facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Nenustebkite, jeigu panorėję įsidarbinti eiliniu konsultantu per darbo pokalbį būsite filmuojami ir paprašyti suteikti prieigą prie savo kredito istorijos. Tai reali praktika kai kuriems kandidatams tapusi baisiausiu košmaru, kuris kartais net sugeba atbaidyti nuo tolimesnių darbo paieškų.

Kelia aukštus reikalavimus
„Taip baisiai gyvenime dar niekada nesijaučiau. Darbo pokalbis vyko anglų kalba ir mane filmavo. Liepė net ant kažkokio lapo pasirašyti, kad patikrintų mano kredito istoriją. Toks jausmas –  lyg būčiau pretendavusi ne į konsultanto, bet vadovo pareigas“, – taip apie Šiauliuose įvykusį darbo pokalbį atsiliepė šiuo metu darbo ieškanti Simona.

Mergina sakė suprantanti, kad darbdavys turi patikrinti kandidato užsienio kalbos žinias, bet niekaip negali suvokti, kodėl potencialiam darbdaviui turėjo siųsti ne tik gyvenimo aprašymą, bet ir nuorodas į „Facebook“ ir „Instagram“ paskyras.

„Pats darbo skelbimas jau sukėlė įtarimų. Ypač nustebino reikalavimas domėtis menu, kultūra, literatūra, nes siūlomas darbas su tuo visiškai nesusijęs“, – pasakojo šiaulietė.

Reikalauja perteklinių duomenų
„CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė komentuoja, kad kai kurie darbo pokalbiai iš tiesų būna įrašinėjami. Dažniausiai filmuojama grupinių interviu metu, kai norima įvertinti, kaip kandidatas elgiasi komandoje, kaip atlieka patikėtas užduotis, kaip atsako į klausimus. Filmuojama ir tada, kai atranka vyksta viename mieste, o darbdavys yra – kitame, tokiu atveju filmuota medžiaga būna perduodama darbdaviui.

„Bet kokiu atveju čia turi būti laikomasi visiško konfidencialumo. Darbdavys kviesdamas į tokį pokalbį turėtų iš anksto perspėti kandidatą. Po to jo dar kartą atsiklausti, ar sutinka būti filmuojamas ir gauti raštišką sutikimą“, – informuoja R. Karavaitienė.

Domėtis kandidato kredito istorija taip pat galima tik išskirtiniais atvejais. Įmonė turi pateikti aiškų argumentą, kodėl tikrinama kandidato kredito istorija, paaiškinti, kuo tai susiję su būsimu darbu ir kodėl tai yra būtina.

Darbo rinkos ekspertės teigimu, darbdavys, prašydamas nuorodų į kandidato socialinių tinklų paskyras, pažeidžia žmogaus teises. Kandidatas turi teisę nuorodų nepateikti, nes tai asmeninė informacija. Darbdavys gali prašyti nuorodų tik į „LinkedIn“ paskyrą, nes tai profesinis socialinis tinklas, skirtas darbo paieškai.

Tikrina užsienio kalbų žinias
Jeigu kandidatas pokalbio metu staiga užkalbinamas anglų, rusų ar kita užsienio kalba, tai jau yra visiškai normalu. Kaip sako pašnekovė, tai elementariausias žinių patikrinimas.

„Pasitaiko kandidatų, kurie save per daug gerai įvertina. Gyvenimo aprašyme rašo, kad puikiai moka anglų kalbą raštu ir žodžiu, nors iš tiesų kalbos nemoka. Darbdavys kalbindamas kandidatą užsienio kalba tiesiog nori įsitikinti, kad tai, kas parašyta gyvenimo aprašyme, atitinka realybę“, – sako R. Karavaitienė.

Visiškai normalu, ir jei darbdavys kandidato prašo motyvacinio laiško. Tik verta įsidėmėti, kad motyvacinis laiškas – tai ne mokyklinis rašinėlis apie save. Tai galimybė darbdaviui įrodyti, kodėl esu tinkamas būtent šiai įmonei, kokios mano asmeninės savybės, įgūdžiai pasitarnaus įmonei ir pan.

„Kandidatams reikėtų šiek tiek atsipalaiduoti, nedemonstruoti savo išmonės ar kūrybinių galių, bet profesionaliai paaiškinti, kodėl yra tinkami tai įmonei“, – pataria R. Karavaitienė.

Ji sutinka, kad kartais iš kandidatų iš tiesų reikalaujama per daug. Todėl darbdaviams rekomenduojama pasižiūrėti, kad keliami reikalavimai atitiktų konkrečias pareigas. Jeigu įmonė ieško nekvalifikuoto darbininko gamybos srityje, darbo skelbime užtenka nupasakoti darbo pobūdį ir nurodyti telefono numerį.

