Situacija tarp streikuojančių pedagogų ir jų reikalavimų nevykdančios Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) kaista. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje streikuoja apie 100 mokyklų ir 3 tūkst. mokytojų. Kelios dešimtys mokytojų jau beveik savaitę nakvoja ministerijoje. Kai kurie pareigūnai mokytojus, nesutinkančius apleisti ministerijos patalpų, kaltina pažeidžiant įstatymus, net lygina su teroristais, vadina ministerijos užgrobėjais.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas mūsų dienraščiui patvirtino tą patį, kas kalbėta gruodžio 5 d. spaudos konferencijoje: tęs streiką ir nesitrauks iš ministerijos patalpų, kol ŠMM nesitaria su streikuojančiais mokytojais dėl jų reikalavimų – mokytojų algų koeficientų didinimo penktadaliu, nekontaktinių valandų skaičiaus didinimo priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinių intervalų naikinimo, klasių mažinimo.
Tikisi Prezidentės užtarimo
Valdžios abejingumu pasipiktinę Švietimo ir mokslo ministerijoje esantys mokytojai kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę.
„Negebėjimas realiai spręsti jau seniai identifikuotų problemų, brutalus psichologinis spaudimas, aukščiausių valstybės pareigūnų visuomenei skleidžiamas melas, bandymas supriešinti visuomenę ir manipuliuoti žiniasklaidos priemonėmis, viešas derybų imitavimas nebijant atsakomybės už akivaizdžius pažeidimus, protokolų ir kitų dokumentų, ant kurių oficialiai pasirašo ministrė, klastojimas, grasinimas fiziniu susidorojimu rodo, kad krizė gilėja. Esama situacija atskleidžia daug pavojingesnes tendencijas – mūsų šalies demokratijai iškilo reali grėsmė“, – rašoma kreipimesi, prašoma įvertinti situaciją ir priimti atitinkamus sprendimus.
A. Navickas informavo, kad yra pakviestas į susitikimą su Prezidente gruodžio 6 d. ir tikisi, jog krizinė situacija pajudės iš mirties taško.
Tėvai nepatenkinti institucijų neveiksnumu
Lietuvos Tėvų forumas paskelbė viešą laišką valstybės vadovams. Jame mokytojų streiką vertina „kaip kraštutinę ir, matyt, vienintelę likusią teisėtą priemonę, remia ir palaiko mokytojų streiką kaip pilietinės pozicijos raišką ir jo teisėtus reikalavimus“. Tačiau tėvams didelį rūpestį kelia nevykstantis ugdymo procesas.
Prašoma su asmenine atsakomybe pažvelgti į „prioritetinę visos Valstybės sritį – švietimą. Visų Lietuvos politinių partijų viešai ir garsiai deklaruota, kad švietimas yra pamatinė, prioritetinė ir didžiausio dėmesio reikalaujanti Valstybės sritis, kuri turėtų užtikrinti tiek Valstybės šiandieną, tiek ir darnų Valstybės ateities vystymosi pamatą.“
Lietuvos Tėvų forumo pirmininko Dariaus Trečiakausko pasirašytas kreipimasis reikalauja derybų ir siūlo savo pagalbą jose.
Reikalauja asmeninės atsakomybės
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija paskelbė viešą kreipimąsi į premjerą: ,,Turi vykti derybos dėl švietimo darbuotojų keliamų reikalavimų, nes priešingu atveju padėtis gali tapti nekontroliuojam visame viešajame sektoriuje.“
Konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės pasirašytame dokumente teigiama: „Ilgus metus viešasis sektorius buvo nuvertintas, laikomas tiesiogiai pelno nekuriančiu ir todėl nevertu ypatingo dėmesio ir finansavimo sektoriumi. Tačiau čia dirbantys žmonės turi kantrybės ir trypiamos savigarbos ribas, ir tik laiko klausimas, kada mokytojais paseks medikai, dėstytojai, kultūros, socialiniai darbuotojai, valstybės tarnautojai, teisėsaugos pareigūnai ir daugybė kitų profesijų žmonių, dirbančių biudžetiniame sektoriuje.
