Metų pabaiga prekybininkams yra sėkmingiausias laikotarpis. Jau lapkritį lietuviai pradeda ruoštis gražiausioms žiemos šventėms ir tuštinti savo pinigines. Žinoma, ne visus pasiruošimo šventėms laikotarpis džiugina. Netrūksta tokių, kurie kalėdinėms dovanoms iš anksto ne tik netaupo, bet ir patiria stresą, nežinodami, ką padovanoti savo artimiesiems.

Šventėms planuoja išleisti daugiau
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė „Šiaulių naujienoms“ sako, kad šiais metais kas ketvirtas lietuvis kalėdinėms dovanoms išleis 101–200 eurų. Atliktas tyrimas parodė, kad palyginti su praėjusiais metais, tokios vertės dovanas planuojančių gyventojų dalis išaugo 10 proc.

„Padidėjusios žmonių pajamos, išaugęs vartotojų pasitikėjimo rodiklis ir bendras šalies ekonomikos augimas rodo, kad daugelis gyventojų be didesnių sunkumų jau išgali patenkinti būtinuosius poreikius. Todėl per artėjančias šventes jie turės galimybių daugiau pinigų skirti pramogoms ir dovanoms“, − komentuoja J. Cvilikienė.

Pasak finansų ekspertės, paprastai gyventojai prie išaugusių pajamų pripranta labai greitai ir pagal jas pritaiko išlaidų lygį, dažniausiai – į didėjimo pusę. Tačiau jei prieš penkerius metus būtume sužinoję, kad kas ketvirtas lietuvis dovanoms išleis nuo 348 iki 700 litų, būtume prašę patikrinti, ar tyrime neįsivėlė klaida.

Remiantis tyrimo duomenimis, šiais metais dovanoms skirsiančiųjų 101–200 eurų itin išaugo. Jei pernai tokių gyventojų buvo 14 proc., tai šį lapkritį jau 24 procentai. Užtat žadančių išsitekti į 30 eurų ir mažiau per ketverius metus, kai atliekamas kalėdinių išlaidų tyrimas, tolygiai mažėjo: nuo 20 proc. 2015-aisiais iki 10 proc. šiemet.

Ekonomistė negali tiksliai pasakyti, ar verta taip išlaidauti, tačiau primena, kad šventės, nors ir labai svarbios bei lauktos praeina greitai, o finansiniai iššūkiai joms pasibaigus lieka. Todėl būtų labai gerai, jeigu kiekviena šeima įvertintų savo galimybes, nusistatytų šventėms skiriamą sumą ir plano laikytųsi: „Mes labai pasiduodame bendrai nuotaikai, pirkimo vajui, tačiau paskui nereikalingi daiktai nugula lentynas, o išleistų pinigų nebesusigrąžinsime. Todėl manau, kad verta net švenčių metu išlaikyti balansą tarp emocijų ir praktinio planavimo, susidaryti pirkinių sąrašą, dovanoti buvimą kartu, o ne daiktus.“

Ragina pasitelkti kūrybiškumą
Kita pastebima tendencija − padaugėjo žmonių, kurie kalėdinėms dovanoms ir sveikinimams iš anksto netaupo. Be to, gerokai išaugo skaičius tokių, kurie klausiami nežinojo, kiek ketina išleisti dovanoms. Tai reiškia, kad leidžiame sau ne tik brangesnes dovanas, bet ir apskritai finansinį „diržą“ esame gerokai atleidę. Didžiausios – 61 proc. – gyventojų dalies vienai dovanai skiriamos sumos turėtų siekti nuo 6 iki 30 eurų, panašiai kaip ir ankstesniais metais.

Kita vertus, tyrimo rezultatai rodo, kad šiemet beveik perpus (iki 6 proc.) sumažėjo ketinančių pirkti artimiesiems iki 5 eurų vertės dovanas. Dvigubai (iki 12 proc.) padaugėjo tų, kurie vienai dovanai rengiasi skirti nuo 31 iki 50 eurų.

Taip pat netrūksta tokių, kurie nusprendžia kalėdinėms dovanoms pinigų pasiskolinti iš draugų ar banko. J. Cvilikienė mano, kad šiuo atžvilgiu naudingiau būtų pasitelkti savo kūrybiškumą: „Gal dalį dovanų galime pagaminti? Pavyzdžiui, iškepti bendradarbiams sausainių, gal giminės susibūrimui galime nupinti vainiką, o pusbroliui padovanoti vasarą virtos uogienės stiklainį? Gal seniai nematytą draugą galime pasikviesti pasivaikščioti ir arbatos puodeliui? Geriau dovanoti savo laiką, bei parodyti dėmesį kad ir nebrangiomis priemonėmis, nei skolintis brangioms dovanoms. Juk švenčių esmė yra ne jos.“

Lietuviai pinigų negaili ir šventiniam stalui. Remiantis šių metų tyrimo duomenimis, penktadalis gyventojų tikisi šventinį stalą paruošti išleisdami 31–50 eurų ir tik kas šeštas mano, kad prireiks daugiau kaip 150 eurų.

Praėjusių metų švenčių išlaidų tyrimas parodė, kad pernai gyventojai šventiniam stalui buvo numatę panašų biudžetą. Vis dėlto didelė dalis žmonių, planavusių, kad užteks 31–50 eurų, šią sumą viršijo ir išleido 51–100 eurų, o nemažai nurodė, jog prireikė 151–200 eurų.

