Viena pagrindinių veiklų internete gali būti drąsiai vadinama elektroninė prekyba. 2017 m. duomenimis, bent kartą internete pirkusių ar perkančių Lietuvos gyventojų skaičius siekė 44 proc. Augant internetinei prekybai, vietoje nestovi ir verslas, kuriam tampa svarbu užtikrinti tiek patogų aptarnavimą, tiek ir greitą prekių pristatymą pirkėjams. „Statista“ atliktas pasaulinių elektroninės  prekybos tendencijų tyrimas atskleidžia stulbinančius internetinės prekybos pardavimų skaičius ir prognozuoja dar didesnį šuolį per artimiausius trejus metus.

Apsiperkant internetu kaina nebėra vienintelis svarbus kriterijus
„Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa parodė, jog apsipirkdami internetu 78 proc. šalies gyventojų pirmiausiai ieško mažesnių kainų negu kitose prekybos vietose. Lietuviškas elektronines parduotuves, palyginti su užsienietiškomis, gyventojai labiau vertina dėl patogesnės pirkinių logistikos ir didesnio patikimumo. Kita vertus, užsienio elektroninės parduotuvės lenkia lietuviškas pagal siūlomą prekių asortimentą ir kainas.

„Apklausos duomenys rodo, kad absoliuti dauguma arba 92 proc. apsiperkančiųjų internetu renkasi lietuviškas elektronines parduotuves. Antroje vietoje pagal populiarumą yra Kinijoje registruotos elektroninės parduotuvės, tačiau jose apsiperka gerokai mažiau gyventojų nei lietuviškose (34 proc.). Toliau rikiuojasi ES šalių elektroninės parduotuvės – jose nurodo apsiperkantys 27 proc. apklaustųjų“, – tyrimą išplatintame pranešime spaudai komentuoja „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius Deimantas Trumpickas.

Pasak jo, apsiperkančiųjų užsienio elektroninėse parduotuvėse ateityje turėtų daugėti. Apsipirkimo procesas jose tampa paprastesnis, ir prekes iš užsienio atsisiųsti kainuoja pigiau, jų pristatymo laikas trumpėja. Tai sudarys vis didesnį konkurencinį spaudimą ir interneto, ir tradicinėms parduotuvėms Lietuvoje.  

Remiantis apklausos duomenimis, daugiau nei 60 proc. respondentų pritarė teiginiui, kad lietuviškos interneto parduotuvės gali pasiūlyti patogesnį prekių pristatymo būdą. 59 proc. nurodė manantys, kad jos yra patikimesnės, o 41 proc. teigė, kad lietuviškos parduotuvės siūlo daugiau patogesnių atsiskaitymo būdų, palyginti su užsienietiškomis.
„Swedbank“ atstovas pastebi, jog internetu apsiperkantiems lietuviams kaina yra itin svarbus, tačiau ne vienintelis kriterijus. Gyventojai taip pat vertina prekių pristatymo trukmę, atsiskaitymo galimybes, elektroninės parduotuvės patikimumą. Nemažą dalį žmonių apsipirkti internetu paskatintų tai, jog netikusias prekes jie galėtų grąžinti nemokamai. Į tokius pirkėjų poreikius prekybininkai turėtų atsižvelgti.

Lietuvoje pirkimas internetu vis populiarėja
Bendradarbystės centro „Spiečius“ Šiauliuose koordinatorė Diana Grapskytė teigė, jog pirkimas  internetu tampa vis populiaresnis. Per pastaruosius penkerius metus apsipirkusiųjų Lietuvos gyventojų internete skaičius išaugo nuo 26 proc. iki 43,4 proc. O iš savo klientų ji pastebi, kad dėl didėjančio susidomėjimo šiuo verslo modeliu skaičius dar tikrai augs.

„Tokių, kurie neperka internetu dėl poreikio pamatyti prekę iš arti ar nepasitiki šiuo atsiskaitymo būdu, dar yra, tačiau vis daugiau yra taikoma saugumo reikalavimų, kurie padeda apsisaugoti nuo netikėtų situacijų. Lietuvoje ir Europos Sąjungoje parduodamos prekės turi atitikti saugumo reikalavimus, tad perkant iš Lietuvos ar ES šalių šis saugumas yra užtikrintas. Jeigu prekė nėra tinkama, vartotojas dažnai gali ją grąžinti pardavėjui ir atgauti pinigus.

Jaunesni pirkėjai yra labiau linkę pirkti internetu. Daugiausiai internetu perka 25–34 metų asmenys – net 71,4 proc. šios amžiaus kategorijos gyventojų, tuo tarpu 45–54 metų gyventojų 35,8 proc. apsiperka internetu. Kasmet visose amžiaus kategorijose pirkimas auga, tačiau jis yra lėtesnis tarp vyresnio amžiaus žmonių. Daugiausiai lietuviai internetu perka drabužius, avalynę bei sportines prekes, ši tendencija vyrauja visose amžiaus kategorijose. Taip yra todėl, jog vartotojai ieško naujų, išskirtinių prekių, o apsiperkant internetu galima greičiau ir paprasčiau surasti norimą variantą. Kitas populiarus pirkinys – bilietai į teatrą, kiną, koncertą. Patogi infrastruktūra padeda lengvai ir paprastai įsigyti bilietus ir planuoti savo laisvą laiką. Galimybės laisvai keliauti ir noras patiems planuotis keliones veikia ir tai, kad tarp populiarių prekių yra ir turistinių kelionių bei apgyvendinimo paslaugų atostogoms pirkimas“, – pasakojo bendradarbystės centro „Spiečius“ Šiauliuose koordinatorė D. Grapskytė.

