Vienas iš 6 Lietuvos mokinių yra linkęs reguliariai vartoti alkoholinius gėrimus. Vienas iš 10 mokinių kasdien vartoja tabako gaminius. 28 proc. mokinių nurodė patiriantys patyčias, 8 proc. jų sulaukia virtualioje erdvėje. Tokie 1000 mokinių sveikatos ir gyvensenos Lietuvoje 2018 m. tyrimo rezultatai. Šiauliuose, panašu, rezultatai kiek geresni, tačiau – tik šiek tiek. Kodėl mūsų mokinių rizikingos elgsenos rodikliai tokie aukšti? Psichologų nuomone, tai lemia ir netinkami pavyzdžiai, ir poreikis pasijusti suaugusiems.

Tyrimo rezultatai kelia susirūpinimą
Seime vykusioje spaudos konferencijoje „Mokinių sveikata ir gyvensena Lietuvoje – ką formuojame?“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos tyrimo instituto mokslininkai vyriausiasis tyrėjas doc. dr. Kastytis Šmigelskis, lektorius Tomas Vaičiūnas pristatė 5–9 klasių mokinių rizikingos elgsenos, gyvensenos, socialinės aplinkos, psichologinės būsenos rezultatus  ir tendencijas, 2018 metų tyrimo rezultatus.

Tyrimas atskleidė, kad vis daugiau vaikų nevalgo pusryčių. Tik apie trečdalis vartoja pakankamai vaisių ir daržovių, bet vis dažniau prioritetą teikia saldėsiams ir gazuotiems gėrimams. Bent kartą per savaitę fiziškai aktyvių mokinių yra tik trečdalis.

1 iš 5 moksleivių patiria miego sutrikimų. Tik pusė vaikų kasdien dukart valo dantis.

Lietuva Europoje pasižymi bene prasčiausiais vaikų ir paauglių rodikliais pagal alkoholio vartojimą, nes žemyne šis rodiklis tendencingai mažėja, o Lietuvoje išlieka panašiai blogas: vienas iš 6 Lietuvos mokinių yra linkęs reguliariai vartoti alkoholinius gėrimus.

Paplitęs rūkymas – vienas iš 10 mokinių kasdien vartoja tabako gaminius. Trečdalis vartojančių tabako gaminius vartoja ir elektronines cigaretes. Kas 12-tas apklaustas mokinys per 30 dienų buvo vartojęs kanapių.

Nepakankama socialinė parama aktuali 15 proc. mokinių. Nuo patyčių kenčia kas ketvirtas vaikas: 28 proc. mokinių nurodė patiriantys patyčias, 8 proc. jų – virtualioje erdvėje. Ir tai – vienas blogiausių rodiklių Europoje. 12,5 proc. mokinių yra būdinga elgsena, sukelianti priklausomybės nuo socialinių tinklų riziką.

13 proc. Lietuvos mokinių savo sveikatą vertina prastai.

Šiauliečiai jaučiasi sveiki
Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras kol kas disponuoja tik 2016 m. miesto mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos apklausos rezultatais. Šiaulių miesto bendrojo ugdymo mokyklų (5-9 klasių) mokiniai užpildė – 901 anketą.

Aktyviai sportavo ir mankštinosi kasdien tik daugiau nei penktadalis mokinių. Berniukai sportavo daugiau nei mergaitės. Darbo dienomis laisvalaikiu beveik kas antras vaikas 3 ir daugiau val. pasyviai leido laiką. Savaitgaliais beveik pusė vaikų žiūrėjo TV ar žaidė asmeniniu kompiuteriu 4 ir daugiau val. per dieną. Vyresni laisvalaikį leido pasyviau.

59,6 proc. apklaustųjų kasdien darbo dienomis valgė pusryčius, 83,5 proc. valgė pusryčius abi savaitgalio dienas. Šiauliečių pusryčiavimo dažnis buvo didesnis už šalies vidurkį, tačiau mažesnis už kitų keturių didmiesčių vaikų pusryčiavimo dažnį. Vaisius ir daržoves valgė daugiau nei trečdalis respondentų. Šiaulių miesto mokinių, kurie bent kartą per dieną valgė vaisius ir daržoves, dalis buvo didesnė už Lietuvos vidurkį.

