo tvarkymo plano projektas, kuriuo siekiama užtikrinti darbo rinkos poreikius, ugdymo kokybę, efektyvų valstybės lėšų panaudojimą. Tuoj pat po Naujųjų metų 42 biudžetinės profesinio mokymo įstaigos taps viešosiomis.

Kas keisis Šiaulių profesinio rengimo centre, klausiame jo direktoriaus Sauliaus Dargužo.

Valdymo permainos didina biurokratijos naštą
Oficialiuose dokumentuose teigiama, kad siekiant kuo glaudesnio bendradarbiavimo su verslu ir įgyvendinant nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Profesinio mokymo įstatymo nuostatas, 42 biudžetinės įstaigos bus pertvarkytos į viešąsias, verslo įmonių atstovus kviečiant dalyvauti tiek profesinių mokyklų valdymo, tiek profesinio mokymo turinio formavimo ir paslaugų teikimo organizavimo procese.

S. Dargužas, Šiaulių profesinio rengimo centro (ŠPRC) direktorius,  sako, kad itin didelių pokyčių neįžvelgia, nors darbo įdėta labai daug: „Pasikeis mokyklos statusas, vadinsimės ne biudžetine įstaiga, o viešąja. Pavadinimas, adresas, visi rekvizitai išliks tie patys. Skyriai bus kaip buvę, ugdymo permainų kol kas neplanuojame. Valdymo pertvarka nesiejama su ugdymo procesu ir veikla.“

Šiauliuose veikia vienas profesinio rengimo centras, kurį sudaro 5 skyriai. Išlieka nepakitusios visos savivaldos institucijos: Centro taryba, Mokytojų susirinkimas, Mokinių taryba, Darbo taryba, profsąjungos. Atsiranda nauja valdymo institucija – Mokyklos (valdymo) taryba. Mokyklos tarybą sudarys 9 nariai: 1 moksleivis, 1 pedagogas, 1 mokyklos darbuotojas, 1 ŠMM deleguotas asmuo, 1 asmenį deleguos Regiono plėtros taryba, įtraukiami 4 verslo atstovai pagal mokymo programų paklausumą: pavyzdžiui, verslas ir administravimas, statyba, paslaugos.

„Taigi įstaigos valdyme daugiau galios verslui, –  sako direktorius. –  Anksčiau ŠMM buvo steigėja, dabar – pagrindinė dalininkė. Šiaulių profesinio rengimo Centro taryboje priimami pagrindiniai sprendimai, kuriamos strategijos ir planai. Dabar visa tai reikės derinti su Mokyklos (valdymo) taryba. Bus daugiau biurokratijos. Be to, jos suformavimas, sukvietimas darbui – papildomas rūpestis. Pačioje sausio pradžioje jos niekaip nesuspėsime sudaryti, nes ir nuostatai numato, kad asmenų atranka sudėtinga: negali taryboje dalyvauti politikai, savivaldybės tarybos nariai, politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Kiekvienas kandidatas turės pereiti tam tikras procedūras.“

Pasak direktoriaus, darbo atlikta daug, visų 5 skyrių turtas inventorizuotas, aprašytas, nufotografuotas, įstatai patvirtinti, o vis tiek neįmanoma apsisaugoti nuo pažeidimo: registrų centras sausio 1-ąją nedirbs, tad naują viešosios įstaigos statusą galės įregistruoti tik sausio antrą.

Socialiniai partneriai ar dalininkai?
ŠMM siekimas į profesinių mokyklų įstaigų valdymą įtraukti darbdavius – gal naudingas dalykas, bet  S. Dargužas pabrėžia, kad partnerystė su potencialiais darbdaviais nebuvo draudžiama  biudžetinėms įstaigoms ir anksčiau.

„Mes  esame pasirašę labai daug sutarčių su socialiniais partneriais, savivaldybės ir privačiomis  įmonėmis, kurios vienaip ar kitaip dalyvauja mūsų profesinės mokyklos gyvenime. Gal pakeičiant biudžetines profesinio rengimo mokyklas į viešąsias bus siekiama pritraukti daugiau lėšų, – svarsto ŠPRC direktorius, – daugelį sprendimų priims dalininkai. Kas taps dalininkais? Kokie gali būti jų interesai ir galimybės? Ar investuos turto ir žmogiškųjų resursų?“

Kol kas direktorius atsakymų į tuos klausimus nežino – galbūt reforma supaprastins paslaugų teikimo įforminimą ir suteiks daugiau galimybių užsidirbti pačiai mokymo įstaigai.