Ekspertai pataria atidžiau rinktis internete siūlomas prekes
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) ekspertai įspėja, kad pirkdami internetu ir susigundę geromis kainomis kartais pamirštame, kad itin patrauklus pasiūlymas gali sukelti ne tik papildomų išlaidų, bet ir rimtą pavojų sveikatai. Jie ragina atidžiai rinktis internete siūlomas prekes ir pateikia patarimus, kaip įsigyti saugius produktus.

Apsipirkdami prekybos centre pirkėjai žino, kur galės grąžinti nekokybišką ar nesaugią prekę, tačiau pirkdami internetu kartais susiduria su sunkumais nustatydami pardavėjo kontaktinius duomenis. Elektroninę prekybą vykdantis verslininkas privalo nurodyti buveinės adresą, telefono, fakso numerius, el. pašto adresą, kuriais vartotojas gali susisiekti su pardavėju. Kuo daugiau informacijos pateikia pardavėjas, gamintojas bei importuotojas, tuo geriau. VVTAT specialistai pataria nerizikuoti pirkti elektroninėse parduotuvėse, kurios susisiekimui pateikia tik el. pašto adresą ar kreipimosi formą tiesiogiai internete.

Patikrinti, ar pasirinktas produktas nebuvo atšauktas iš rinkos Lietuvoje ar kitoje šalyje galima padaryti apsilankius tinklalapyje, kuriame pateikiama informacija apie Lietuvoje nustatytus ir uždraustus nesaugius produktus, Skubaus keitimosi informacija sistemoje, kur teikiama informacija apie visoje Europoje nustatytus pavojingus ne maisto produktus ar apsilankius Ekonominio bendradarbiavimo plėtros organizacijos interneto svetainėje, kur skelbiama, kokie produktai atšaukti iš rinkos visame pasaulyje.

Taip pat galima užsisakyti savaitinius Skubaus keitimosi informacija sistemos pranešimus ir stebėti naujausią informaciją apie Europos rinkoje nustatytus nesaugius produktus pagal aktualius kriterijus: produkto rūšį, prekės ženklą, kilmės šalį ir pan. Derėtų perskaityti elektroninėje parduotuvėje pateikiamus saugumo nurodymus (ypač aktualu perkant žaislus, mechaninius bei elektrotechnikos įrenginius), patikrinti, kaip prekę naudoti saugiai, ar yra kokių nors amžiaus apribojimų ir įspėjimų.

Informacija apie prekę internete ne visada aiškiai nurodyta, todėl saugos įspėjimų reikėtų ieškoti atidžiai apžiūrint visas prekės iliustracijas bei nuotraukas. Naudingos informacijos apie galimai nesaugius produktus ar įsipareigojimų nevykdantį pardavėją gali suteikti kitų vartotojų atsiliepimai. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad ne visi internete esantys atsiliepimai yra tikri, todėl itin teigiamus atsiliepimus taip pat reikėtų vertinti kritiškai.

Apsipirkimas internetu neretai tampa karčia patirtimi
Dauguma iš mūsų jau yra išbandę apsipirkimą internetu. Kai kurie labai džiaugiasi sėkmingu sandoriu, tačiau tenka išgirsti ir liūdnų istorijų, kai pirkėjams, deja, bet tenka nusivilti. Dažnai nusivylimas būna susijęs ne tik su prekės ar paslaugos kokybe, bet ir su jos vėluojamu pristatymu, kuris sukelia didelių nepatogumų pirkėjams.

Pavyzdžiui, šiaulietė Kristina dienraščiui „Šiaulių naujienos“ papasakojo, jog nupirkus išleistuvių suknelę iš vienos populiariausios internetinės parduotuvės teko nusivilti gautu siuntiniu, kurio vieta buvo tik šiukšlių dėžėje. Tai yra tikras ir pagrįstas įrodymas, kad ne visada galima pasitikėti internetine prekyba.

„Internetu apsiperku labai dažnai, tačiau vis dar tenka kai kuriais pardavėjais nusivilti. Savo išleistuvių šventei pradėjau ruoštis iš anksto, ieškojau prekybos centruose išskirtinės suknelės, tačiau jos neradusi, pagalvojau, kad gal ją pavyks rasti internete. Vieną vakarą benaršydama internete pamačiau nepakartojamo grožio suknelę, kuri man turėjo puikiai tikti. Taip pat pats pasiūlymas buvo labai patrauklus, nes tiek suknelės kaina buvo nedidelė, tiek jos atsiuntimo laikas buvo minimalus. Tačiau gavusi siuntinį buvau šokiruota. Atsiųsta suknelė ne tik, kad buvo ne mano dydžio, bet ir visiškai ne tokio stiliaus, koks buvo pateiktas internete. Tos suknelės kokybė buvo labai prasta, todėl tik ją pamačiusi iš karto supratau, kad jos niekur neapsivilksiu. Todėl ne tik mano išleistuvių šventė buvo sugadinta, nes turėjau tik kelias dienas greitai susirasti kitą suknelę, bet ir  mano pasitikėjimas internetine prekyba ženkliai smuko. Todėl dabar ne tik nebeperku jokių

drabužių internetu, bet ir pati dabar stengiuosi kuo rečiau apsipirkinėti internetu“, – savo istorija pasidalijo šiaulietė Kristina.