facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Naujausi visuomenės nuomonės tyrimai atskleidžia, kad Šiaulių regione gyvenantys jaunuoliai vis labiau linkę nepateisinti ir netoleruoti korupcijos. Tiesa, tai dar nereiškia, kad jauni žmonės nepateisina visų korupcinių veikų. Panašu, kad jaunuoliai, kaip ir suaugusieji, labiau linkę pažeisti įstatymus, kai yra prispausti bėdos arba mano, kad niekas apie jų „nekaltą“ nusižengimą nesužinos.

Gyvenimiškas situacijas vertina skirtingai
Mokslininkė, tyrėja Rita Toleikienė Šiaulių jaunimo centre vykusiame jaunimo forume „Šiauliai city, not Šiauliai town“ pristatė šią vasarą atlikto tyrimo „Šiaulių apskrities jaunimo nepakantumo korupcijai nuostatų formavimas“ duomenis.

Apklausus 16–29 m. asmenis paaiškėjo, kad beveik visi respondentai suvokia, jog korupcija kenkia valstybei, ekonomikai, šeimai. Nepaisant to, jie tiki, kad kai kurioms gyvenimiškoms situacijoms gali būti taikomos išimtys.

Štai jaunuoliams nepriimtinas elgesys, kai įmonės vadovas slepia mokesčius, bet jie pateisintų senelį, kuris norėdamas atsidėkoti socialiniam darbuotojui duotų penkis eurus.

„Manau, viena iš priežasčių, kodėl pateisinamas toks elgesys, yra ta, kad žiniasklaidoje nuolat kalbama apie šios grupės mažus atlyginimus. Todėl respondentai ir mano, kad atsilyginti penkiais eurais gal ir nieko tokio“, – komentavo R. Toleikienė.

Įdomu dar ir tai, kad jaunuoliams visai nepatiktų, jeigu politikas socialiai remtinos šeimos vaikams nupirktų dviratį ir paprašytų per rinkimus balsuoti už jį, tačiau nieko blogo nematytų, jeigu politiko labdaros fondas prieš rinkimus mokyklai padovanotų dešimt kompiuterių.

Mokslininkė paaiškino, kad lengviau pateisinti korupciją, kai jos ženklų praktiškai nesimato. Be to, kuris moksleivis nenorėtų mokykloje naudotis naujausiu kompiuteriu.

Jaunuoliai labiau vertina sąžiningumą nei turtus. Jų nuomone, svarbiau būti sąžiningam negu turtingam. Taip mano šiek tiek mažiau negu pusė apklaustų respondentų. Netrūksta ir tokių, kurie sako, kad būti sąžiningam tik truputį svarbiau negu būti turtingam. Vadinasi, dar yra jaunų žmonių, kurie susiklosčius tam tikrai situacijai, neaišku kaip pasielgtų.

25 proc. apklaustųjų mano, kad nuoširdūs, teisingi žmonės gyvenime daug daugiau pasieka nei žmonės, kurie yra pasiruošę apgauti. 16 proc. respondentų laikosi nuostatos, kad žmonės, kurie yra pasiruošę apgauti, pažeisti įstatymus ir būti korumpuoti, gyvenime šiek tiek daugiau pasiekia nei tie, kurie to nedaro.

„Tai yra materialistinis visuomenės požiūris, kai man naudingais atvejais aš kažko nematysiu, neišgirsiu, pamiršiu. Juk ir mokykloje atsiranda nusirašinėjančių, nors tai viena iš korupcijos formų“, – kalbėjo R. Toleikienė.

Ne visada pasielgtų sąžiningai
Tyrėjams taip pat buvo įdomu sužinoti, kaip respondentai elgtųsi korupcijos atvejais. Respondentų klausta, ką jie darytų, jei jiems greitai reikėtų dokumento (pvz., sveikatos pažymos) ir asmuo, atsakingas už jų dokumentą, pabrėžtų, kad jį gauti sunku ir tai užtruks keletą savaičių.

Natūralu, kad vieni lauktų, kiti paklaustų, kiek tiksliais truks dokumento gavimas, ir bandytų išsiaiškinti priežastį. Vis dėlto daugiausia respondentų bandytų ieškoti draugo/giminaičio, kuris galėtų „padėti“ ir paspartinti procesą. Būtų ir tokių, kurie sumokėtų papildomą neoficialų mokėjimą, kad pagreitintų procesą.

„Mūsų visuomenė dar turi posovietinių bruožų. Kai ko nors prireikia, kreipiamės į pažįstamus, tokia nuostata labai giliai mumyse“, – komentavo tyrėja.

Respondentams užduotas ir toks klausimas: jūs planuojate statyti namą ir reikia gauti namo statybos leidimą. Pokalbio metu kandidatas į savivaldybės tarybą netikėtai pasiūlo padėti gauti leidimą, jei už jį balsuosite rinkimuose. Jūs buvote numatęs balsuoti už kitą kandidatą. Kaip elgsitės?

Rezultatai rodo, kad jaunimas būtų labiau linkęs sutikti su tokiu pasiūlymu. Juk vis tiek niekas nematys, už ką tas jaunas žmogus balsuos. Iš karto nesutiktų su pasiūlymu 23 proc. respondentų. Kaip sakė tyrėja, tai sąžiningiausi žmonės – mūsų visuomenės stuburas.