Ieškant darbuotojo aukštesnėms pareigoms užimti, reikalavimų galima įrašyti daugiau, tik svarbu nepersistengti: „Jeigu darbas yra paprastas ir jam atlikti nereikia išskirtinių žinių, darbo skelbimo nereikėtų pateikti kaip raketų mokslo, turi būti laikomasi adekvatumo.“

Nemoka savęs tinkamai pristatyti
Pašnekovė prasitaria, kad kandidatai darbą susirastų greičiau ir per darbo pokalbius nesijaustų taip varomi į kampą, jeigu gebėtų save tinkamai pateikti ir pristatyti.

„Kandidatų yra tikrai puikių, bet jiems reikėtų susirasti papildomos informacijos, kaip apie save kalbėti, ką rašyti gyvenimo aprašyme, nes dabar jie renkasi ne pačius efektyviausius darbo paieškos metodus ir klaidžioja kažkur aplinkui“, – esminį kandidatų trūkumą įvardija R. Karavaitienė.

Apskritai, anot jos, šiandien tiek darbdavys, tiek darbuotojas darbo rinkoje turi lygias galimybes: „Darbuotojai nori didesnių atlyginimų, geresnių darbo sąlygų, karjeros galimybių. Darbdaviai nori, kad darbuotojai būtų vos ne genijai ir nebūtinai už patį didžiausią atlyginimą. Tokia dviejų ožiukų kova ant tiltelio vyksta. Nepasakyčiau, kad persvara jau darbuotojų pusėje, maždaug yra lygybė.“

Kitaip tariant, darbo rinka taps sveikesnė, jeigu darbuotojai pradės labiau domėtis savo teisėmis, nesileis darbdavių išnaudojami, nedirbs už atlyginimą vokeliuose: „Jeigu tiek darbuotojai, tiek darbdaviai ugdys sąmoningumą, tai taps sveikesnė ir darbo rinka, bet čia reikia tiek vieniems, tiek kitiems turėti drąsos daryti pokyčius.“

Renkasi abu
„Personalo valdymo sistemos“ direktorė Sonata Jasėnaitė taip pat sutinka, kad kartais darbdaviai kandidatams kelia per aukštus reikalavimus, tačiau ragina kiekvieną atvejį vertinti individualiai.

„Darbdavys ieško kandidato, kuris iš karto pataikytų į dešimtuką. Tuomet mažiau laiko reikia skirti kandidato adaptacijai, turėdamas reikalingą kompetencijų, patirčių bagažą, jis greičiau įsijaučia į darbą“, – kodėl darbdaviai daug reikalauja iš kandidatų, paaiškina S. Jasėnaitė.

Žinoma, darbo rinkoje nėra tiek daug specialistų, galinčių atitikti visus darbdavio keliamus reikalavimus. Pavyzdžiui, jeigu ieškomas konstruktorius, kuris gebėtų dirbti su trimis programomis, bet moka tik – su dviem, jis dar gali būti pasamdytas, nes didelė tikimybė, jog įvaldys ir trečią. Toks kandidatas gali būti įvertintas jeigu ne dešimtuku, tai bent devynetu.

„Dešimtuko vertus kandidatus darbdaviams rasti labai sunku, todėl jie kartais taiko tam tikras išlygas. Dėlioja prioritetus, ar geriau samdyti techniką, kurį mokys pardavinėti, ar pardavėją, kurį mokys technikos“, – sako S. Jasėnaitė.

Anot jos, darbo paieškose labiau sekasi tiems, kurie darbo pokalbiuose dalyvauja ne pirmą kartą. Tokie asmenys paprastai pokalbiui jau būna pasiruošę iš anksto, pokalbio metu geriau atsiskleidžia. Žino kaip save pateikti, į kokius klausimus reikės atsakyti. Prasimušti daug sunkiau ilgai išdirbusiems vienoje įmonėje ir dėl tam tikrų priežasčių staiga netekusiems darbo.

Nepaisant to, ji pritaria išsakytai nuomonei, kad tiek darbdavys renkasi darbuotoją, tiek darbuotojas – darbdavį: „Iš principo renkasi abu. Darbdavys ieško geriausio kandidato, o darbuotojas renkasi geriausią įmonę.“

Tik paprastai labiau pasiseka įgijusiems daugiau įvairesnių žinių ir kompetencijų. Kuo daugiau patirties žmogus turi, kuo labiau išsiskiria iš aplinkinių, tuo didesnė tikimybė, kad jis bus darbdavių pastebėtas ir užims aukštesnes pareigas.

2018 10 11 19

S. Jasėnaitė: „Darbdavys ieško geriausio kandidato, o darbuotojas renkasi geriausią įmonę.“
Asmeninio archyvo nuotr.

Į viršų