Nuo pirmadienio 79 Lietuvos švietimo įstaigose prasidėjo neterminuotas mokytojų streikas, informuoja Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS). Esą streiką rengti privertė valdžios nenoras derybų keliu spręsti problemų dėl mokytojus žeminančios naujos darbo apmokėjimo sistemos, kuri įgyvendinama tinkamai nepasirengus. Dėl to mokyklose tvyro chaosas ir nežinomybė, bendruomenės supriešintos, o visa tai žlugdo ugdymo procesą. Švietimo profesinių sąjungų susivienijimo (LŠPS) nuomonė kitokia: tai esanti pirmoji reali švietimo sistemos reforma, kuri išryškina sistemos trūkumus, bet iš esmės yra pozityvi ir būtina.

Šiauliuose pamokos nevyks vieną-dvi dienas
„Informuojame, kad LŠDPS (Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga) organizuoja visuotinį mokytojų streiką. Šiaulių Centro pradinės mokyklos mokytojai pritaria iškeltiems reikalavimams ir savo pilietinį apsisprendimą išreiškia vieningai dalyvaudami streike. 2018 m. lapkričio 15–16 d. (ketvirtadienį ir penktadienį) pamokos mokykloje nevyks. Dėl tolesnių sprendimų, ugdymo proceso atnaujinimo Jus informuosime kiekvieną darbo dieną. Maitinimą valgykloje užsisakiusiems mokiniams: maitinimas už šias dienas bus perkeltas į gruodžio mėnesį“, – tokia naujiena pranešama Centro pradinės mokyklos internetinėje svetainėje.

LŠDPS Šiaulių skyriaus pirmininkė Kristina Vaitiekūnienė ,,Šiaulių naujienoms“ teigė, kad visi Centro pradinės mokyklos pedagogai priklauso šiai profsąjungai ir vieningai remia streiko idėją, pritaria iškeltiems reikalavimams. Gegužės mėnesį dalyvavo įspėjamajame streike, bet jų balso Švietimo ir mokslo ministerija neišgirdo.

Esminiai profsąjungos reikalavimai yra paskelbti spaudoje: nedelsiant atsisakyti naujosios ydingos darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos ir įdiegti etatinį modelį, kuriame vienam etatui sudaryti būtų ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų ir 18 val. skirta kitiems darbams, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc. bei mažinti vaikų skaičių klasėse. Taip pat reikalavimuose numatyta, jog būtina susitarti ir dėl konkrečios pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo programos. Siekiama, kad minėtų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai būtų padidinti 20 proc.

Pati Šiaulių skyriaus vadovė labiau linkusi kalbėti remdamasi savo mokyklos situacija. Jos nuomone, etato apskaičiavimo sistema ydinga. Pavyzdžiui, nė vienas pradinių klasių mokytojas jų mokykloje neturi viso etato, nors mokyklos direktorius krūvius dalijo skaidriai ir sąžiningai, suteikė visiems lygiavertį startą. Dažniausiai specialistai veda kūno kultūros, choreografijos, muzikos, dailės, etikos pamokas. Jas gali vesti ir pradinių klasių mokytojas. O anglų kalbos ir tikybos pamokoms vesti reikia specialaus diplomo, retas mokytojas  turi teisę šiuos dalykus dėstyti. Bet į pradinių klasių mokytojo etatą tai įskaičiuojama, paskui, žinoma, atimama.

Tuo pačiu metu kito mokyklos finansavimo tvarka. Tarsi geras būtų žingsnis, kuriuo siekiama mažinti vaikų skaičių klasėje. Bet įvyko kaimo ir miestų mokyklų supriešinimas. Neoptimizavus mokyklų tinklo rajonuose, didelė dalis pinigų galimai nukeliavo į mažas mokyklėles, kuriose labai mažos klasės.

Trečia, ne už visas papildomas veiklas mokytojui užmokama. Kad įrodytų savo veiklą, mokytojai priversti fiksuoti kiekvieną savo darbelį, galima sakyti, minučių tikslumu: kiek su tėvais bendravo, kiek laiko posėdžiui skyrė ir pan. Pavyzdžiui, mokytojui mokama už 5,2 val., o realiai per mėnesį tose veiklose sugaištama 22-24 val.

Be to, prieš 8 metus mokytojų atlyginimai buvo smarkiai sumažinti ir iki šiol neatstatyti, o Vyriausybės atstovai ne kartą viešai tvirtino, kad atlyginimai kyla įvedus etatinį apmokėjimą. Tačiau jei kam ir atlyginimas padidėjo 2-30 eurų, tai tik todėl, kad didėjo darbo krūvis.

Skubotas mokėjimo tvarkos įvedimas sukėlė sumaištį, nes nespėta mokyklose jam tinkamai pasiruošti. Direktoriai tapo savotiškais įkaitais, nes dokumentai vėlavo, trūko aiškios informacijos.

Ne paslaptis, kad kai kurie mokyklų vadovai gavo puikų įrankį manipuliuoti žmonėmis, skaldyti bendruomenę, gilinti konfliktus.