Tyrimas taip pat parodė, kad apklausti asmenys apie korupcinę veiką nėra pasirengę pranešti atitinkamoms institucijoms. Jie mano, kad į pranešimą greičiausiai niekas nesureaguotų, bijo patys likti kalti, nukentėti ar nežino būdų, kaip pranešti. Šiuo atžvilgiu pasyviau elgiasi vaikinai, moksleiviai, nedirbantys asmenys ir esantys iš žemesnį socialinį ekonominį statusą turinčių šeimų.

„Manau, tokius atsakymus nulėmė žinių trūkumas, nežinojimas, kas yra korupcija, nesąžiningas elgesys“, – svarstė R. Toleikienė.

Įdomu ir tai, kad 66 proc. apklaustųjų dalyvauja antikorupciniuose renginiuose, tačiau jų veiksmingumą vertina abejotinai, sako, jog tokie renginiai nėra labai paveikūs ir įdomūs. Vadinasi, dar reikia įdėti daug darbo siekiant panaikinti korupciją.  

„Kol turėsime tokią nuostatą, kad gal manęs nepagaus, man iš to bus kažkokia nauda, tegul apie korupcinę veiką praneša kažkas kitas, tol mes sunkiai įveiksime korupcijos apimtis. Nuostatos keičiasi kas penkiasdešimt metų, tai dar dvidešimt metų mes turėtumėme įtemptai dirbti kartu su visu jaunimu“, – teigė tyrėja.

Imasi įvairių iniciatyvų
Transparency international Lietuvos skyriaus projektų koordinatorė Ieva Kimontaitė patikino, kad šalyje imamasi įvairių iniciatyvų, siekiant sumažinti korupcijos mastus. Štai 2015 m. buvo atliktas socialinis eksperimentas Vilniaus Lazdynų poliklinikoje pavadinimu „Vitaminų laboratorija“.

Prie interaktyvios instaliacijos budintys savanoriai aktyviai kvietė iš poliklinikos išeinančius pacientus įvertinti suteiktas paslaugas. Kiekvienas eksperimento dalyvis gaudavo penkis kamuoliukus („vitaminus“) ir turėdavo juos paskirstyti į didžiules menzūras pagal skirtingas vertinimo kategorijas: „Ačiū Jums“, „Aptarnavimas buvo malonus“, „Man nepatiko“, „Procedūros buvo aiškios“, „Rekomenduočiau šią polikliniką kitiems“. „Vitaminų laboratorijoje“ žmonės taip pat galėdavo palikti išsamius rašytinius atsiliepimus.

Atlikus eksperimentą paaiškėjo, kad pacientai, kurie įvertina apsilankymą pas gydytoją, mažiau linkę mokėti kyšius, be to, rečiau mano, kad pasirinkta gydymo įstaiga yra korumpuota. Vadinasi, kuo daugiau mažų pokyčių sukursime kiekvienoje gydymo įstaigoje, tuo didesnė tikimybė, kad galėsime pakeisti įsisenėjusias nuostatas visoje šalyje.

„Mums labai svarbu žinoti, kaip valdžios atstovai priima sprendimus. Žmonės dažnai išsako nepasitenkinimą Seimo narių darbu, nepasitikėjimą jais, o tai valstybei, demokratijai yra nepalanku. Todėl praėjusiais metais pradėjome skaičiuoti Seimo narių susitikimus su įvairiomis interesų grupėmis“, – apie dar vieną iniciatyvą pasakojo I. Kimontaitė.

Šis tyrimas atskleidė, kad mažiau nei pusė Seimo narių viešai skelbia apie savo susitikimus su interesų grupėmis ir registruotais lobistais. Kaip situacija pasikeitė šiemet, turėtų paaiškėti dar šią savaitę. Skyriaus atstovė patikino, kad šiuo metu kaip tik atliekami paskutiniai skaičiavimai.

Ji informavo ir apie „Sąžiningumo mokyklų tinklą“ – neformalią iniciatyvą, prasidėjusią 2014 m. gruodžio 9-ąją, prie kurios tinklo gali prisijungti bet kuri sąžiningumo ir skaidrumo vertybes puoselėjanti Lietuvos mokykla.

Tinklo tikslas – suteikti Lietuvos mokykloms, puoselėjančioms sąžiningumo ir skaidrumo vertybes kasdieniame mokinių gyvenime, galimybę lengviau planuoti ir įgyvendinti sąžiningumo iniciatyvas, surasti bendraminčių bei dalytis geraisiais pavyzdžiais.

Tapdamos „Sąžiningumo mokyklų tinklo“ narėmis, mokyklos pasirašo sąžiningumo deklaraciją, o moksleiviai ne tik įsitraukia į diskusiją apie sąžiningumą, bet ir pasižada jo siekti.

I. Kimontaitės teigimu, egzistuoja dar nemažai kitų iniciatyvų, apie kurias daugiau galima sužinoti panaršius internete. Iškilus papildomiems klausimams apie korupciją, skyriaus atstovė patarė nebijoti kreiptis į šios srities specialistus ir paragino aktyviau naudotis įvairiomis kritinį mąstymą ugdančiomis internetinėmis platformomis, kaip „Mano Seimas“, „Atviras teismas“, „Jurgio kepurė“ ir t. t.

201809059

I. Kimontaitė paragino aktyviau domėtis, kuo žalinga korupcija.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

2018090510

Jaunuoliai domėjosi bendraamžių požiūriu į korupciją.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Į viršų