Lietuvoje vis dar gajus mitas, kad po mokyklos baigimo būtina įgyti aukštąjį išsilavinimą nepaisant asmeninių gabumų ar net rinkos poreikių. To rezultatas visiems gerai žinomas – Lietuvoje daug turinčių diplomus, bet neturinčių darbo. Gerai žinomas ir dar vienas scenarijus – po universitetų ar kolegijų baigimo žmonės siekia realizuotis stodami į profesinio rengimo įstaigas. Nors dabar žmonės ateitį planuoja jau atsakingiau, nors tendencija įgyti profesiją jau turint aukštojo mokslo diplomą – vis dar ryški.
Stojusiųjų – perpus mažiau
LAMA BPO duomenimis, šiemet stojusiųjų į profesinio rengimo centrus pagrindą sudarė asmenys, turintys vidurinį išsilavinimą, tačiau mokytis amato kimba ir jau specialybę aukštosiose mokyklose įgiję žmonės.
Šiemet į profesinio rengimo centrus įstojo 2,6 proc. aukštąjį neuniversitetinį ir 4,79 proc. aukštąjį universitetinį laipsnį turintys žmonės. Nors šie rodikliai, lyginant juos su 2017 m. duomenimis (atitinkamai 4,8 proc. ir 8,15 proc.), keitėsi ko ne perpus, tačiau skaičiai vis vien nemaži. LAMA BPO nurodo, kad šiais mokslo metais sutartis su profesinio rengimo įstaigomis pasirašė 828 baigę universitetus asmenys ir 457 baigę kolegijas. Pabrėžtina, kad 535 asmenys vidurinį išsilavinimą įgiję asmenys stojimo metu studijavo aukštosiose mokyklose.
Šiaulių profesinio rengimo centro direktoriaus pavaduotojas ugdymui Rimantas Urmonas sako, kad ši stojimo į profesinio rengimo centrus jau turint aukštąjį išsilavinimą tendencija šalyje vis dar gaji.
„Tai, kad žmonės siekia įgyti profesiją jau turėdami aukštąjį mokslą patvirtinantį diplomą – nenuginčijamas faktas. Manau, kad taip jie daro norėdami realizuoti save, o tam padaryti kartais prireikia profesinių kompetencijų“, – teigia R. Urmonas.
Šį faktą patvirtina ir šiaulietė Urtė. „Turiu daug pažįstamų, kurie iš karto po universiteto baigimo stojo į profesines mokyklas. Jose įgijo paklausias specialybes, pagal kurias sėkmingai dirba. Taip nutiko ir man – įgijusi istorijos bakalaurą vėliau profesinio rengimo centre rinkausi floristiką“, – teigia ji.
Svarstydama, kas skatina žmones taip elgtis, mergina sako, kad tai lemia jaunatviškas entuziazmas ir aplinkinių spaudimas.
„Savo aplinkoje nuolat girdi, kad universitetą baigė tavo draugė, kaimynė, pusbrolis ir teta, todėl priimi tai kaip normą ir natūralų dalyką, kurį „privalai“ padaryti. Daugelis, baigusių universitetus ar kolegijas, su palengvėjimu atsidūsta ir kimba į mokslus profesinėse mokyklose. Turiu pažįstamą, kuri mėgdavo kartoti diplomą įgijusi dėl tėvų, o profesiją profesinėje mokykloje – dėl savęs“, – sako šiaulietė.
Skatina rinktis atsakingai
2017 ir 2018 metų stojusiųjų į profesinio rengimo centrus turint aukštąjį išsilavinimą skaičius perpus sumažėjo, o tai galimai lėmė nauja priėmimo į profesines mokyklas reforma. Įgyti profesiją baigusieji aukštąsias mokyklas dažnai norėdavo dėl to, kad mokslas profesinio rengimo įstaigose būdavo nemokamas, tačiau dabar prieš stojant reikės gerai apsvarstyti ir profesijos pasirinkimo klausimą. Tokiu būdu žmonės skatinami savo ateitį planuoti ir norimą profesiją rinktis atsakingai.
Dėl šiais metais įsigaliojusių teisės aktų (PM įstatymo pataisos, mokinių priėmimo į profesines mokyklas tvarka) asmenys, jau turintys vieną įgytą kvalifikaciją valstybės lėšomis, galėjo mokytis tik tęstinio profesinio mokymo programose. Dar jie galėjo rinktis valstybės nefinansuojamas mokymosi vietas.
Direktoriaus pavaduotojas ugdymui R. Urmonas sako, kad dėl naujų mokslo pokyčių, palietusių ir profesines mokyklas, šiais metais Šiaulių profesinio rengimo centrui buvo suteikta teisė vykdyti tik 8 tęstinio profesinio mokymo programas. Iš jų stojančiųjų rentabilumo ribą (12 prašymų) pasiekė tik 5 mokymo programos: logisto-ekspeditoriaus, pardavėjo, suvirintojo, elektriko ir apdailininko (statybininko).
Anot R. Urmono, į šias programas įstojo 18 asmenų, jau turinčių aukštąjį išsilavinimą. Daugiausiai žmonių – 8 – įstojo į logisto-ekspeditoriaus mokymo programą, po 3 – į pardavėjo ir elektriko mokymo programas.
Nepabijota ir valstybės nefinansuojamų studijų programų. 3 asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą, Šiaulių profesinio rengimo centre pasirinko valstybės nefinansuojamas fotografo ir kompiuterinio projektavimo operatoriaus pirminio profesinio mokymo programas.
