Švietimo ir mokslo ministerija per ateinančius 2 metus ketina imtis kardinalių priėmimo į aukštąsias mokyklas pokyčių. Numatoma, kad stojant į aukštąsias mokyklas 30 proc. kaupiamojo konkursinio balo sudarys paskutinių klasių pažymių vidurkis, 10 proc. – baigiamojo darbo vertinimas, o egzaminų įvertinimas – 60 proc. Nors pokyčiais siekiama orientuotis į užsienio aukštųjų mokyklų modelį, tačiau ši siūloma mokslo reforma Lietuvoje kol kas vertinama kontroversiškai.

Mokiniams teks daugiau mokytis
MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas „Šiaulių naujienoms“ sako, kad nauja reforma galbūt paskatins mokinius daugiau dėmesio skirti mokslams.

„Tikėtina, kad žinodami, jog vidurkiai iš dalies lems, ar mokinys galės studijuoti aukštojoje mokykloje, mokiniai stengsis turėti aukštesnius vidurkius. Tačiau tai nebūtinai reiškia, jog mokyklas jie paliks turėdami daugiau žinių ir gebėjimų“, – svarsto G. Jakštas.

Anot jo, aukštesnių balų galima siekti pozityviais būdais, stengiantis įgyti naujų žinių ar gilinant jau turimas.

Pavyzdžiui, būti dėmesingiems pamokų metu ir skiriant daugiau dėmesio savarankiškam darbui, skaitant papildomą literatūrą ir sistemiškai siekiant suprasti dalyką. Tačiau taip pat galima eiti „trumpesniuoju“ keliu ir siekti tik geresnių įvertinimų per asmeninį santykį su mokytoju. Pavyzdžiui, prašant mokytojo aukštesnio balo, apeliuojant į tai, kad žemesnis balas jam gali užkirsti kelią stoti į universitetą, ar kitaip spaudžiant mokytoją rašyti aukštesnius balus, stengiantis pateikti jo „laukiamus“ atsakymus.

Kokį poveikį turės planuojama priemonė, įvertinti sudėtinga, nes Lietuvoje nėra atlikta šią temą nagrinėjančių tyrimų, o skirtingose šalyse tai duoda skirtingą efektą.

Kalbant apie pasiūlymą keisti priėmimo į aukštąsias tvarką, pašnekovo nuomone, didžiausiu jos privalumu būtų galima laikyti tai, kad ji iš dalies spręstų aukštojo mokslo prieinamumo vaikams iš socialiai pažeidžiamų šeimų problemą.

„Nepasiturinčių šeimų moksleivių metiniai pažymiai nuo bendraamžių iš labiau pasiturinčių šeimų atsilieka mažiau nei jų egzaminų rezultatai. Todėl konkursinio balo sudaryme suteikus didesnį svorį metiniams pažymiams, tai galėtų turėti teigiamos įtakos aukštojo mokslo prieinamumui moksleiviams iš nepasiturinčių šeimų“, – mano G. Jakštas.

Labiausiai nukentės berniukai
Siūlymas turi ir kritikuotinų aspektų. Pavyzdžiui, pokyčio poveikis aukštojo mokslo prieinamumui berniukams.

„Analizuodami istorinius duomenis matome, kad metinių pažymių vidurkių svarbos padidinimas galėtų sumažinti berniukų galimybes įstoti į kai kurias didžiausius konkursus turinčias studijų programas – tokias, kaip medicina, teisė, ekonomika, politikos mokslai ir kt. Taip yra todėl, kad mergaičių metiniai pažymiai vidutiniškai visuomet geresni nei berniukų, nors egzaminų rezultatai – ne“, – komentuoja skyriaus vadovas.

Tokius skirtumus galima aiškinti tuo, kad mokykliniai pažymiai atspindi ne tik mokinių žinias, tačiau ir tokius būdo bruožus, kaip disciplinuotumas ar drausmingumas. Vidinė disciplina mokytis ar siekti kitų tikslų svarbi ir universitete, todėl, iš vienos pusės, gerai, kad į tai atsižvelgiama. Kita vertus, drausmingumas gali reikšti ir taisyklių laikymąsi jų nekvestionuojant, aklai paklūstant nurodymams, o aukštajame moksle turėtų mokytis žmonės, gebantys kritiškai žvelgti į juos supančią aplinką.

