Šiaulių universiteto bibliotekoje atidaryta Amalijaus Narbuto karikatūrų paroda „Čia ir svetur“, kuri  yra skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Jo karikatūros buvo eksponuotos ne tik Lietuvoje, bet ir Turkijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje, Serbijoje, Kipre, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje bei kitose šalyse. Jo karikatūrų temos labai įvairios: ekonomika, politika, socialinės problemos, menas, sportas. Ne vienas karikatūristo A. Narbuto darbas tarptautinėse parodose buvo apdovanotas diplomu, medaliu bei prizu. O Lietuvos vardas ne kartą  įrašytas į tarptautinius katalogus.

1974 m. paroda paspartino karikatūrų plėtimąsi Šiauliuose
Karikatūros išpopuliarėjo XIX a. paplitus periodinei spaudai, o suklestėjo to amžiaus antrojoje pusėje. Jos fiksavo socialinio ir kultūrinio gyvenimo nesklandumus, raiškiai pašiepė naujoves. Šiauliuose 1970 m. susibūrė jaunųjų karikatūristų – Šiaulių pedagoginio instituto Dailės, braižybos ir darbų katedros studentų – grupelė. 1974 m. jie surengė pirmąją karikatūrų parodą. Tai davė pradžią šiaulietiškajai karikatūros raidai.

1987 m. šiauliečiams karikatūristams kilo mintis su lietuviškomis karikatūromis išeiti į platesnį pasaulį, suruošti tarptautinę karikatūrų parodą įvardijus ją „VELOCARTOON“. Paroda atidaryta Šiaulių parodų vitrinose, Vilniaus gatvėje, 1988 m. gegužės mėnesį. Pirmajai parodai buvo atsiųsta 500 kūrinių iš vienuolikos valstybių. Tokia sėkmė organizatorius paskatino padaryti ją tradicine. Ketvirtoji, paskutinė paroda, surengta 1994 m. Šių parodų iniciatoriumi ir organizatoriumi buvo karikatūristas Rimantas Baldišius. Jo kūriniai buvo eksponuojami šiauliečių parodose, respublikinėse, Baltijos šalių karikatūrų parodose „Homo Sapiens“. Dalyvavo karikatūrų parodose Armėnijoje, Bulgarijoje, Italijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje ir kitose šalyse. 1980 m. ir 1984 m. Šiaulių inžinierių namuose buvo surengtos personalinės R. Baldišiaus karikatūrų parodos, išleisti jų katalogai, o 2010 m. rudenį R. Baldišius išleido naują savo karikatūrų knygelę.

„Karikatūros žanras vis tiek kažkada atgis“
Menotyrininkė Michalina Adomavičienė teigė, jog karikatūrose reikia mokėti koncentruotai išreikšti mintį. Taip pat pats kūrėjas turi būti labai plačios erudicijos žmogus.

„Buvo laikas, kai karikatūros žanrą labai gerbėme. Be „Šluotos“ negalėjome ir išsiversti. Visi žymiausi autoriai ten buvo, todėl, žinoma, juos atsirinkdavome. Karikatūros žanras buvo

primirštas, apmiręs, dabar lyg ir atsigauna, bet dar nepakankamai, dar sunkiai jis skinasi kelią. Vieną kartą nusileidžia, kitą kartą pakyla. Mene visada taip yra, ratas visada sukasi. Manau, kad šis žanras vis tiek kažkada atgis. Net į Šiaulių miesto laikraščius po vieną karikatūrą jau įdeda, tai rodo karikatūros gyvybingumą ir kad ji dar nėra mirusi.

Karikatūros žanras stipriausias buvo XX amžiuje, tada ji buvo pasiekusi savo žydėjimą. Tai buvo ne tik Lietuvoje, bet ir Vakarų Europoje. Ne viename meno žanre kaip yra karikatūroje nėra tokio didelio susitelkimo. Kažkada girdėjau posakį, kad karikatūrose gali būti tik 5 proc. tiesos, o visa kita gali būti hiperbolizuota, paryškinta. Karikatūra turi labai plačias galimybes išsakyti savo pažiūras, savo nuomonę, yra stiprus ginklas prieš visokias nedorybes, ypač politikos srityje. Čia karikatūros žanras yra veiksmingas ir svarbus. Karikatūrose nebūtinai reikia piktai pašiepti, galima kariauti, ironizuoti, šaržuoti, šmaikštauti.

Šaržai gali būti nepiktybiški, malonūs. Taip pat šaržuose galima išryškinti tam tikrą silpnybę ar su humoru iškelti gerąją žmogaus pusę. Kai šaržai buvo kuriami Seimo nariui Česlovui Juršėnui, jis labai šiltai ir gražiai juos priėmė. Po to ir kiti politikai atlyžo, nors iš pradžių buvo pykstama, kaip galima juos šaržuoti“, – pasakojo menotyrininkė M. Adomavičienė.

„Neįmanoma suskaičiuoti, kiek jau esu nupiešęs karikatūrų“
Karikatūristas A. Narbutas teigė, jog ši jo paroda „Čia ir svetur“ yra skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, nes kai 2016 m. prasidėjo didysis ruošimasis šimtmečiui, kaip tik jo darbai buvo įvertinti diplomu. Autorius pasakojo, jog 2017 m. jam buvo skirtas medalis, tačiau, deja, jis dar jo negavo. 2018 m. taip pat tapo prizininku, tačiau autorius nežino, koks jo prizas laukia. Juokaudamas autorius sako – gal automobilis, gal jachta, o gal vila.

