facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Lietuvoje aukštąjį mokslą pasiekia tik kas 4 vaikas iš nepasiturinčios šeimos, o moksleiviai iš mažomis pajamomis disponuojančių šeimų aukštąjį mokslą pasiekia net du kartus rečiau nei vaikai iš likusių šeimų. Tokius skaičius atskleidžia Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atliktas tyrimas, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti aukštojo mokslo Lietuvoje prieinamumą. Vis dėlto bendrojo lavinimo ir aukštųjų mokyklų atstovai įsitikinę – aukštasis mokslas prieinamas visiems to atkakliai siekiantiems moksleiviams.

Studijomis rūpinasi patys
Mokinių (ne)pasirengimas studijuoti aukštojoje mokykloje išryškėja dar iki priėmimo į aukštąsias mokyklas. Remiantis MOSTA atlikto tyrimo duomenimis, kone kas trečias mokinys iš mažas pajamas gaunančių šeimų Lietuvoje neįgyja nei brandos atestato, nei profesinės kvalifikacijos, todėl natūralu, kad šie vaikai nesirinks ir studijų aukštojoje mokykloje.
Tiesa, moksleivių iš nepasiturinčių šeimų siekį įgyti aukštąjį išsilavinimą lemia ne tik šalies švietimo sistema, bet ir vaiko aplinkos veiksniai bei jo paties nusiteikimas. Nuomonė, kad visiems moksleiviams iš materialinių sunkumų turinčių šeimų nepavyks įgyti aukštojo išsilavinimo – abejotina. Daugeliu atvejų norintieji studijuoti aukštojoje mokykloje deda visas pastangas, kad aukštasis mokslas jiems būtų pasiekiamas.

„Augau šeimoje, patiriančioje finansinių sunkumų, todėl apie studijas universitete galėjau tik pasvajoti. Žinojau, kad renkantis studijas nepagelbės ir valstybės finansuojama vieta, nes reikės rūpintis pragyvenimo išlaidomis, kurių mūsų šeima nebūtų išgalėjusi suteikti“, – sako Šiauliuose gyvenanti Viltė.

Mergina teigia, kad rinktis studijas aukštojoje mokykloje ją itin skatino šeima ir mokytojai, todėl ji visgi nusprendė studijuoti aukštojoje mokykloje. Įstojusi į valstybės finansuojamą vietą ji teigė nenorėjusi pinigų prašyti iš tėvų, todėl pasiryžo derinti studijas su darbu.

„Visus 4 metus daug dirbau ir tuo pat metu studijavau. Buvo labai sunku, tačiau pasiekiau tai, apie ką svajojau – įgijau aukštąjį išsilavinimą. Manau, kad viskas priklauso nuo paties žmogaus. Juk jei nori – ieškai išeičių, kai nenori – pasiteisinimų“, – teigia Viltė.

Gėdijasi kalbėti apie nepriteklių
Net ir moksleiviams iš sunkiai besiverčiančių šeimų studijos aukštosiose mokyklose po gimnazijos baigimo išlieka prioritetu. Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos profesijos patarėja Sigutė Stonkienė teigia, kad jų mokykloje retai susiduriama su atvejais, jog dėl sunkios materialinės padėties abiturientai visiškai atsisakytų aukštojo mokslo.

„Didžioji dalis mūsų gimnazistų yra motyvuoti, į ateitį orientuoti jaunuoliai. Jie nori įgyti aukštąjį išsilavinimą, tad renkasi studijas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Iš savo darbo praktikos galiu teigti, kad norintys studijuoti randa išeičių, kaip tai padaryti“, – sako specialistė.

Profesijos patarėjos teigimu, apie finansinius sunkumus šeimoje vaikai apskritai nėra linkę kalbėti. „Vasaromis šalyje organizuojamos nemokamos vasaros stovyklos vaikams iš socialiai remtinų šeimų, tačiau sulaukiame tik nedidelio norinčių jose dalyvauti moksleivių skaičiaus. Gali būti, kad vaikams yra gėda pripažinti, kad jų šeima kenčia nepriteklių, todėl to neakcentuoja ir rinkdamiesi studijas“, – pasakoja S. Stonkienė.

Konsultuodamiesi apie studijas moksleiviai neslepia – jiems rūpi finansinė studijų pusė, tačiau nepaisant materialinės padėties šeimoje, moksleiviai vis vien siekia įgyti aukštąjį išsilavinimą.

„Žinau kelis mokinius, kurie prieš studijuodami universitete vyko padirbėti į užsienį specialiai tam, kad užsidirbtų studijoms. Be to, vaikai domisi galimybe derinti mokslą ir darbą. Kai mokyklose lankosi aukštųjų mokyklų atstovai, mokiniai jų dažnai klausia, ar įmanoma suderinti mokslą ir darbą, ar tai nebus pernelyg sunku“, – sako J. Janonio gimnazijos profesijos patarėja.

Specialistė mini, kad gana dažnai moksleiviams iš nepasiturinčių šeimų, siekiantiems aukštojo mokslo, išeitimi gali tapti studijos arčiau namų – Šiaulių universitete arba Šiaulių kolegijoje.

„Bendraudama su mokiniais atkreipiau dėmesį, kad praėjusiais mokslo metais daugiau moksleivių svarstė galimybę siekti aukštojo mokslo Šiauliuose. Tai neabejotinai lėmė pernai pasklidusios kalbos apie Šiaulių ir Vilniaus universitetų susijungimą“, – sako S. Stonkienė.