Pramonininkų asociacija jau daug metų baksnoja Švietimo ir mokslo ministeriją, kad profesinio rengimo sistema neatitinka regiono poreikių, neparuošia tinkamų specialistų šalies ir vietos darbo rinkai.

Pasak direktoriaus S. Dargužo, kalbos apie poreikių tenkinimą – sena istorija. Susikalbėjimas ir bendradarbiavimas reikalingas tarp asocijuoto verslo ir ŠMM.

„Mes esame pavaldūs ministerijai. Dalininkai galės dalyvauti viešosios įstaigos valdyme ir turės daugiau tiesioginės įtakos formuojant pačią mokymo politiką, bet ne ugdymo kokybę. Ugdymo kokybė yra pačios mokyklos dėstytojų atsakomybė“, – sako S. Dargužas. Gali būti, kad sąvoką „ugdymo kokybė“ pramonininkai ir pedagogai supranta skirtingai.

Būsimi dalininkai, pasak direktoriaus,  galimai atsižvelgs į regiono ir tam tikrų institucijų poreikius, siūlys naujų specialybių bei mokymo programų. Paslaugų gavėjai  turėtų būti suinteresuoti gauti reikalingų specialistų. Tačiau ir dabar ugdymo programos šiek tiek  derinamos su Pramonininkų rūmais, priimančiomis įmonėmis.

Nepritaria direktorius  priekaištams, kad neplėtojama pameistrystė, baigę studijas moksleiviai stokoja praktinių įgūdžių: „Plėtoti pameistrystę – labiau Ūkio ministerijos ir pramonės reikalas. Mes pasiruošę. Pagal šią formą nemažai moksleivių mokosi. Mokykla suteikia teorinių žinių, o darbinius įgūdžius – darbo vietoje. Tačiau retoje įmonėje rastum darbuotoją, sertifikuotą specialistą, kuris turi bent minimalią pedagogo kvalifikaciją, teisę mokyti. Didelės įmonės turi resursų, galėtų darbo vietų mokiniams daugiau steigti.“  

Paklausios ir nepaklausios programos
S. Dargužas taip griežtai neskirstytų. Pavyzdžiui šiemet nesurinko grupių į siuvimo, floristikos, santechniko specialybes. Ypač nustebino pastaroji.

Viena iš priežasčių gali būti, kad LAMA sistemoje registracija baigta rugpjūčio pabaigoje. Buvo įprasta, kad priėmimas tęsdavosi iki rugsėjo vidurio. Daug jaunų žmonių vasarą uždarbiauja užsienyje, gal nespėjo sugrįžti. Rugsėjį pasipylė skambučiai. Per papildomą priėmimą grupė sudaryta.

Kas gali tiksliai pasakyti, koki profesija bus paklausi po 3–5 metų? Orientuotis griežtai į vietines įmones taip pat rizikinga – šiais metais yra, o kitais – gal nebe. Šiaulių profesinio rengimo centras orientuojasi į tradicines specialybes, kad baigęs bent individualų verslą galėtų sukti ar pagal patentą darbuotis. Juk malonu į kirpyklą užeiti, batus nunešti pataisyti geram batsiuviui. Automechanikų, kompiuterininkų turbūt ilgai reikės.

Ne visai teisinga vertinti mokyklą pagal tai, kiek absolventų įsidarbina. Pasitaiko, kad atlyginimas toks menkas ar gyvenimo sąlygos susiklosto, jog tenka registruotis Užimtumo tarnyboje. Dalis tęsia mokslus aukštosiose mokyklose. Didžiulė dalis, deja, išvyksta dirbti į užsienį. Ar tai tik mokyklos problema?

Anot direktoriaus, pasirinkdamas profesiją, kiekvienas jaunas žmogus nori gyventi geriau, oriau.  Darbas turi patikti. Jei eini kaip į šventę, jautiesi laimingas. Atlyginimas ir darbo sąlygos labai svarbios, kad tai įvyktų. Kai kurios specialybės labai sudėtingos, atsakingos, o darbo valandos – ilgos, atlyginimai – menki.

„Mes esame viena profesinė mokykla mieste, į kurią priimame moksleivius ir iš regiono. Turime labai įvairialypes studijų programas ir esame susikoncentravę į konkrečių specialybių ruošimą. Tikimės iš būsimų dalininkų pozityvaus požiūrio į profesinį mokymą, galimybės gauti efektyvią  paramą“,– apibendrino savo lūkesčius S. Dargužas.

S. Dargužas, ŠPRC direktorius: „Tikimės iš būsimų dalininkų pozityvaus požiūrio į profesinį mokymą, galimybės gauti efektyvią  paramą.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.