„Tai rodo, jog prieš šventes savo šventinio stalo norus ir finansus jiems realizuoti vertiname nepakankamai realistiškai. Gyventojams patarčiau arba susidaryti kuo tikslesnį vaišių sąrašą, kad tiksliai įvertintų planuojamas išlaidas, arba atėjus į parduotuvę riboti išlaidavimą ir į krepšelį dėti ne pačius brangiausius skanėstus, kad išsitektų į suplanuotas sumas“, – pataria ekonomistė.

Prekyba suaktyvėja gruodį
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas patvirtina, kad metų pabaigoje lietuviai išleidžia daugiau pinigų nei kitais mėnesiais. Tai rodo ne tik Statistikos departamento stebimi mažmeninės prekybos apyvartos, bet ir atsiskaitymų banko kortelėmis prekybos vietose, rezultatai. Pastaruosius trejus metus gruodį mokėjimo kortelėmis apyvarta būdavo 20 proc. didesnė negu lapkričio mėnesį. „Didysis apsipirkimo šuolis įvyksta antrą gruodžio dešimtadienį, kuris pagal apyvartą tik 5 proc. atsilieka nuo paskutinio šventiškiausio metų dešimtadienio. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad paskutinis dešimtadienis turi daugiau dienų, galima teigti, kad gyventojų pasiruošimas šventėms piką pasiekia maždaug likus savaitei iki Kalėdų. Nereikėtų pamiršti ir to, kad pensijos Lietuvoje išmokamos antro dešimtadienio pradžioje, tad pensininkai tik sulaukę pensijų drąsiau skuba ruoštis šventėms“, – sako T. Povilauskas.

Verta pastebėti ir tai, kad Naujųjų metų sutiktuvės neprilygsta Kalėdų šventėms pagal gyventojų išleidžiamas sumas joms pasiruošti. Vidutinė dienos mokėjimo kortele prekybos vietose apyvarta likus kelioms dienomis iki Kalėdų yra didesnė negu prieš Naujuosius metus. Praėjus šventėms, gerokai sumažėja ir žmonių išlaidos pirkiniams. Pirmą sausio dešimtadienį atsiskaitymų mokėjimo kortele prekybos vietose mažėja beveik 40 procentų – gyventojai pirmosiomis naujų metų savaitėmis susilaiko nuo didesnių pirkinių ir pinigus leidžia tik įprastiems kasdieniams pirkiniams.

„Šių metų kalėdinė prekyba turėtų būti puiki prekybininkams. Tą rodo ne tik didžiausia nuo prieškrizinių laikų lapkričio mėnesio prekybos pasitikėjimo rodiklio reikšmė, bet ir šių metų mažmeninės prekybos rezultatai“, – akcentuoja T. Povilauskas.

Mažmeninės prekybos apyvarta, neįtraukus degalų prekybos, per dešimt 2018 metų mėnesių padidėjo 6,9 procento. Atrodytų, kad tai nėra daug, palyginti su 7,1 proc. augimu praėjusiais metais, tačiau įtraukus prekybą degalais augimas šiemet būtų didesnis. Beje, anot ekonomisto, šiemet infliacija metų pabaigoje yra mažesnė negu prieš metus: šių metų lapkritį metinė infliacija buvo 2,5 proc., panaši ji bus ir gruodį (pernai metų pabaigoje ji buvo arti 4 procentų).

Apskritai, maisto prekių krepšelis per metus yra beveik nepabrangęs, tad gyventojų galimybės pasiruošti šventėms, atsižvelgus į spartesnį negu prieš metus disponuojamų pajamų didėjimą, šiemet yra didesnės.

Neišvengia rūpesčių ir atsakomybės naštos
Tiesa, gausių kalėdinių dovanų tradicija kai kuriuos užgriūna kaip rūpesčių kalnas ar atsakomybės našta. Ypač tai pasakytina apie skubančius, jau ir be to nemaža kasdienio gyvenimo įtampų patiriančius asmenis. Dauguma jų irgi nori būti dėmesingi savo artimiesiems, juos pradžiuginti, tačiau besistengdami patys tiek išvargsta, kad vietoje džiaugsmingo šventės šurmulio mieliau kur nors užsidarę pailsėtų.

Pasak psichologės-psichoterapeutės Daivos Balčiūnienės, vis dar nemažai gyventojų Lietuvoje bando žūtbūt palaikyti nusistovėjusią gausių kalėdinių dovanų tradiciją. Dalis tokių žmonių teigia jaučiantys visuomenės, giminaičių ar šeimos spaudimą, kuriam net nebando pasipriešinti.

„Kiekvienas pokytis, taip pat ir nauja tradicija ar kitas požiūris – tai procesas. Nėra formulės, kurią psichologas galėtų pateikti žmogui ir pasakyti: jei elgsiesi taip ar anaip – būsi laimingas. Kai kurios šeimos randa išeitį, pavyzdžiui, burtų keliu pasirenkamas vienas dovanos gavėjas. Taip sumažėja rūpesčių, ruošiant dovanas kiekvienam. Kai kurios šeimos vietoje dovanojamų daiktų pasirenka bendrą dovaną šeimai“, – aiškina D. Balčiūnienė.

Anot psichologės-psichoterapeutės, kartais užtektų apie būsimas Kalėdas pasikalbėti dar prieššventiniam maratonui neprasidėjus. Ramus artėjančių švenčių aptarimas neskubant daugeliu atvejų tikrai padėtų.

Panaši užduotis, anot psichologės-psichoterapeutės, tenka ir žmogui, kuris dėl per didelių lūkesčių nesugeba pasidžiaugti nei dovanomis, nei šventėmis. „Tokiam asmeniui reikėtų pabandyti orientuotis į vyksmą nei į lūkestį. Kuo aukštesni mūsų lūkesčiai, tuo nelaimingesni jaučiamės“, – pataria D. Balčiūnienė.