„Norėčiau atmesti kaltinimus, kad streikuotojai pasiduoda politikų manipuliacijoms, – tvirtino K. Vaitiekūnienė. – Mes streikuojame ne prieš kokią nors partiją, ne prieš konkrečias asmenybes Švietimo ir mokslo ministerijoje. Reikalaujame pagarbos švietimo darbuotojams, priešinamės sistemai, kuri įveda destrukciją.“

Šiauliuose nedaug mokyklų sieja LŠDPS. Specialiojo ugdymo centras neprisijungia prie streiko, nes ten atlyginimų ši sistema neliečia. Į streiką įsitraukė trys Šiaulių rajono mokyklos. „Matau gerų pokyčių, į profsąjungą stoja vis daugiau žmonių. Į streiką taip pat gal dar spės įsijungti, nes pranešti reikia prieš 5 dienas, – vakar kalbėjo K. Vaitiekūnienė. – Kai kas šaiposi, kad nedaug streikuojančių. Drįstu pasakyti: ne skaičius svarbu – ugdome ateities piliečius, gal ir mūsų pilietiškumo pavyzdys subrandins vaisius ateityje.“

Mokiniai nenukentės
LŠDPS vadovas A. Navickas paskelbė, kad streike dalyvaujantys mokytojai neves pamokų, jiems nereikia eiti į darbą, bet tikrovė kiek kitokia. Šiaulių mieste 2 dienas nedirbs tik Centro pradinė mokykla, o trijose Šiaulių rajono mokyklose nedirbs tik kai kurie pedagogai, ugdymo procesas dėl to nenukentės.

Kuršėnų Pavenčių mokykla-daugiafunkcis centras streikuoja nuo lapkričio 12 d. Streiko taryba, direktorės Janinos Banienės teigimu, pateikė streikuotojų sąrašą. Jame 32 asmenys. Pirmadienį streikavo 26 mokytojai, kasdien jų skaičius gali keistis, nes ne visi pedagogai dirba visu krūviu. Sutarta, kad sąrašai bus pristatomi iš vakaro tol, kol neterminuotas streikas tęsis. Administracija reguliuoja ugdymo procesą, pamokas veda nestreikuojantys mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, atvykę lektoriai.

Šiaulių rajono Meškuičių gimnazija ir Kuršėnų Stasio Anglickio mokykla streike dalyvaus lapkričio 14 d. Meškuičių gimnazijoje, pasak direktorės Sigitos Užkuraitienės, norą streikuoti pareiškė 2 mokytojai, jų pamokų metu mokiniams vyks kiti užsiėmimai. Kuršėnų S. Anglickio mokykloje profsąjungai priklauso 18 žmonių, kurie, profsąjungos pirmininkės Ilonos Einingienės teigimu, ne dėl atlyginimų streikuoja. Neskaidrumas, neteisingumas yra didžiausios problemos, kurias dabar sprendžia bendruomenė.

Pirma švietimo reforma, kuri dengiama pinigais
Rasa Jasmontienė, Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo vadovė, kaip ir anksčiau, mokytojų etatinio darbo apmokėjimo įvedimą vertina teigiamai ir būtinybės streikuoti neįžvelgia. „Patvirtinome pagrindinius etatinio apmokėjimo modelio principus ir projektą vertiname teigiamai. Tai žingsnis į priekį. Seniai siekėme, kad visi kiti papildomi darbai būtų apmokami, kad mokytojas gautų bent kiek teisingesnį atlyginimą, – teigė R. Jasmontienė. – Mokyklos pačios turėjo nusistatyti prioritetus, kurios veiklos ypač svarbios bendruomenei.“

Pasak R. Jasmontienės, sistemą diskredituoja kai kurių mokyklų vadovų nesąžiningumas, diferencijuojant mokytojų veiklą. Mokykloms laikas apsivalyti nuo sovietmečio metodais dirbančių vadovų. Mokytojai patys turi aktyviai dalyvauti kuriant etato turinį.

LŠPS labai atsakingai dalyvavo ne tik sistemos kūrimo  procesuose, bet ir teikdamos pagalbą mokykloms. Tačiau profsąjungoms priklauso vos dešimtadalis mokytojų, tad 90 proc. turėjo suktis, kaip išmano. Akivaizdu, kad trūkstant teisinių žinių suvešėjo nesąžiningumo, savivalės atvejų. Gali būti, kad destrukcijos įnešė neatsakingi kai kurių Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų teiginiai, kad etatinis mokytojų darbo apmokėjimas užtikrins didesnius atlyginimas. Pasak R. Jasmontienės, tai sukėlė nepagrįstų lūkesčių. Atlyginimų didinimas vyks, bet tai kita programa, niekaip su etatinio mokytojų darbo apmokėjimo įvedimu nesusijusi. Be to, svarbu žinoti, kad šis projektas reguliuoja tik mokytojų, o ne kitų švietimo darbuotojų atlyginimus.

„Pasikartosiu – sakė R. Jasmontienė, – bet dėl mūsų didelių pastangų, žingsnis padarytas, rezultatas vertingas, o galutinė sėkmė priklauso ir nuo pačių mokytojų aktyvumo, atsakomybės.“

Į viršų