Neturėti vaikų nusprendusios moterys dažnai vadinamos egoistėmis, savanaudėmis, karjeristėmis. Dėl to jos turi pasiaiškinti visuomenei, tarsi darytų kažką nenormalaus. Dažnai tokiu sprendimu tiesiog netikima ir manoma, kad moterų nuomonė vis tiek pasikeis. Tačiau nepasikeičia ir neretai dėl finansinių priežasčių.

Nori gyventi oriai
Internete galima rasti specialių svetainių, kuriose vaikų neturintys žmonės dalijasi, ką išgyveno pasakę, kad esamas gyvenimo būdas juos visiškai tenkina. Pasakiusios, kad yra laimingos ir be vaikų, išgirsta nuostatą, jog absoliučiai visos moterys nori vaikų arba kad motinystė yra jų paskirtis. Atkirtusios, kad yra vertingos ne vien dėl prokreacinės funkcijos, sulaukia argumentų apie vienišą senatvę, nors globos namai sausakimši vaikus užauginusių senų tėvų. Nesvarbu, kaip baigtųsi pokalbis, tokios moterys dažnai jaučia, kad jų pasirinkimu tiesiog netikima arba jis nėra gerbiamas, tarsi leidžiama suprasti, kad jos nesuvokia, ką praranda, arba slepia, kad iš tiesų vaikų turėti negali. Dar kitiems atrodo, kad šios moterys – lengvo gyvenimo trokštančios savanaudės, materialistės, karjeristės.

Šiaulietė Ugnė „Šiaulių naujienoms“ atvirauja, kad panašūs komentarai jau seniai jos nebejaudina. Ji yra įgijusi du aukštuosius, laimingai ištekėjusi, siekia karjeros aukštumų ir tvirtai apsisprendusi negimdyti vaikų.

„Lietuvai tikrai negimdysiu vaiko, nes tai prilygsta finansinei savižudybei“, – įsitikinusi Ugnė.

Ji pasakoja, kad nors dabar abu su vyru uždirba pakankamai, negalėtų sau leisti auginti vaiko, nes tuomet tektų pirkti pigesnį būstą, atsisakyti automobilio, kelionių, vizitų teatre, gardesnio maisto: „Nenoriu savęs suspausti į dar didesnį taupymo režimą ir patirti didesnį stresą nei dabar. Kada paskutinį kartą lankėtės parduotuvėje? Matėte, kokios ten kainos?“

Bijo patirti skurdą
Moteris bijo pagalvoti ir apie tai, kiek tektų išleisti, jeigu vaikui neatsirastų vietos valstybiniame darželyje. Akivaizdu, kad tuomet reikėtų pagalvoti apie privatų darželį ar auklę, o jų teikiamos paslaugos nepigios.

„Aišku, turbūt atsirastų tokių, kurie pasiūlytų vaiką palikti seneliams, bet, mano nuomone, tai tikrai ne išeitis. Reikia turėti sąžinės ir neapkrauti jų anūkais, juk savo vaikus jau užaugino. Be to, jiems ir taip pakanka streso dėl mažų pensijų“, – sako Ugnė.

Būreliai – dar viena sritis, kuriai turint vaikų reikėtų skirti daugiau lėšų. Moteris pastebi, kad vien elementarus mokinio krepšelis (drabužiai, sąsiuviniai, pratybos, knygos ir pan.) kainuoja mėnesinį atlyginimą. Ką jau bekalbėti apie maisto, būsto, mokesčių ir kitas išlaidas. Tad iš kur dar reikėtų rasti pinigų užklasinei veiklai?

Ateis laikas, kai vaiką reikės išleisti į universitetą, o kadangi studijos nepigios, Ugnei tai dar viena priežastis neturėtų vaikų: „Noriu, kad mano vaikas įgytų profesiją, kuri ateityje garantuotų gerą darbą ir pajamas. Tik tuomet jį reikėtų išlaikyti dar ketverius metus. Iš kur mums gauti tiek pinigų? Jau dabar važiuoti apsipirkti į Lenkiją, o gal viską mesti ir emigruoti?“

Moteris taip pat žino, kad ateityje „Sodra“ neturės iš ko mokėti pensijų. Tai reiškia, kad jau dabar reikia pradėti galvoti apie privatų pensijų kaupimą. O iš kur gauti pinigų pensijų kaupimui, kai reikia pasirūpinti savimi ir dar išlaikyti vaikus.

„Paskaičiavau, kad po 30 metų geriausiu atveju iš valstybės gausiu 246 eurus. Tuomet galutinai apsisprendžiau, kad vaiko negimdysiu. Nenoriu sulaukusi senatvės sėdėti užsidariusi vieno kambario bute, valgyti patį pigiausią maistą, kai vietoje to galėčiau keliauti ir gyventi visavertį gyvenimą“, – atvirauja Ugnė.

