facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Iš Lietuvos jau emigravo šiurpą keliantis skaičius žmonių. Tikriausiai būtų sunku rasti šeimą, kuri neturėtų į užsienį išvykusių artimųjų. Negana to, palikti tėvynę nusprendusių žmonių skaičius vis auga. To priežastimi dabar tampa ne vien ekonominės priežastys – nedarbas, mažos algos, bet ir tokie aspektai kaip lietuvių būdas ar skaudžios patirtys grįžus į gimtąją šalį.

Emigracijos priežastis – ir žmonių būdas
Šiaulietė Rasa teigia, jog pagrindinė priežastis, kodėl tiek daug lietuvių išvyksta, nėra vien tik dėl nedidelio atlyginimo Lietuvoje. Anot jos, išvykstama ir dėl esamos valdžios, ir dėl žmonių būdo Lietuvoje.

„Lietuviai vis dažniau išvyksta dėl pinigų, pati užsienyje praleidau daugiau nei 10 metų. Vėliau su vyru grįžome į Lietuvą, tai – kažkoks košmaras. Užsienyje gyventi kur kas lengviau. Pažįstamų rate beveik visi išvykę. Lietuvoje daugelis yra nusivylę ir esama valdžia. Kokią turime valdžią, tokia ir situacija. Jeigu mūsų visi politikai atsakytų už savo žodžius ir už pažadų nevykdymą juos baustų kažkoks įstatymas, tokių dalykų tada ir nebūtų. Atrodo, kad prieš renkant valdžią tie politikai būna visai kiti žmonės. O kai paragauja valdžios, jie pasikeičia. O kas nuo to turi kentėti? Paprasti Lietuvos gyventojai, kurie eilinį kartą patiki jų pažadais. Ir dėl šios priežasties mano šeimai nelabai ir norisi grįžti į Lietuvą, kai valdžia gali pakenkti tolimesniam mūsų gyvenimui. Todėl į Lietuvą grįžtu tik aplankyti savo artimųjų, o pasilikti net nežadu. Taip pat jaunimas išvyksta iš Lietuvos, nes negali realizuoti savo galimybių, įsitvirtinti, tapti asmenybe gimtoje šalyje, nes didesnės profesinio tobulėjimo, savęs realizavimo, karjeros galimybės vis dėl to yra užsienyje“, – pasakojo šiaulietė Rasa.

Ji būdama užsienyje pamena, jog naršydama internete viename straipsnyje perskaitė, jog lietuviai yra nelaimingesni už lenkus, latvius, estus, rusus ir net ukrainiečius.

„Atrodytų, jog mano tautiečiai yra nelaimingiausi visoje Europoje. Tačiau juk visi žinome, kad lietuviai yra itin dideli pesimistai. Tai liudija ne tik didžiausia emigracija, bet ir didžiausias savižudybių skaičius. Kiltų klausimas, ar lietuviai nelaimingesni dėl to, kad gyvena blogiau? Eilinis lietuvis pasakytų, jog valdžia yra bloga ir savanaudiška, o verslininkai – godūs. Turbūt visur pasaulyje žmonės jautriau reaguoja į neigiamus pokyčius, negu į teigiamus, bet čia dar prisideda ir tipiškas lietuviškas pesimizmas: išankstinis įsitikinimas, kad viskas visada eis tik blogyn. Taip pat daugelis lietuvių nėra tokie empatiški kaip yra užsienyje. Lietuviai neįsivaizduoja savęs kitų vietoje, o tai reiškia, kad jie nesugeba užjausti kitų žmonių“, – pasakojo šiaulietė Rasa.

Skaudi patirtis darbo pokalbiuose
Emigrantai, kurie grįžta į Lietuvą, dažnai pasidalija savo teigiamais prisiminimais apie užsienio darbdavius, kurie ne tik įvertina savo darbuotojų nuopelnus, bet ir sąlygos jiems ten yra daug geresnės. Priešingai  kalbama apie Lietuvos darbdavius, kurie, anot jų, negerbia savo darbuotojų, neįvertina jų, nėra jautrūs darbuotojo asmeninėms problemoms, patiria aukštą streso lygį. O vieną dažniausių bėdų įvardija kaip karjeros galimybių stoką.

Šiaulietis Jokūbas, kuris ilgą laiką pragyveno užsienyje, nusprendė pagaliau grįžti ir susirasti darbą. Tačiau greitai jam teko nusivilti, nes nors darbuotojų kai kuriuose sektoriuose ir trūksta, tačiau dalis darbdavių ne mažina, o didina reikalavimus darbuotojams.

„Pamenu, kai bandžiau įsidarbinti vienoje statybų įmonėje, darbdavys labai skeptiškai mane vertino, nes buvau dar gana jaunas vaikinas. Jis baiminosi, jog dėl mano amžiaus ir patirties stygiaus nesugebėsiu atlikti man pavestų užduočių. Žinoma, tada darbo negavau. Taip pat teko susidurti ir su diskriminuojančiais darbdaviais, kuriems nepatiko, kad aš ilgą laiką gyvenau užsienyje ir tik po to nusprendžiau grįžti į Lietuvą. Anot jų, esu nepastovus, ir jei ir Lietuvoje nepasiseks, tai vėl grįšiu atgal į užsienį, metęs visus darbus Lietuvoje. Todėl nusivyliau darbo pokalbiais Lietuvoje, kurie ne tik sužlugdo jaunus ir potencialius darbuotojus, bet ir išgąsdina juos“, – pasakojo šiaulietis Jokūbas.

