Nors įdarbinami ne visai darbo dienai, nors klastojamas darbo laikas, nors verčiama dirbti poilsio dienomis, už tai nemokant, darbuotojai su tuo taikstosi ir apie kitą pajamų šaltinį ne visada pagalvoja. Neskuba ir patys sau tapti darbdaviais. Kodėl taip yra?

Nori, bet bijo
„4 iš 10 lietuvių norėtų užsiimti nuosavu verslu, tačiau ne visi tam pasiryžta“, – Šiauliuose vykusioje viešojoje paskaitoje „Turi idėją – pradėk verslą“ kalbėjo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistė Jolita Bublienė.

Šiuo atžvilgiu drąsiausi yra 37 metų amžiaus lietuviai. Paprastai tokio amžiaus žmonės jau yra sukaupę pakankamai gyvenimiškos patirties, įgiję praktinių verslo, darbo santykių įgūdžių. Kartu yra kupini energijos ir entuziazmo imtis naujos veiklos, kurti savo verslą.

Žinoma, kartais steigti savo įmonę pasiryžta ir tik ką baigę vidurinę mokyklą, ir senjorai.

Šiaulių apskrities VMI specialistė Indrė Borusienė sakė, kad individuali veikla yra lengviausias ir šiais laikais sparčiai populiarėjantis būdas dirbti savarankiškai bei nepriklausomai. Dirbti individualiai – tai reguliariai vykdyti tam tikrą veiklą, siekiant pelno, pavyzdžiui, rašyti ir parduoti įvairius tekstus, kurti internetinius puslapius užsakovams ar prekiauti rankų darbo papuošalais. Šitaip uždarbiauti gali kiekvienas fizinis asmuo, nesteigdamas įmonės ir nesusidurdamas su įvairiais teisiniais rebusais.

Tam yra du būdai: individuali veikla pagal pažymą arba verslo liudijimas.

Esminis skirtumas tarp šių dviejų variantų yra toks: įsigijus verslo liudijimą reikalinga iš karto sumokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, o verstis galima tik griežtai nustatytomis veiklos rūšimis.

Dirbantiems pagal verslo liudijimą asmenims yra taikoma ir nemažai apribojimų.

Pirmiausia, negalima teikti paslaugų juridiniam asmeniui, jei veiklos sutampa. Antra, paslaugų juridiniams asmenims per kalendorinius metus galima suteikti už ne didesnę kaip 4500 eurų sumą. Taip pat svarbu, kad individualios veiklos pagal verslo liudijimą negali vykdyti PVM mokėtojai. Verslo liudijimas trumpiausiai išduodamas vienai dienai, ilgiausiai – vieneriems kalendoriniams metams.

Individuali veikla pagal pažymą yra kur kas lankstesnė, nes apima daugybę pačių įvairiausių veiklos rūšių. Pasirinkus šį būdą pajamų mokestį privaloma sumokėti nuo faktiškai gautų pajamų, pasibaigus metams. Priešingai nei verslo liudijimo įsigijimo atveju, vykdyti individualią veiklą pagal pažymą galima jau tą pačią dieną, prieš tai teisingai užpildžius ir pateikus prašymą ją pradėti. Tai – ypač patogu. Maža to, kartą gautos pažymos nereikia nuolat pratęsinėti.

Pasiduoda pagundoms
Nepaisant išvardytų privalumų, lietuviai neskuba dirbti nei pagal pažymą, nei pagal verslo liudijimą. O ir jau įsteigę savo verslus ne visada dirba skaidriai. Verslininkai slepia pajamas, vengia mokėti mokesčius.

„Sodros“ Šiaulių skyriaus direktoriaus pavaduotojas Dainius Račkys sakė, kad verslo pasaulyje vis dar susiduriama su nesąžininga konkurencija, korupcija, šešėliu. Neapskaitomos ekonomikos dalis šalies ūkyje gali siekti apie 25 proc. bendrojo vidaus produkto. Šešėlinė ekonomika Lietuvoje vis dar prilygsta ketvirtadaliui BVP – maždaug 9 mlrd. eurų. Didžiausias šešėlis pastebimas statybų, prekybos ir paslaugų sektoriuose, kur daug darbuotojų atlyginimus gauna vokeliuose.

Sąžiningai dirbantys ir mokesčius mokantys žmonės atsisveikina su 55 proc. pajamų, tačiau yra ir tokių, kurie nieko nemoka. Darbdaviai žmones įdarbina ne visai darbo dienai, klastoja darbo laiką, nubraukia viršvalandžius ir naktinį darbą. Kai kas verčia dirbti poilsio dienomis, bet už tai nemoka.

„Šešėlis pastebimas praktiškai visur. Darbuotojai kartais net nežino, kad yra įdarbinti puse etato, o po to ateina klausia, kodėl gauna tokias mažas pensijas“, – niūrą tiesą atskleidė D. Račkys.

Lietuvoje yra 38,9 tūkst. įmonių, kuriose bent dešimtadaliui darbuotojų mokamas mažesnis nei minimalus mėnesinis atlyginimas. Tokių darbuotojų iš viso buvo 119,5 tūkst., tarp jų – 22,7 tūkst. asmenų iki 29 metų ir 10,7 tūkst. pensinio amžiaus.

„Sodrai“ kilo klausimas, kaip žmonės gali už tokias mažas sumas pragyventi, todėl 2017 m., sekdama Vokietijos, Švedijos, Prancūzijos, JAV pavyzdžiu, išsiuntė gyventojams 140 tūkst. vyšninių vokų.

Iš tų, kurie gavo vokus, 26 tūkst. oficialiai jau uždirba daugiau nei minimumą. Per vienerius metus darbuotojų, uždirbančių mažas algas, sumažėjo nuo 26 proc. iki 16 proc. nuo visų dirbančiųjų.

„Kai kurie žmonės tik gavę laiškus suprato, kad darbdaviai nerodo draudžiamųjų pajamų, jog dirba ne pagal tuos etatus ir pradėjo spausti darbdavius. Tuomet darbdaviams teko truputį susiveržti diržus ir savo pelno maržą mažinti. Todėl nebijokite būti „skundikais“, informuokite apie jums žinomas negeroves“, – netoleruoti šešėlio ragino direktoriaus pavaduotojas.

35,7 tūkst. mokesčių mokėtojų deklaravo savo veikloje patyrę nuostolių. VMI atlikus analizę paaiškėjo, kad apie 50 proc. pelno mokesčio deklaracijas teikiančių įmonių (apie 18 tūkst.) pastaruosius kelerius metus deklaravo negaunančios pelno, vadinasi, ir nemokančios pelno mokesčio.

Negana to, vadovai neleistinai didina veiklos sąnaudas, pavyzdžiui, akcininkų kelionių, rinkodaros paslaugų išlaidomis, suteikia susijusiems asmenims dideles paskolas be palūkanų arba su itin mažomis palūkanomis. Taip pat dažnai nurašomos beviltiškos skolos, kurių vėliau mokėtojai negali pagrįsti dokumentais ir t. t.

„Tokie duomenys rodo, kad turint proto, etatinius nuostolius, balansą galima nupiešti kaip nori. Verslo pasaulyje iš tiesų yra labai daug pagundų. Nesusigundykite, mąstykite, ką darote, nes kontroliuojančios institucijos baudžia skaudžiai“, – sakė D. Račkys.

Individuali veikla uzsidirbu.lt

2018 11 06 4

VMI specialistės atskleidė, kodėl naudinga užsiimti individualia veikla.
Ramūno SNARSKIO nuotr.

Į viršų