Dėl šių priežasčių prie naujos sistemos MOSTA siūlo pereiti palaipsniui. Pavyzdžiui, numatant, kad 2021 m. metiniai vidurkiai lems 10 proc. stojamojo balo. Vėliau turėtų būti atliekami tyrimai, siekiant nustatyti kokį poveikį pokytis turėjo sistemai.

Svarbiausia – tinkamai pasiruošti
Vieša paslaptis, kad daug mokytojų linkę pakelti pažymius savo mokiniams, todėl baiminamasi, kad konkursinis balas neatspindės realių mokymosi gabumų. Pašnekovas sutinka, kad šiuo metu nėra mechanizmų, kurie užtikrintų, jog mokyklose pažymiai rašomi objektyviai. Pavyzdžiui, matyti, kad moksleiviai, kurie mokėsi istorijos ar geografijos A lygiu ir nelaikė egzamino, dažniau gavo aukščiausią įvertinimą nei egzaminą laikę bendramoksliai. Kalbant apie tokius atvejus omenyje nebūtinai turimos regionų ar provincijos mokyklos. Štai vienoje prestižinėje gimnazijoje daugumai egzamino nelaikiusių moksleivių išvesti aukščiausi metiniai pažymiai, o tarp tų, kurie egzaminą laikė, aukščiausius įvertinimus gavo tris kartus mažiau mokinių.

„Siekiant kontroliuoti subjektyvaus vertinimo problemą būtų galima centralizuotai atlikti metinių pažymių ir brandos egzaminų rezultatų atitikties stebėseną. Pastebėjus, kad tam tikros mokyklos absolventų, pavyzdžiui, istorijos, metiniai pažymiai žymiai lenkia egzaminų pasiekimus (arba nuo jų atsilieka) mokyklų vadovai galėtų būti apie tai informuojami ir įpareigojami spręsti problemą bendradarbiaujant su atitinkamų dalykų mokytojais“, – sprendimą siūlo G. Jakštas.
Jo teigimu, šiuo metu vos trečdalis dėstytojų sutinka su teiginiu, kad vidurinis išsilavinimas suteikia gebėjimų ir kompetencijų, reikalingų studijuoti aukštojoje mokykloje. Vis dėlto tai, ar mokykliniai vidurkiai pakankamai gerai atspindi moksleivio galimybes studijuoti aukštajame moksle nėra aišku, todėl atsakyti į klausimą, ar jų svarbos padidinimas nepakenks studijų kokybei – sudėtinga.

„Skirtingose šalyse pastebimi skirtingi rezultatai vertinant moksleivio metinių pažymių ir pasisekimo aukštajame moksle ryšį. Mano žiniomis, Lietuvoje panašių tyrimų nėra atlikta, todėl pasakyti sudėtinga. Būtent dėl to ir siūlome pokytį įgyvendinti palaipsniui, stebint, kaip jis paveiks sistemą“, – sako G. Jakštas.

Anot skyriaus vadovo, tinkamai nepasiruošus tokiems pokyčiams pakitusi sistema gali daryti neigiamą įtaką mokytojų darbo sąlygoms. Ne tik mokytojų ir tėvų, tačiau ir mokytojų santykiams su mokiniais, kuriuos mokytojai šiuo metu vertina labai teigiamai. Pavyzdžiui, mokytojai gali pradėti jausti spaudimą iš mokinių ar jų tėvų rašyti geresnius pažymius, nes jie didele dalimi lems, ar mokinys galės siekti aukštojo mokslo, ar ne.

