Praėjusią savaitę nuvilnijusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio Ramūno Karbauskio siūloma mokslo reforma nepaliko abejingų. Jo pasiūlyta idėja keisti valstybinių brandos egzaminų rezultatus į 11 ir 12 klasės mokinių pažymių vidurkius visuomenėje užvirė tikrą diskusijų audrą. Mokslo reformos iniciatyvos autorius siūlo, kad valstybinių brandos egzaminų rezultatai nebūtų svertiniai ir būtų vertinami kartu su pažymių vidurkiais, o stojimai į aukštąsias mokyklas vyktų jau nuo pavasario. Šio jo sumanymo oponentai piktinasi, kad tokie vertinimai stosiantiesiems į aukštąsias mokyklas bus neobjektyvūs ir neteisingi, o idėjos šalininkai teigia, kad tai – senas, iš Vakarų atėjęs mokslo modelis, kuris ilgainiui turėtų prigyti ir Lietuvoje.

Atvers kelią korupcijai
Kontroversiškai vertinamas R. Karbauskio siūlymas imtis mokslo reformų, kurios galėtų būti įgyvendintos iki 2020-ųjų, daugiausiai nepritarimo sulaukė iš pačių pedagogų, kuriems tai apsunkintų darbo krūvį, o svarbiausia – padidintų korupcijos tikimybę.

„Negaliu patikėti tokiu politikų trumparegiškumu ir akivaizdžių dalykų nematymu – juk tai nenaudinga mūsų švietimo sistemai. Valstybiniai brandos egzaminai buvo sukurti siekiant objektyvaus vertinimo, o dabar tai atvertų kelią korupcijos atvejams. Šis žingsnis nebūtų tikslingas ir skirtingų miestų bei skirtingų mokyklų vaikų atžvilgiu. Didelė atsakomybė kristų ir ant mokytojų pečių – jie justų didesnį spaudimą iš tėvų ir mokinių pusės, o pamokos turėtų vykti pagal sustiprintus švietimo ir mokslo reikalavimus“, – teigia Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos direktorė Loreta Tamulaitienė.

Ji retoriškai klausia, kodėl R. Karbauskiui staiga prireikė keisti mokslo sistemą ir svarsto, kas galėtų slypėti po šiuo sumanymu. S. Šalkauskio gimnazijos direktorė neslėpdama nusivylimo teigia, kad šios reformos įgyvendinimas sugriautų ilgai kurtą ir nuolat tobulinamą sistemą.

„Mes, pedagogai, visada siekėme ir daug dirbome, kad būtų vertinami ne tik akademiniai pasiekimai, bet ir kitos mokinių kompetencijos. Vertindami mokinį mes vadovaudavomės vertinimo sistema, grindžiama 4-ių „K“ taisykle: kuriu, keičiu, kartu, kitiems. Beje, šiuo metu mes turime atskiras bendrojo ugdymo programas ir egzaminų programas, kurias šių reformų įgyvendinimo atveju tektų koreguoti ar net visiškai keisti“, – sako ji ir priduria, kad šiai mokslo reformos idėjai pritartų tik tokiu atveju, jei stojant į aukštąsias mokyklas vienodai svarbūs būtų ir metiniai pažymių vidurkiai, ir valstybiniai brandos egzaminai.

Orientuojasi į Vakarų modelį
Didelio žiniasklaidos ir visuomenės susidomėjimo sulaukęs LVŽS lyderio siūlymas ne visiems pasirodė naujas. Šiaulių Didždvario gimnazijos direktorius Vitalis Balsevičius pabrėžia, kad šis žingsnis Lietuvą priartintų prie užsienio valstybių, kuriose tokia sistema egzistuoja jau seniai.