„Pirma mano karikatūra atsirado 1952 m. Joje dominavo karo tematika, nes tada Sovietų Sąjunga skelbė, kad visi ją puola, imperializmas baigia ją užgrobti ir sunaikinti, reikia gaminti raketas ir stipriai gintis. Iš tikrųjų karikatūromis pradėjau domėtis dar anksčiau, nes piešiau nuo 6 metų. Anksčiau buvo labai daug karikatūristų, buvo ir labai įdomios temos, daugiausiai karinė tematika. Man patiko pats karikatūros žanras, jis mane ir patraukė.

Labai viliojo rankos tikslumas ir tobulumas, norėjau piešti iš natūros, ypač žmogaus portretą. Pamenu, buvau stovykloje Leoniškėse, netoli Vilniaus, ir ant lygios žemės su pagaliuku nupiešiau žmogaus profilį. Tada labai džiaugiausi, kad tobulai pavyko nupiešti. Vėliau supratau, kad mano ranka yra paklusni, todėl pradėjau iš natūros piešti šaržus. Tokiu būdu ir karikatūra mane labai patraukė.

Dabar dirbu tik kompiuteriu, nes man kaip moteriai jau padaryta 15 grožio operacijų, kad būčiau sveikas ir drūtas. Man buvo operuoti abu pečiai, todėl piešti ranka nebelabai pavyksta. Teko pradėti dirbti kompiuteriu. Karikatūroms idėjos gimsta pakeliui. Susikoncentruoji tada, kai yra paskelbiama kažkokia tema. Tada pats gyvenimas padiktuoja, kas tai temai labiausiai tiktų. Neįmanoma suskaičiuoti, kiek jau esu nupiešęs karikatūrų.

Mano karikatūrose vaizduojamas tradicinis žmogeliukas. Kiti karikatūristai kitą karikatūristą jau atpažįsta, nereikia net parašo. Dažniausiai atpažįsta iš technikos ir iš personažų. Pavyzdžiui, Leonidas Vorobjovas irgi turėjo specifinį personažą. O mano personažas keitėsi, nes ieškojau naujesnio, tobulesnio, paslankesnio, plastiškesnio personažo, kad jis visose tematikose galėtų suvaidinti savo vaidmenį“, – pasakojo karikatūristas A. Narbutas.

Anot jo, Lietuvoje karikatūros nėra labai populiarios, o užsienyje tai labai populiarus žanras. Jo manymu, periodiniuose leidiniuose turėtų būti daugiau karikatūrų. Lietuvoje karikatūristų yra per 40, nors komanda yra nemaža, bet galėtų būti karikatūromis apipiešti visi laikraščiai, bet to kažkodėl yra vengiama.

„Mano karikatūrose yra nagrinėjamos visos temos, todėl nėra jokių išimčių. Darbai ir juose atsispindinčios temos nepasensta, todėl prie savo darbų metų neberašau. Tarptautiniai konkursai dažniausiai yra teminiai. Pavyzdžiui, turkų Kipre  rengiamos teminės parodos, kuriose figūruoja alyvmedžio simbolis. Kaip žinome, alyvmedžio šakelė yra taikos simbolis. Savo karikatūroje pateikiau, jog alyvmedžio šakele baidomos raketos, bet pasirodo, kad su alyvmedžio šakele galima nubaidyti tik musę. Esu išbandęs ir visas technikas. Pati pradžia buvo pieštuku, plunksnele, linoraižiniu, kuriuo dariau miniatiūrines karikatūras. Vokietijoje net sulaukiau prašymo, ar tokį savo darbą galiu padovanoti“, – pasakojo karikatūristas.

„A. Narbuto darbo rezultatai – labai brandūs“
Menotyrininkė M. Adomavičienė teigė, jog karikatūristo A. Narbuto karikatūros  labai plačiai išvystytos. Anot menotyrininkės, parodos autorius turi savo charakterį, kompiuterine technika jis papildo, įveda daug spalvų, praplečia kuriamą erdvę, jam nebeužtenka tik linijos ar brūkšnio, jis nori pasakyti daugiau. Tuo jis savo stilistika ir išsiskiria iš kitų karikatūristų.

„Šiandien jau žinome, kad Amalijus Narbutas dalyvavo parodose beveik visose pasaulio šalyse. Jis ne tik, kad dalyvauja konkursuose, bet ir turi pasiekęs labai gražių apdovanojimų, diplomų, aukštų vietų. Reikia pridurti, jog iš pirmo žvilgsnio atrodytų paprastas karikatūristas garsina Lietuvos vardą. Tačiau jis yra pasiekęs brandą, yra labai stiprus savo srityje, bet yra ir labai pasikeitęs. Jis pradėjo nuo nesudėtingų piešinėlių, linoraižinių, bet nepaprastai greitai augo ir brendo. Amalijus pagal savo specialybę yra inžinierius ir techniniu požiūriu pasiekė labai gražių dalykų. Jis dirba kompiuterine technika, tačiau priemonė dailininkui yra nesvarbu, nes jam svarbiausia rezultatas. Jis labai gražiai sugebėjo įvesti spalvas, o jo rezultatai – labai brandūs“, – apie karikatūristą A. Narbutą kalbėjo menotyrininkė M. Adomavičienė.

Parodoje „Čia ir svetur“ eksponuojami karikatūristo A. Narbuto darbai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Menotyrininkė M. Adomavičienė teigė, jog karikatūros žanras buvo primirštas, apmiręs, dabar lyg ir atsigauna, bet dar nepakankamai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.