Rūkančių Šiaulių miesto mokinių dalis buvo mažesnė už Lietuvos vidurkį, taip pat ji buvo mažiausia, lyginant su kitais keturiais šalies didmiesčiais.

Kas antras apklaustasis tvirtino vartojęs kokį nors alkoholinį gėrimą bent kartą per savo gyvenimą, dažniau nei kas ketvirtas – per paskutinius 12 mėn., dažniau nei kas dešimtas – per paskutines 30 d. Daugiau alkoholinius gėrimus vartojo vyresni mokiniai. Dažniau nei kas šeštas apklaustasis tvirtino, kad buvo išgėręs tiek daug alkoholinių gėrimų, jog pasijuto apsvaigęs bent kartą per savo gyvenimą, beveik kas dešimtas – per paskutinius 12 mėn. Lyginant miestus, už šiauliečius mažiau alkoholio vartojo tik Vilniaus miesto mokiniai.

Šiaulių miesto mokinių, kurie per paskutinius 12 mėn. ir per paskutines 30 d. bent kartą vartojo marihuaną ar hašišą (kanapes, ,,žolę“), dalis buvo mažesnė už Lietuvos vidurkį, taip pat ji buvo  mažiausia, lyginant su kitais keturiais šalies didmiesčiais. 39,9 proc. mokinių mokykloje tyčiojosi iš kitų vaikų. Dažniau iš kitų vaikų tyčiojosi berniukai. 42,5 proc. vaikų patyrė patyčias mokykloje. Dažniau tyčiojamasi iš jaunesnių mokinių. Šiaulių miesto mokinių, kurie per paskutinius du mėnesius patyrė patyčias mokykloje, dalis buvo mažesnė už Lietuvos vidurkį, tačiau didesnė už kitų keturių miestų vidurkius.

Didžioji dalis apklaustųjų (85,8 proc.) savo sveikatą vertino puikiai arba gerai. Lyginant penkių didžiųjų miestų ir Lietuvos mokinių atsakymus, už šiauliečius savo sveikatą geriau vertino tik Vilniaus miesto mokiniai.

Psichologė apie tėvų pavyzdį
„Nesu savo praktikoje susidūrusi, kad svaigalai būtų labai didelė problema. Aš matau tendenciją, kad atsiranda puikaus kūrybiško jaunimo, ieškančio išraiškos būdų, pozityvios veiklos, –  teigia šeimos psichologė Giedrė Gutautė-Klimienė. – Jaunuolių gyvenimo būdą didele dalimi veikia tėvų pavyzdys, jų įpročiai, bet ne absoliučiai.“

Pasak psichologės, neretai poreikis svaigintis kyla dėl noro priklausyti grupei, siekiant aštrių pojūčių. Paauglių svaiginimasis nėra vien tik signalas apie bėdas. Dažniau tai poreikis pasijusti suaugusiam.

Konsultuojasi šeimos dažniau dėl to, kad tėvai nesusikalba su paaugliais. Tai natūralu, kad sunkus periodas abiem pusėms. Paauglystė – laikotarpis, kai vaikai ieško savo būdų, kaip atrasti save. Tada  jaučia būtinybę pasipriešinti tėvams. O šiems sunku ištverti, išlaikyti santykius, nesukritikuoti vaiko – nebe vaiko per daug. Net jei žinių turi, yra apsiskaitę, nelengva susitvarkyti su savo išgyvenimais, atsirandančiomis įtampomis.

Pastaruoju metu išpopuliarėję socialiniai tinklai problemų sukelia visame pasaulyje. Iš esmės tai nėra blogis. Apskritai informacinės technologijos – įtraukiantis dalykas. Lengviau pasiekiama sėkmė, greitesnis bendravimas. Kompensuoja kai kuriuos vaikų poreikius. Tačiau be tėvų kontrolės vaikai užsidaro mažame pasaulėlyje, atsiriboja nuo realybės. Neretai praranda gebėjimus kurti realiame pasaulyje, nukenčia santykiai, mokymosi pasiekimai, sveikata.

„Labai svarbūs šeimoje susitarimai, apibrėžtas laikas, kada kartu kuriama, kažkas daroma. Svarbu tėvams žinoti, kas vaiką domina, bendradarbiauti“, – teigia psichologė.