Renkasi studijas regione
Anot MOSTA atlikto tyrimo, aukštąjį mokslą renkasi tik kas 4 vaikas iš sunkią materialinę padėtį patiriančių vaikų. O kiek tokių – Šiaulių universitete? Šiaulių universiteto Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus direktorius dr. Modestas Grigaliūnas sako, kad universitete informacija apie studentų materialinę padėtį nėra renkama, todėl jis negalintis pasakyti, kiek tokių jaunuolių studijuoja Šiaulių universitete.

Anot Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus direktorius, apie finansinę padėtį šeimoje galimai sufleruoja faktas, kad Šiaulių universitete renkasi daugiausiai moksleiviai iš Šiaulių regiono.

„Galima daryti prielaidą, kad šeimoms iš regiono yra lengviau išleisti vaiką studijuoti arčiau namų nei kad, pavyzdžiui, į Vilnių ar Kauną. Jei varžo finansai, moksleiviui Šiaulių universitetas gali tapti išeitimi norint studijuoti be didelių išlaidų. Mūsų universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad reikalingos investicijos į aukštojo mokslo studijas (mokestis už mokslą, pragyvenimo, susisiekimo ir kt. išlaidos) Šiauliuose per visus studijų metus bus mažesnės nei didmiesčiuose“, – sako jis.

Dr. M. Grigaliūnas teigia, kad vis dėlto tai tėra viena reikalo pusė. Moksleiviai iš regiono studijas Šiaulių universitete renkasi nebūtinai dėl sunkesnės finansinės padėties – kai kurių jaunuolių studijų pasirinkimą lemia siekis įgyti norimą specialybę, kuri siūloma būtent Šiaulių universitete.

Kalbėdamas apie būdus, kaip didinti mokslo prieinamumą mokiniams iš nepasiturinčių šeimų, universiteto komunikacijos vadovas mini galimybę gauti stipendijas ir kitokią materialinę paramą.

„Priemonių, kaip didinti aukštojo mokslo prieinamumą sunkiau besiverčiantiems studentams, universitetas ieško itin intensyviai. Telkdamiesi su valstybe, savivaldybėmis ir įvairiomis organizacijomis dabar studentams galime pasiūlyti daugiau vardinių stipendijų, mecenatų įsteigtų stipendijų, socialinės paramos vienkartinių išmokų, vienkartinių stipendijų už akademinį aktyvumą ir kitų finansinės paramos formų. Pastaraisiais metais tam skyrėme itin daug dėmesio – tikime, kad stipendijos gali palengvinti jaunimo galimybes studijuoti Šiaulių universitete. Šių metų pirmakursiams artimiausiu metu įteiksime asmeninius planšetinius kompiuterius, kuriuos universitetas perka studentams kaip tam tikrą materialinės paskatos ženklą, padėsiantį lengviau siekti aukštojo mokslo jau įstojus į universitetą“, – sako dr. M. Grigaliūnas.

Siūlo įvairią finansinę pagalbą
Šiaulių valstybinės kolegijos viešųjų ryšių specialistės Urtės Drąsutytės teigimu, Šiaulių valstybinė kolegija duomenų apie studentų finansinę situaciją taip pat nerenka, todėl apie vienokias ar kitokias su materialine padėtimi susijusias aplinkybes galima numanyti tik remiantis tam tikra informacija. „Nemaža dalis studentų yra dirbantys ir derina studijas su darbu. Galima spėti, kad jiems yra svarbu turėti nuolatinį pajamų šaltinį. Tiesa, didelė dalis mūsų studentų renkasi ne tik nuolatines, bet ir ištęstines studijas, nes jas galima lengviau derinti su darbu. Tačiau ar tai lemia sunki šių studentų finansinė padėtis, ar kiti veiksniai – galima tik spėlioti“, – teigia ji.

Reaguodama į MOSTA atlikto tyrimo rezultatus, Šiaulių valstybinė kolegija išreiškia aiškią poziciją – aukštasis mokslas ir kokybiškas išsilavinimas turėtų būti prieinamas visiems jų siekiantiems, nepriklausomai nuo šeimos socialinės padėties ar finansinės situacijos.

Anot U. Drąsutytės, kolegija studentams studijų laikotarpiu siūlo pasinaudoti įvairiomis paramos priemonėmis: socialinėmis, skatinamosiomis ir vienkartinėmis stipendijomis, tikslinėmis išmokomis, valstybės remiamomis paskolomis, finansine pagalba neįgaliesiems bei studijų kainos kompensavimo galimybe.

Viešųjų ryšių specialistės teigimu, kolegijoje atsižvelgiama į kiekvieną su finansinėmis problemomis susiduriantį studentą. Kolegijos studentai 2017–2018 studijų metais aktyviai naudojosi valstybės teikiama finansine parama. Valstybės remiamas paskolas studijų kainai kompensuoti gavo 78, o paskolą gyvenimo išlaidoms – 38 studentai.
Valstybinis studijų fondas socialines stipendijas suteikė 359 kolegijos studentams. Neįgaliųjų reikalų departamentas 37 Šiaulių valstybinės kolegijos studentams skyrė stipendijas specialiesiems poreikiams, o 17 studentų buvo iš dalies kompensuotos studijų išlaidos.

Į viršų