Neįžvelgia nieko blogo
Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius psichologas Gediminas Navaitis dienraščiui komentuoja, kad moterų sprendimas neturėti vaikų yra visiškai suprantamas: „Suprantama, kad yra žmonių, kuriems materialinė gerovė yra aukščiausia vertybė ir dėl to jie atsisako kitų pasirinkimų. Apskritai, poros gali pateikti įvairių argumentų, kodėl nenori turėti vaikų, tik klausimas, kaip labai tokie argumentai yra paplitę ir kokią įtaką daro visuomenei.“

Viena moteris gali sakyti, kad nenori turėti vaikų dėl materialinės gerovės, kita – dėl noro visas jėgas skirti karjerai ir pan. Kaip sako psichologas, tai visiškai normalūs, individualūs pasirinkimai. Tik primena, kad visuomenėje yra ir kitaip mąstančių žmonių. Pavyzdžiui, paklausus jaunos mamos, kodėl ji vis dėlto ryžosi gimdyti, galima sulaukti atsakymų, kad jai norėjosi pratęsti giminę, pasijausti tikra moterimi, dalyvauti naujos asmenybės gyvenime.

„Iš to galima daryti svarbų pastebėjimą, kad pagrindinius motyvus, susijusius su apsisprendimu turėti ar neturėti vaikų, galima apibendrinti kaip individualius, susietus su asmeniniu gyvenimu. Iš tiesų labai retas pasakytų, kad nori turėti vaikų tik dėl to, jog jų reikia visuomenei. Aišku, gali pasitaikyti ir tokių atsakymų, tik šiandien taip manančių būtų mažai“, – teigia G. Navaitis.

Psichologo pastebėjimu, tokie asmeniniai motyvai turi įtakos visai šalies demografinei situacijai. Štai 1985 metais moterys pirmą kartą tekėdavo vidutiniškai sulaukusios 21-erių metų, o vyrai vesdavo sulaukę 23-ejų. Tuo tarpu šiandien į susituokti norinčias dvidešimtmetes žiūrima skeptiškai. Pirmiausia joms siūloma pabaigti mokslus, susirasti gerai apmokamą darbą ir tik po to galvoti apie vestuves. Tai patvirtina ir statistiniai duomenys. Dabar tuokiamasi vidutiniškai sulaukus 28–30 metų. Psichologo nuomone, tame tikrai nėra nieko blogo: „Suprantama, kad žmonės nori kurį laiką gyventi „sau“ ir tai yra protinga. Pirmiausia riekia geriau pažinti vienas kitą, suprasti, kas yra bendras gyvenimas šeimoje, todėl vaikų gimdymas ir nusikelia dar keletui metų.“

Demografinė situacija prastėja
Kalbant apie porų sprendimą neturėti vaikų, pagrindinė problema yra ta, kad tai kenkia tiek Šiaulių, tiek visos Lietuvos demografinei situacijai. Šiaulių visuomenės sveikatos biuro duomenimis, dėl aukšto mirtingumo lygio, žemo ir mažėjančio gimstamumo lygio, jaunų darbingų žmonių migracijos gyventojų skaičius kasmet mažėja.

Per pastaruosius penkerius metus Šiaulių mieste daugiausiai sumažėjo darbingų asmenų (3,6 tūkst.).

2018 m. pradžioje Šiaulių mieste 1 000 vyrų teko 1 213 moterų.

Nuo 2016 m. gimstamumas pradėjo mažėti ir šalyje, ir Šiauliuose. 2017 m. rodiklis Lietuvoje siekė 10,1/1 000 gyv., Šiaulių mieste – 10,8/1 000 gyv.

Kasmet mažėjant nuolatinių gyventojų skaičiui, esant žemam ir mažėjančiam gimstamumo lygiui ir senstant populiacijai, mirtingumo rodikliai išlieka aukšti. Aukščiausi bendrojo mirtingumo rodikliai per 2013–2017 m. laikotarpį buvo Šiaulių apskrityje, o 2017 m. dar padidėjo ir siekė 15,7/1 000 gyv., žemiausi – Šiaulių mieste (2017 m. siekė 13,0/1 000 gyv.).

Aukščiausi kūdikių iki 1 m. mirtingumo rodikliai per 2013-2017 m. laikotarpį šalyje, Šiaulių mieste ir apskrityje buvo 2015–2016 m. Praėjusiais metais šis mirtingumas sumažėjo ir rodiklis Lietuvoje siekė 2,9/1 000 gim., Šiauliuose – 1,8/1 000 gim., apskrityje – 1,6/1 000 gim.

Pagrindinės Šiaulių miesto gyventojų mirties priežastys yra širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, onkologiniai susirgimai bei mirtys dėl išorinių mirties priežasčių. Lyginant vyrų ir moterų mirtingumą pagal pagrindines mirties priežastis Šiaulių mieste 2017 m., daugiau vyrų nei moterų numirė nuo piktybinių navikų, nuo išorinių mirties priežasčių bei kvėpavimo sistemos ligų.

Apžvelgiant išorinių mirties priežasčių struktūrą 2013–2017 m. laikotarpiu, daugiausiai mirčių Šiaulių mieste buvo dėl savižudybių, transporto įvykių bei apsinuodijimų alkoholiu. Lyginant išorinių mirties priežasčių struktūrą pagal lytį 2017 m. Šiaulių mieste, du kartus daugiau vyrų nei moterų nusižudė, tik vyrai numirė apsinuodiję alkoholiu ir tik moterys įvykdė nužudymus.