Šiaulietė Neringa kasmet vos atėjus rudeniui skuba skiepytis nuo gripo. Jos pavyzdžiu seka visa gausi šeima: vyras, sūnūs, dukra, marčios, žentas ir krūva anūkų. Ne visada buvo tokie sąmoningi. Šeimoje nė vienas nesiskundė sunkiomis ligomis. Pakosėdavo retkarčiais ir vėl sveiki. O prieš kelerius metus Neringą sugriebė gripas. Karščiavo gal savaitę, tikėjosi – praeis. Atsidūrė reanimacijoje, nes sustojo širdis. Už antrą gyvenimą moteris dėkinga medikams.  Skaudi pamoka išmokta: rizikuoti neverta, nes yra patikima apsauga nuo gripo komplikacijų – skiepai.

Šiaulių mieste sergamumas didėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas  informuoja, kad sergamumas peršalimo ligomis praėjusią savaitę padidėjo visoje Šiaulių apskrityje, išskyrus Kelmės rajoną.

Vis dar dominuoja peršalimo ligos, registruojami tik pavieniai gripo atvejai. Didžiausias sergamumas peršalimo ligomis – Šiaulių mieste, mažiausias – Šiaulių rajone. Mildos Baranauskienės, Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės, pateiktais duomenimis, sergamumas padidėjo nuo 45,6 iki 49,4 atvejų 10 tūkst. gyventojų. Per savaitę peršalimo ligomis susirgo 1 304 Šiaulių apskrities gyventojai, iš jų Šiaulių mieste – 728. Daugiausiai serga vaikai – 70,6 proc. iš visų susirgusiųjų. Gripu susirgo 2 Šiaulių apskrities gyventojai. Pasak specialistės, nors gripo atvejų užregistruota mažiau, sergamumas didesnis nei pernai tuo pačiu metu: praėjusiais metais sergamumo gripu ir peršalimo ligomis rodiklis siekė 40 atvejų 10 tūkstančių gyventojų, gripu sirgo 7 asmenys.

Džiugina faktas, kad hospitalizuotų dėl gripo Šiaulių apskrities ligoninėse nebuvo, susirgimai palyginti nesunkūs.

Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Kulikauskienė pakomentavo, kad miesto gyventojų sergamumas didesnis galimai dėl to, jog mieste daugiau yra vaikų, jų imunitetas dar nesusiformavęs, todėl virusams vaikai imlesni. Be to, vaikai peršąla dažniau, nes ne visada tinkamai apsirengia.

Paradoksalu, bet daugiau sergama šį rudenį, nors orai visai neprasti. Gali būti, kad vaikai žaisdami sušyla, po to greitai atvėsta ir gali peršalti. Be to, sergamumą lemia virusų aktyvumas aplinkoje, todėl būtina laikytis visiems žinomų profilaktikos priemonių: vėdinti ir drėgnai valyti patalpas, plauti rankas, vengti kontakto su sergančiais, patiems susirgus geriau likti namuose.

Pasak D. Kulikauskienės, nereiktų piktintis, kad Sveikatos apsaugos ministerija leido į vaikų ugdymo įstaigas priimti kosinčius ar sloguojančius vaikus. Šie požymiai dar nerodo, kad vaikas serga ūmia viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Tai gali būti alerginė reakcija į sausesnį šildomų patalpų orą ar kitos priežastys. Žinoma, protingi tėvai nerizikuos iš tikrųjų susirgusį, karščiuojantį vaiką atvesti į darželį.

Gripu susergama ne dėl šalčio
Gripui būdingas ryškus sezoniškumas. Lietuvoje dažniausiai gripo epidemijos kyla sausio-kovo mėnesiais. Dauguma žmonių įsivaizduoja, kad, vengdami eiti į lauką, kuo mažiau būdami vėsiame ore, išvengs ir atakuojančių virusų bei bakterijų. Tačiau medikai įspėja, kad gripo virusų dauginimuisi nei šaltis, nei drėgmė, nei permainingi orai neturi tiesioginės reikšmės. Sezoniškumą nulemia palankios sąlygos užkrato perdavimui iš vieno viruso šeimininko organizmo – žmogaus, į kitą.

Rudens-žiemos laikotarpiu žmonės daugiau laiko praleidžia kolektyvuose, uždarose patalpose, todėl lengviau perduoti užkratą oro lašeliniu būdu. Labiausiai rizikuoja susirgti gripu tie, kurie nuolat būna nevėdinamose patalpose, mažai laiko praleidžia gryname ore. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių, todėl galima užsikrėsti ne tik įkvėpus, bet  ir užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Užsikrėtęs gripo virusu žmogus paprastai suserga per 24–72 valandas. Svarbu susirgus likti namuose – neiti į darbą, neleisti sergančių vaikų į kolektyvus bei dėl gydymo paskyrimo kreiptis į savo šeimos gydytoją. Vienas sergantysis gali vidutiniškai užkrėsti keturis asmenis.

Gripo komplikacijos
Gripas kelia dviejų tipų problemas – socialines, nes prasidėjus epidemijai uždaromos mokyklos, sergantieji ar sergančius vaikus slaugantys negali eiti į darbą. Antra problema – sveikatos sutrikdymas. Gripo komplikacijos gali ištikti ne tik mažus ar senus, lėtinėmis ligomis sergančius žmones, bet ir visiškai sveiką, jauną žmogų.

Praėjusieji metai, pasak sveikatos priežiūros specialistų, išsiskyrė rečiau sutinkamo B gripo vyravimu Lietuvoje. Didesnis nei įprastai sirgusiųjų gripu skaičius, dažniau sirgo suaugę asmenys, mokyklinio amžiaus vaikai, o ne darželinukai, net 14 iš sirgusiųjų mirė.

Pats gripas nebūtų toks grėsmingas, jei ne dažnos jo komplikacijos: ausų uždegimas, sinusitas, pneumonijos – plaučių uždegimas. Taip pat ši liga gali sukelti ir rimtesnių komplikacijų: miokarditą – širdies raumens uždegimą, encefalitą – smegenų uždegimą, sepsį, daugybinį organų nepakankamumą ir net baigtis mirtimi.

Viena iš komplikacijų – miozitas, būdingas B gripui. Tai – raumenų uždegimas, kai didelis raumenų skausmas trukdo vaikščioti, net iki tualeto nueiti. Tai pagydoma komplikacija, tačiau sukelia nemažą stresą. Tiek daug sunkių komplikacijų joks kitas virusas nesukelia, todėl raginimas skiepytis turi rimtą pagrindą.

Skiepai – patikimiausia priemonė
Iš visų šiuo metu pasaulyje turimų gripo profilaktikos priemonių efektyviausia yra vakcinacija. Skiepytis nuo gripo reikia kasmet, geriausia – prieš gripo sezoną, naudinga skiepytis ir vėliau, nes gripo epidemija gali tęstis iki ankstyvo pavasario. Pasiskiepijus imunitetas susidaro per dvi savaites. Egzistuoja dviejų rūšių vakcinos. Tiek trivalentės, tiek keturvalentės vakcinos indikacijos yra panašios. Trivalentėje vakcinoje yra apsauga nuo dviejų A tipo gripo virusų ir vieno B, o keturvalentėje – nuo dviejų A ir dviejų B tipų. Lietuvos infektologų draugija rekomenduoja pirmenybę teikti keturvalentei gripo vakcinai.

Pasiskiepyti rekomenduojama daugumai žmonių, o ypač vaikams, 65 m. ir vyresniems asmenims, nėščiosioms, asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.