facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Jadvyga Vitkauskienė gimė 1918 metų lapkritį Bubiuose. Ji yra viena iš vienuolikos šimtamečių, gyvenančių Šiauliuose. Į jubiliatės namus, kuriuose ji gyvena su dukra bei anūko šeima, atvyko pasveikinti Šiaulių miesto valdžios atstovai. Jubiliatei J. Vitkauskienei buvo įteiktos gėlės, piniginė dovana, perskaitytas sveikinimo žodis, užrišta jubiliejinė juosta ir įteikta Lietuvos trispalvė. Po visų sveikinimų jubiliatė ir jos dukra noriai papasakojo apie savo gyvenimą.

„Noriu nugyventi 200 metų“
J. Vitkauskienė pasakojo, jog jos gyvenime buvo labai gerų ir linksmų dienų. Ją visi pažinoję žmonės labai mylėjo, todėl ir ji tuo pačiu atsakydavo.

„Aš turėjau labai daug draugių. Jei kur nors eidavau, visada su kažkuo susipažindavau. Buvau labai draugiška. Jaunystėje dirbau Bubių dvare pas grafus, buvau kambarinė, o mano mama buvo virėja. Ji ne tik buvo labai gera šeimininkė, bet ir mokėjo labai gražiai megzti. Gaila, bet mano mama mirė   gana anksti. Pati buvau labai greita, nudirbdavau visus darbus. Taip pat teko ir turguje prekiauti. Buvau sąžininga ir padėdavau kitiems. Pamenu, jog padėjau tokiai Stefanijai drabužius išsikabinti, ką nors patvarkyti, kol ji savo vaikus nuveždavo į mokyklą.

Dabar mano kambaryje yra Dievo paveikslai, kurie mane saugo. Kiekvieną rytą Dievui padėkoju, kad leido išmiegoti ir su vaikais susitikti. Taip pat mėgstu valgyti tai, kas yra valgoma. Protą turiu, atmintį turiu, tik dabar jau klausos nebeturiu. Tačiau vis tiek noriu nugyventi 200 metų“, – pasakojo jubiliatė J. Vitkauskienė.

Savo vyrą įsimylėjo dėl kareiviškos uniformos
Ilgaamžė papasakojo apie savo pažintį su vyru, kuris, anot jos, buvo pirmoji ir paskutinė meilė.

„Vieną kartą nuėjau į „vakarušką“, o jose buvo vienas toks bernas, labai gražiai apsirengęs – su kareiviška uniforma. Tada aš jį ir įsimylėjau. Kiekvieną rytą eidama į paštą jį sutikdavau, o jis, mane pamatęs, visada pakeldavo savo kepurę. Pasisveikindavau ir aš. Tokia buvo mūsų pažintis. Kai abu susipažinome, jis dirbo lentpjūvėje, tada dar net negalvojau apie santuoką. Tuo metu tarnavau Bubių dvare, ponai mane labai mylėjo, aš juos – taip pat. Buvau labai paklusni.

Mano vyro mama, mano uošvienė, ėjo pas dvaro ponią prašyti, kad man leistų susituokti. Man tai buvo didžiulė staigmena, kad mane norėjo vesti, tuo metu net nesupratau, kas yra vedybos. Pirmos pažinties proga savo uošvienę pavaišinau apelsinais, kas tuo metu buvo tikra naujiena. Dar pamenu aš jos klausiau, ar ji tikrai mane priima, o ji atsakė, kad jei sūnus priima, tada – ir ji. Visiems patariu mylėti savo žmonas, vyrus, o ypač vaikus. Neišsižadėkite šeimos“, – pasakojo ilgaamžė J. Vitkauskienė.

„Mano motinėlė labai daug iškentėjo“
Jubiliatė užaugino du sūnus, dvi dukras, iš kurių viena jau mirusi, turi šešis anūkus, aštuonis proanūkius ir du proproanūkius.

Vyriausioji jubiliatės dukra Julijona Babinskienė papasakojo, jog jos mamai ir visai šeimai teko labai daug ką iškentėti. Anot jos, tik tie, kurie daug vargsta, ir nugyvena ilgą gyvenimą.

„Pamenu, kai buvau 5 metų, teko pasirūpinti savo naujagimiu broliu. Mama buvo išvažiavusi pas tėtį į Pabradę. Mačiau, kaip mama maitindavo, taip ir aš darydavau, tik nemokėjau vystyklų pakeisti. Savo brolį labai saugojau, pamenu, net su pagaliu vaikščiojau.

Mano tėtis labai daug iškentėjo. Grįžęs iš fronto net 10 metų pragulėjo psichiatrinėje ligoninėje, nes buvo labai sužalotas. Kartu su motinėle nugyveno tik 27 metus. Taip pat iš giminės jau nieko nebeliko. Su motinėle niekada taip ir nebuvome išsiskyrusios. Jos vargai tęsėsi iki tol, kol aš susituokiau. O kai susituokiau, mano vyras jai neleisdavo dirbti, sakydavo: geriau prižiūrėk anūkus. Ji juos labai mylėjo. Taip pat ir jie. Pamenu, jau suaugę vaikinai be „babos“ į miestą vieni net neidavo. Motinėlė su jais eidavo prie ežero, buvo nupirkusi ir biliardo stalą. Ji labai myli visus anūkus, proanūkius ir proproanūkius. Mano motinėlė labai daug iškentėjo ir visokias ligas ištvėrė. Buvo ir paralyžiuota, turėjo insultą, dabar sunkiai mato, girdi, su virškinimu nėra viskas gerai. Nežinau, iš kur tas motinėlės ilgaamžiškumas. Gal dėl to, kad ji visada buvo optimistė, linksma, visiems padėdavo. Taip pat ji viską valgo. Ir košes, ir sriubas, ir mėsą. Tik prisilaiko kepto ir riebaus maisto, dabar nebelabai saldumynus valgo. Ji mėgsta laidas per televiziją pažiūrėti, bet labai daug meldžiasi. Taip pat labai mėgsta skaityti žurnalus“, – pasakojo dukra J. Babinskienė.

2018 11 23 14

Justinos KYBARTAITĖS nuotr.

 

Į viršų