„Tie, kurie tikrai dirba ir uždirba, negalvoja apie išvykimą“
Visiškai kitokios nuomonės apie emigraciją yra šiaulietis Steponas, kuris stebisi tais, kurie emigruoja ir palieka savo gimtąją šalį. Jo nuomone, ten nėra nieko geriau.

„Protingas žmogus turi darbą ir iškilus menkiausioms problemoms nebėga į kitą šalį. Tada kyla klausimas, kas tokie išvažiuoja? Išvažiuoja tinginiai, o rimti žmonės išvyksta, užsidirba ir grįžta atgal. Ten žmonės dirba sunkiai, jei taip dirbtų ir Lietuvoje, pragyventų ir čia. Tie, kurie nori dirbti, dirba ir uždirba. Tada ir apie išvykimą galvoti nereikia. Mūsų artimųjų rate yra vykstančių į užsienį, bet niekas neketina ten likti ilgam. Kai kurie laikosi įsikibę įsitikinimų, kad neva užsienyje atlyginimai didesni. Paprastai taip ir yra, bet dažnai pamirštame, jog ten didesnės išlaidos“, – pasakojo šiaulietis.

Steponas paatvirauja, jog niekada nebuvo kilusi mintis išvykti. Jis augo šeimoje, kurioje buvo puoselėjama lietuvių kultūra ir požiūris, kad reikia prisidėti prie Lietuvos geresnės ateities kūrimo, o nepabėgti kaip bailiui, iškilus menkiausiai bėdai. Tokias vertybes jis perdavė ir savo šeimai, kuriai gyvenimas Lietuvoje nėra toks baisus kaip daugumai.

„Mano sūnus yra tikras patriotas, jis nors ir baigė studijas užsienyje, bet net negalvodamas sugrįžo į gimtąją šalį, sukūrė šeimą, susirado gerai apmokamą darbą ir dabar džiaugiasi gyvenimu. Manau, kad išvykstama ne tik dėl geresnio atlyginimo, o dėl to, kad juos suvilioja kitų pasakojimai apie geresnes sąlygas užsienyje. Dažnai grįžta iš ten ir nusivylę, todėl reikia labai gerai apgalvoti apie

savo sprendimus, kurie nulemia tolesnę mūsų ateitį. Nėra blogai, jei emigracija pasirenkama kaip būdas ką nors keisti, ko nors naujo imtis, pavyzdžiui, susijungti su šeima, išspręsti finansines problemas arba tiesiog praplėsti akiratį. Tačiau jeigu išvykti norisi dėl psichologinių priežasčių, tai reikėtų žinoti, kad psichologinės problemos ir naujoje šalyje niekur nedings, o kai kuriais atvejais gali ir paaštrėti“, – pasakojo šiaulietis Steponas.

Viską pakeistų pagerėjusi gyvenimo kokybė Lietuvoje
Nors Lietuvos ekonominė gerovė neprilygsta Europos Sąjungos šalių vidurkiui ir pajamų nelygybė išlieka didelė, vien ekonominiais rodikliais migracijos paaiškinti negalima. Tuo įsitikinęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) sociologas dr. Dainius Genys.

„Įprastai pagrindinėmis migracijos priežastimis laikomi ekonominiai aspektai. Bet tuo pat metu beveik intuityviai jaučiama, kad vien jais daugelio išvykstančiųjų pasirinkimo paaiškinti neužtenka, – reikia žiūrėti, kas slypi tarp eilučių“, – sako dr. D. Genys, kuris primena, jog prieš kelerius metus Mičigano valstijos universitete (JAV) buvo atliktas tyrimas, kuriame Lietuva užėmė paskutinę vietą tarp 63 valstybių pagal žmonių empatijos ir atjautos kitam žmogui kiekį.

Tai, kad ekonomika nėra vienintelis faktorius, patvirtino ir Lietuvos migracijos priežasčių tyrimo rezultatai – tarp svarbiausių aspektų, kurie paskatintų emigrantus sugrįžti, yra ne tik didesni atlyginimai, bet ir didesnė pagarba žmogui.

Tyrimo metu, kaip skelbiama VDU pranešime, buvo apklausta 1,5 tūkst. Lietuvos emigrantų, gyvenančių Skandinavijoje, Didžiojoje Britanijoje ir pietinėje Europoje. Apklaustųjų buvo prašoma nurodyti tris svarbiausias išvykimo priežastis. Pagal populiariausius atsakymus išryškėjo trys pagrindinės emigrantų grupės: siekiantys užsidirbti, norintys išbandyti save ir bėgantys nuo lietuviško valdymo.

„Dažniau pasitaikė, kad išvyksta vienas žmogus, dažniausiai vyras, o paskui atvažiuoja šeima. Pastebėjome, kad po emigracijos keičiasi šeiminė padėtis: prieš išvykstant susituokę buvo arba gyvenimo partnerį turėjo 35,7 proc. apklaustųjų, o po išvykimo jų dalis ūgteli iki 65,7 proc. Iškėlėme hipotezę, kad šeimas kurti skatina pagerėjusi materialinė padėtis. Kadangi emigracijos priežastys įvairios, nėra ir vieno recepto, kaip šiuos žmones susigrąžinti – tačiau, be abejo, didžiausią teigiamą pokytį suteiktų pagerėjusi gyvenimo kokybė Lietuvoje. Tik pačią gyvenimo kokybę apklaustieji apibrėžia skirtingai: vieniems tai geresnės materialinės sąlygos, kitiems – geresnė savirealizacija“, –  teigia dr. D. Genys.

Į viršų