Nepateisinami nei tie politikai, kurie nemato krizės ir laukia, kol žmonės nurims savaime, nei tie, kurie naudojasi sudėtinga padėtimi ir situaciją išnaudoja politinei reklamai bei dar labiau kursto konflikto ugnį.“
Pertvarkų tęstinumas būtinas
Profsąjungos, kurios su ŠMM pasirašė švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį, tikisi pertvarkų tęstinumo, t. y. iš naujai paskirto ministro reikalaus nuosekliai tęsti etatinio mokytojų darbo apmokėjimo bei mokyklų finansavimo tvarkos įvedimą, atsižvelgiant į lapkričio 29 d. pasiektus susitarimus.
Šių profsąjungų vadovai A. Jurgelevičius, R. Znutas, R. Minkevičienė, K. Juknis pranešime žiniasklaidai tikina, kad liks atviri tolesnėms diskusijoms keisti nuo šių mokslo metų pradžios įsigaliojusius teisės aktus, jog būtų sukurta skaidri, socialiai saugi ir teisinga darbo apmokėjimo sistema.
„Besąlygiškai pritariame papildomų 49 mln. Eur, reikalingų nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. galutinai įvesti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, skyrimui. Kartu reikalaujame, kad būtų pradėtas vykdyti įsipareigojimas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams – iki 2020 m. jų atlyginimus sulyginti su bendrojo ugdymo pedagogų algomis. Pirmieji žingsniai jau turi būti žengti ateinančiais metais ir tam reikalinga 13 mln. Eur taip pat turi atsirasti 2019 m. biudžete. Kartu palaikome siūlymą skirti 10 mln. Eur švietimo pagalbos mokiniui specialistų algoms ir sudaryti sąlygas jų algas mokėti ir iš nepanaudotų socialinės paramos lėšų“, – rašoma Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pranešime.
Lietuvos švietimo profesinė sąjunga, Lietuvos mokytojų švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ reikalauja, kad visos parlamentinės partijos ne tik deklaruotų norą spręsti ilgalaikio švietimo finansavimo problemas, pasiekiant šakos kolektyvinėje sutartyje numatytą 6 procentų nuo BVP dydį, bet savo deklaracijas įtvirtintų partijų susitarime.
Šios profsąjungos yra įsipareigojusios švietimo problemas spręsti socialinio dialogo, pagrįsto aiškiais susitarimais, keliu. „Tačiau pamatę, jog šalies valdžia vengia sąžiningo ir konstruktyvaus dialogo, nesilaiko anksčiau prisiimtų įsipareigojimų, nedelsdami kviesime visus švietimo bendruomenės narius į protesto akcijas“, – rašo minėtų profsąjungų vadovai.
Neatsakingas politikavimas
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos Šiaulių skyriaus vadovė Rasa Jasmontienė dienraščiui teigė, kad jai A. Navicko elgesys atrodo labai neatsakingas žaidimas degtukais, sukelia valstybėje destrukciją. Vykdoma mokytojų darbo apmokėjimo reforma sudėtinga, ne vienerius metus diskutuota ir rengta, profesinės sąjungos daug prie to prisidėjo.
Nuveiktas didžiulis darbas, konkrečios etatinio apmokėjimo sistemos pataisos taip pat apsvarstytos. A. Navicko profsąjungos atstovai dalyvavo posėdyje, galėjo savo siūlymus teikti, derinti, diskutuoti. Priimti konkretūs susitarimai. Surašytos aiškios principinės nuostatos. Neįmanoma pakelti atlyginimų, kol nesutvarkyta pati atlyginimų mokėjimo sistema. Sudarytas nuoseklus žingsnių planas iki 2020 metų. Tačiau streikuotojai kelia triukšmą norėdami apversti viską aukštyn kojom, nors jų reikalavimų esmė ta pati, kas įrašyta susitarimuose. Tas streikavimas gal būtų suprantamas pavasarį, jei sutarties nuostatos nebūtų vykdomos.
Antra vertus, dabartinė situacija atskleidžia, kad Vyriausybė nemoka tartis, išklausyti, stokoja politinės išminties. Kai kurie politikai ja savanaudiškai pasinaudoja, keldami savo reitingus.
Trečia, šis sukrėtimas išjudina mokytojus, visuomenę. Pagaliau prabunda suvokimas, kad niekas už mus nepadarys, patiems reikia ieškoti kelių. Tik keliai turi būti racionalūs, demokratiški, teisiškai pagrįsti. Gaila, kad dalis mokytojų ir politikų neįsigilina į faktus, pasiduoda emocijoms, pritaria pavojingai anarchijai.