„Iš tiesų tai nėra naujas R. Karbauskio sugalvotas mokslo modelis. Ši praktika užsienio universitetuose taikoma jau seniai ir prieš stojimą į aukštąsias mokyklas vertinami mokinio 2 pastarųjų metų pusmečių rezultatai. Žinoma, kad ši reforma reikalautų kruopštaus pasirengimo ir apmąstymo iki smulkmenų, tačiau iš esmės aš būčiau linkęs sutikti su tokiu siūlymu. Siekiant išvengti korupcijos atvejų ir siekiant visiško skaidrumo, pradžioje reikėtų persvarstyti dalykų vertinimo kriterijus – kaip ir kokiais aspektais remiantis mokytojas turėtų vertinti mokinio darbus. Tai mūsų mokslo sistemoje būtų naujas žingsnis, tačiau neabejoju, kad greit prie to priprastume“, – sako V. Balsevičius.

Didždvario gimnazijos direktorius svarsto, kad keblumų tokioje vertinimo sistemoje iškiltų nebent skirtingų lygių gimnazijoms ir jų moksleiviams. Prestižinėse, sustiprinto mokslo įstaigose, kaip, pavyzdžiui, Vilniaus jėzuitų gimnazijoje, gauti geresnį pažymį pareikalaus daugiau pastangų, nei kitose mokyklose, todėl V. Balsevičius siūlo, kad šalia metinių pažymių vidurkių stojant dar būtų vertinamos asmeninės kompetencijos ir pasiekimai.

V. Balsevičius teigia, kad R. Karbauskio pateiktas siūlymas ankstinti stojimus dėl to, jog abiturientai turėtų daugiau laiko pasiruošti, taip pat nėra naujas – Didždvario gimnazijos bakalaureato klasės auklėtiniai, pretenduojantys į aukštąjį mokslą užsienyje, reikiamus egzaminus pradeda laikyti jau gerokai anksčiau, nes privalo pateikti paraiškas užsienio aukštosioms mokykloms.

Moksleiviai vertina nevienodai
Vertinant R. Karbauskio siūlomą mokslo reformą moksleivių nuomonė taip pat išsiskiria. Gabesni ir geriau besimokantys gimnazijų abiturientai tikina, kad valstybiniai brandos egzaminai – pats geriausias būdas pademonstruoti savo kompetencijas ir gebėjimus.

„Pasiruošimui egzaminams skyriau labai daug laiko ir jėgų, todėl jie geriausiai atskleidžia, kas norėdamas patekti į universitetą dirbo daug ir sunkiai, o kas tam visiškai nesiruošė. Kartais mokytojai mokiniui pakelia pažymį vien už jo pastangas ir tai būtų neteisinga tų mokinių, kurie nuolat intensyviai mokėsi atžvilgiu“, – sako būsima pirmakursė Auksė.

Tuo tarpu kiti moksleiviai mielai pritaria LVŽS lyderio idėjai dėl mokslo pertvarkos.

„Laikydami egzaminus mokiniai patiria daug streso, pamiršta išmoktą medžiagą, o galiausiai nusivilia rezultatais, kurie lemia jo gyvenimo kelio pasirinkimą. Aš manau, kad optimaliausias variantas šioje situacijoje – vienodas valstybinių brandos egzaminų ir vidurkių vertinimas. Tada galėsi būti ramus, kad jei visus metus uoliai mokeisi, tačiau per egzaminą ne itin pasisekė, aukštosios mokyklos neužvers tau durų ir vertins kelerių metų akademinius pasiekimus“, – teigia tik ką gimnaziją baigęs Pranas.

Šiaulių universiteto Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus direktorius dr. Modestas Grigaliūnas sako, kad dėl mokslo reformų netylančios kalbos universitetų kol kas neliečia, o pats siūlymas dar nėra svarstomas. Kaip mokslo sistemos pakeitimas pakeistų stojimus į Lietuvos aukštąsias mokyklas, M. Grigaliūnas taip pat nežino: „Šiuo metu gyvename naujų studentų priėmimo ir susijungimo su Vilniaus universitetu nuotaikomis, todėl kaip visa ši siūloma reforma paliestų aukštąsias mokyklas – duomenų nėra. Tam reikėtų šaukti atskirą susirinkimą ir spręsti susidariusią situaciją.“