Kasdien gausybė darbuotojų susiduria su darbo teisės pažeidimais. Prastesnėje pozicijoje atsidūrę darbuotojai patiria darbdavių savivalę, nes būtent pastarieji priima sprendimus ir diktuoja sąlygas. Darbuotojų silpnybėmis pasinaudojama, kad būtų „sutaupyta“ darbo saugos ir sveikatos, poilsio laiko, darbo apmokėjimo klausimais. Ar iš tiesų šias problemas gali padėti išspręsti profesinės sąjungos?

Nelinkę skųstis
Nors susiduriančių su darbo teisės pažeidimais netrūksta, darbuotojai neskuba dėl to skųstis. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė „Šiaulių naujienoms“ komentuoja, kad toks jau lietuvių mentalitetas.

„Lietuviai kenčia iki paskutinio ir susitaiko su esama padėtimi. Jiems labai sunku išeiti į gatves ir pakovoti už save. Prancūzijoje vos pajutus, kad kažkas ne taip, gatvės būna pilnos žmonių. Mes ne tokio mentaliteto“, – sako I. Ruginienė.

Paprastai dažniau apie neteisėtą įmonių veiklą praneša darbuotojai, nebenorintys taikstytis su tuo, kad jų teisės ignoruojamos. O skundžiamasi dėl laiku neišmokėto atlyginimo, dėl neteisėto atleidimo.

Pašnekovės teigimu, darbo rinkoje labiausiai nukenčia moterys. Net statistika rodo, kad moterys gauna 70 eurų mažesnes pensijas nei vyrai: „Moterys gauna mažesnį atlyginimą, dirba nelygiomis konkurencijos sąlygomis. Taip iš tiesų yra, tik Lietuvoje apie tą problemą kažkodėl norima nutylėti.“

Darbdaviai dažnai nepaiso ir priešpensinio amžiaus darbuotojų interesų. Jeigu anksčiau 50–55 metų asmenims būdavo sunku save atrasti darbo rinkoje, tai dabar nurašomi net 47 metų nesulaukę.

„Jaunas žmogus laikomas perspektyviu, todėl jam išmokamas didesnis atlyginimas, o sulaukę 50 metų ir vyresni yra priversti dirbti už tą patį atlyginimą. Darbdaviai jiems daugiau nemoka, nes žino, kad jie vis tiek neturės kur pabėgti“, – tvirtina I. Ruginienė.

Profesinėms sąjungoms tenka padėti ne tik lietuviams, bet ir kitų šalių piliečiams, dirbantiems mūsų šalyje. Darbdaviai mėgsta naudotis užsieniečių pažeidžiamumu. Anot konfederacijos pirmininkės, žmonėms, atvykusiems dirbti iš Baltarusijos, Ukrainos būna neišmokami atlyginimai, o jeigu ir išmokami, tai tik – minimalūs. Jiems tenka dirbti prastomis darbo sąlygomis, be to, turi pasirašyti į jų gimtąją kalbą neišverstas darbo sutartis, kurių nesupranta.

Nežino kur kreiptis
Darbdavių savivalė sumažėtų, jeigu darbuotojai geriau žinotų savo teises. Tuo tikslu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija ir Lietuvos socialdemokratų partija subūrė nacionalinį Darbo teisės specialistų tinklą. Nuo šiol teisės teoretikai ir praktikai visoje Lietuvoje nemokamai konsultuos darbo ginčų, darbo sutarčių sudarymo klausimais ir padės darbuotojams apginti savo teises.

Konfederacijos pirmininkė sako, kad toks nemokamas tinklas – apčiuopiama pagalba dirbantiems po dešimtmečių kalbų: „Bosas turi išteklių ir įtakos – Darbo teisės konsultacijų tinklas padės sušvelninti jų dominavimą. Perspektyvoje – sąžiningesni darbdavio ir darbuotojo santykiai.“

Ji sako savo praktikoje susidurianti su nemažai bylų, problemų, kurias darbuotojai gali lengvai išspręsti pasikonsultavę su specialistu. Tik bėda yra ta, kad nesikonsultuoja arba nežino, kur ieškoti pagalbos.