Todėl prie pokyčių reikėtų pereiti palaipsniui. Pavyzdžiui, numatant, kad 2021 m. metiniai vidurkiai lems 10 proc. stojamojo balo, o ne 30 proc., kaip siūloma šiuo metu. Pradėjus laipsniškai didinti metinių pažymių svorį turėtų būti vykdomi tyrimai ir siekiama išsiaiškinti, kokius rezultatus atnešė toks pokytis. Įvertinus kylančias problemas ir radus jų sprendimo būdus, galima būtų pereiti prie siūlomų sąlygų nesukeliant šoko visai sistemai ir jos dalyviams: mokiniams, mokytojams, dėstytojams.

Pokyčiai paskatins emigraciją
Vertindamas Švietimo ir mokslo ministerijos planuojamas permainas Šiaulių universiteto rektorius prof. dr. Donatas Jurgaitis sako, kad mokslo reformai nėra linkęs pritarti. Anot jo, pokyčiai turėtų būti gerai apsvarstyti ir tik tada priimamas galutinis sprendimas.

„Mano nuomonė šiuo klausimu nėra teigiama. Manau, kad nauja mokslo reforma užvertų duris aukštojo mokslo siekiantiems žmonėms ir paskatintų emigraciją. Jaunuoliams dar liktų kolegijos ir profesinio rengimo centrai, tačiau dėl užkeltos per aukštos stojimo kartelės universitetinis išsilavinimas daugeliui jaunuolių liktų nepasiekiamas“, – teigia D. Jurgaitis.

Šiaulių universiteto rektorius sako, kad labiausiai kvestionuojamas klausimas šioje reformoje – studijų kokybė: „Mes, aukštųjų mokyklų atstovai, visada siekėme užtikrinti mokslo kokybę, o nauja reforma verčia tuo abejoti“, – įsitikinęs jis.

D. Jurgaitis neslepia, kad toks sprendimas nebūtų naudingas aukštosioms mokykloms ir svarsto, kodėl buvo imtasi šių permainų.

„Man keistas ir dar vienas dalykas. Įprastai visas stojimo sąlygas diktuodavo pačios aukštosios mokyklos, o dabar tai bando nustatyti Švietimo ir mokslo ministerija“, – sako jis.

Visgi nuo komentarų apie tai, kaip iš esmės nauja mokslo reforma pakeis stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką, Šiaulių universiteto rektorius susilaiko.

„Šį mėnesį numatomas rektorių posėdis, kuriame bus svarstomas siūlomos stojimo į aukštąsias mokyklas reformos klausimas, todėl kaip konkrečiai visa tai keisis – negaliu pasakyti“, – teigia D. Jurgaitis.

Į aukštąsias mokyklas – tik geriausieji
Inicijuojamus mokslo pokyčius ne visi sutinka prieštaringai. Šiaulių valstybinės kolegijos viešųjų ryšių specialistė Urtė Drąsutytė teigia, kad mokslo reformos pokyčiai – tai pirmiausia siunčiamas signalas mokiniams, kad šie paskutiniais metais mokykloje susikoncentruotų ne tik į egzaminus, bet ir siektų aukščiausių pažymių įvertinimų.

„Mes laukiame motyvuotų studentų, kurie savo ateitį planuoja tikslingai. Stojimo reikalavimai griežtinami, o tai reiškia, kad stojantieji yra vis geriau pasiruošę studijoms. Kartelė toliau keliama ir jau tikrai nebe visiems pavyks ją įveikti“, – sako U. Drąsutytė.

Viešųjų ryšių specialistės teigimu, aukštosios mokyklos nuolat sulaukia įvairių pokyčių, todėl jiems tai nėra stebinantis dalykas.

„Stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka yra nustatoma Švietimo ir mokslo ministerijos – mes tik pagal galiojančius teisės aktus tvirtiname priėmimo į savo aukštąją mokyklą taisykles. Minimalius reikalavimus, konkursinį balą tvirtiname taip pat ne mes. Tvarka keičiasi praktiškai kasmet, todėl apie po kelerių metų galimus pokyčius kalbėti tikrai dar anksti“, – tvirtina ji.

2018 09 12 12

Šiaulių universiteto rektorius D. Jurgaitis mokslo reformai nėra linkęs pritarti.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

 

Į viršų