facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Neseniai pasibaigęs priėmimas į aukštąsias mokyklas patvirtino, kad būsimi studentai savo studijas renkasi atsakingai – atsižvelgia ne tik į savo pomėgius, bet ir į darbo rinkos poreikius. Paskelbti galutiniai bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai parodė, kad aukštojo išsilavinimo siekiantys žmonės nori, kad gautas diplomas ateityje būtų naudingas ir palengvintų darbo paieškas.

Užpildo net ir padidinto priėmimo vietas
Aukštosios mokyklos džiaugiasi, kad šiemet sulaukė gerokai didesnio stojančiųjų susidomėjimo nei pernai. LAMA BPO duomenimis, šiemet paraiškas studijuoti universitetuose arba kolegijose pateikė 32 499 žmonės, kai tuo tarpu pernai norinčiųjų studijuoti aukštosiose mokyklose buvo 29 538. Tiesa, bendri rodikliai beveik išsilygina – šiemet su aukštosiomis mokyklomis studijų sutartis sudarė 20 805 būsimi studentai, kai pernai jų buvo 21 448.

Kaip rodo pasibaigusio priėmimo rezultatai, jaunimas atliepia į kvietimą rinktis tas specialybes, kurių poreikis valstybėje jaučiamas didžiausias. Šiemet net 30 proc. padidinus priėmimą į gyvybės mokslus universitetuose, stojantieji akimirksniu užpildė visas vietas.

Šiemet stojimai į aukštąsias mokyklas rodo jau nusistovėjusią tendenciją, kad rinkdamiesi studijas būsimi studentai pirmiausia išsianalizuoja, kokių specialistų rinkoje labiausiai trūksta. Universitetuose daugiausia stojančiųjų pirmuoju prioritetu rinkosi sveikatos mokslų krypčių grupės studijų programas (16,31 proc.), kiek mažiau – 15,4 proc. stojančiųjų rinkosi socialinius mokslus. Kolegijose stojantieji labiausiai rinkosi verslo ir viešosios vadybos mokslų krypties studijų programas (28,95 proc.), kiek mažiau – 23,18 proc. stojančiųjų rinkosi sveikatos mokslus.

Nustebinusi naujovė stojimuose – vis daugiau motyvuoto jaunimo pareiškė norą tapti mokytojais. Motyvacijos vertinime, kuris būtinas pretenduojant į pedagogo kvalifikaciją teikiančias studijų programas, šiemet užsiregistravo 1204 asmenys. Teigiamą motyvacijos įvertinimą gavo 696 jame dalyvavusieji asmenys (2017 m. – 592). Galutines studijų sutartis su aukštosiomis mokyklomis sudarė 651 būsimas studentas.

Masina naujomis studijų programomis
Šiaulių aukštosios mokyklos jau taip pat skaičiuoja būsimus studentus.

„Nors kasmet stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimai griežtinami, Šiaulių valstybinė kolegija sėkmingai formuoja savo kontingentą. Šiais metais jau pasirašyta daugiau nei 430 studijų sutarčių su būsimais pirmojo kurso studentais, iš kurių daugiau nei 200 studijuos valstybės finansuojamose vietose“, – sako Šiaulių valstybinės kolegijos viešųjų ryšių specialistė Urtė Drąsutytė ir priduria, kad šiemet sutartis su kolegija pasirašiusių studentų skaičius nėra galutinis, nes studentai vis dar gali stoti tiesioginio priėmimo metu.

U. Drąsutytės teigimu, jaučiant apie sveikatą išmanančių specialistų trūkumą Lietuvoje, daugiausia studijų sutarčių Šiaulių valstybinėje kolegijoje šiemet buvo pasirašyta bendrosios praktikos slaugoje. Taip pat gana didelio susidomėjimo sulaukė ir kitos rinkoje reikalingos studijų programos: socialinis darbas, buhalterinė apskaita, gamybos ir logistikos vadyba, kosmetologija ir automobilių techninio eksploatavimas.

Šiaulių valstybinė kolegija iš suformuotų 16 studijų programų studentams šiemet siūlė ir dvi visiškai naujas studijų programas: odontologinė priežiūra bei gamybos ir logistikos vadyba.

Viešųjų ryšių specialistė sako, kad paskata studijuoti Šiaulių valstybinėje kolegijoje gali tapti ir nuo šių metų savivaldybės teikiama parama. Sudarę sutartis su darbdaviu, kuris po studijų priims dirbti 3 metų laikotarpiui, studentai visą studijų laikotarpį kas mėnesį gali gauti negrąžintinas stipendijas. Su savivaldybe ir darbdaviu sutartis sudariusiems studentams tai garantuotų ne tik finansinę paramą, bet ir garantuoto darbo galimybes po studijų baigimo.

Renkasi studijas su perspektyva
Susijungimą su Vilniaus universitetu išgyvenančiam Šiaulių universitetui šių metų stojimai buvo taip pat sėkmingi – sulaukta apie 700 naujų studentų, kurių šiemet net 6 proc. daugiau nei pernai. Šiaulių universiteto Komunikacijos ir rinkodaros tarnybos direktorius dr. Modestas Grigaliūnas teigia, kad bene didžiausio populiarumo čia sulaukė tos studijų programos, dėl kurių Šiaulių universitetas yra labiausiai žinomas Lietuvoje – pedagoginės krypties studijų programos. Daugiausiai stojančiųjų rinkosi pradinio ugdymo pedagogiką ir ikimokyklinį ugdymą, socialinę pedagogiką ir logopediją, muzikos pedagogiką, taip pat kūno kultūros ir sporto pedagogiką. Mažiausiai susidomėjimo sulaukė tokios studijų programos kaip lietuvių filologija ir komunikacija, istorija bei matematika. Šiaulių universiteto Komunikacijos ir rinkodaros tarnybos direktoriaus manymu, šios studijų programos patyrė fiasko dėl to, kad jos pateikiamos ne itin patraukliai ir nėra iki galo apgalvotos.

Dr. M. Grigaliūnas teigia, kad šiuolaikinių studentų studijų pasirinkimai rodo, kad jaunuoliai yra motyvuoti ir studijas renkasi kryptingai, žinodami, ko nori ir atsižvelgdami į tai, ar studijų programa yra perspektyvi bei paklausi darbo rinkoje. Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus direktorius sako, kad šią tendenciją patvirtina, pavyzdžiui, socialinę pedagogiką ir logopediją studijuoti pasiruošęs ir iš sostinės ar kitų didžiųjų miestų į Šiaulius studijuoti atvykstantis jaunimas – būsimi studentai išsikelia sau tikslus ir beatodairiškai jų siekia.

Į viršų