„Matome, kad vieną ar kitą ginčą galima išspręsti pasikonsultavus su specialistu, bet kartais žmonės net nežino kur kreiptis. Ne kiekvienas žmogus gali ir advokatą pasisamdyti, nueiti pas teisininką. Todėl mes ir priėmėme sprendimą darbo teisės klausimais nemokamai konsultuoti ne tik profsąjungos narius“, – teigia I. Ruginienė.

Jos nuomone, visuomenei plačiau atvėrus duris, atsiras ir daugiau norinčių stoti į profesines sąjungas: „Ką žmonės bemanytų, iš tiesų profesinė sąjunga yra vienintelė institucija, ginanti darbuotojų teises. Susibūrę Darbo teisės konsultacijų tinklą, mes ir parodysime, ką iš tiesų darome, kaip galime padėti Lietuvos žmonėms.“

Pataria atmerkti akis
LPSK jaunimo pirmininkas, vienas iš suburto tinklo konsultantų Tomas Jakutavičius dienraščiui patvirtina, kad ne visi darbuotojai žino savo teises. Tačiau Lietuvos gyventojai vis dažniau ateina pasikonsultuoti, pasitikslinti ar darbdaviai iš tiesų veikia nesąžiningai darbuotojų atžvilgiu. Kreipiasi dėl darbo ir poilsio laiko suderinamumo, klausia, ar darbdavys turi teisę nemokėti už viršvalandžius.

„Žmonės namuose dirba ir po darbo valandų. Vėlai vakare sulaukia skambučių, į kuriuos turi atsakyti. Tai yra blogai, nes darbuotojams reikia pailsėti, atsipalaiduoti. Baisiausia, kad ne visiems topteli mintis, jog už tai turi būti sumokėta“, – sako T. Jakutavičius.

Lietuviams iškyla klausimų ir dėl darbų saugos. Jie ne visada žino, kaip save apsaugoti, kokias saugos priemones naudoti vienu ar kitu metu. Situacija pasikeičia tik darbe įvykus nelaimingam atsitikimui, kai kas nors susižeidžia ar žūsta. Tik tuomet kaltė suverčiama pačiam darbuotojui, nes jis pats nepasinaudojo galvos apsaugai skirtomis priemonėmis ir pan.

„Manau, viskas vyksta dėl nežinojimo. Mūsų tikslas ir yra praverti žmonėms akis, priminti, kad už viršvalandžius turi būti sumokėta, jog darbdavys turi rūpintis darbų sauga ir t. t.“, – teigia konfederacijos jaunimo pirmininkas.

Nepaisant to, jis tiki, kad ateityje darbdaviai taip nebesinaudos savo viršenybe ir labiau vertins savo darbuotojus. Štai jau dabar naujus verslus kuriantys asmenys konsultuojasi su specialistais ir domisi, kaip užtikrinti darbuotojo gerovę įmonėje.

„Darbdaviai pradeda ieškoti informacijos, kaip prisivilioti darbuotoją, ką jam pasiūlyti. Darbdaviai keičiasi, socialinis dialogas vyksta, atsiranda daugiau įmonių, linkusių kalbėtis su profesinėmis sąjungomis“, – tvirtina T. Jakutavičius.

Tik ar profsąjungos iš tiesų gali išspręsti bet kurią darbuotojams aktualią problemą? Pašnekovas atsako, kad vienas žmogus iš tiesų nieko negali padaryti, todėl profsąjungoms ir reikalingas didesnis darbuotojų palaikymas: „Mums reikia vienytis. Kuo daugiau bus profsąjungos narių, tuo didesnė įtaka bus daroma darbdaviui, tuo visiems gyventi bus geriau“.