Sveikatos apsaugos ministerija skelbia: pagerėjo vaistų ir medicinos pagalbos priemonių prieinamumas. Bet kodėl didelė dalis pacientų tuo nesidžiaugia? Įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, pasklido žinia, kad vaistinėse ima trūkti kai kurių preparatų, o už tam tikrus vaistus tenka primokėti dar daugiau. Šiuos dalykus „Šiaulių naujienoms“ sutiko pakomentuoti Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.

Sutrumpėjo kompensuojamų vaistų sąrašas
„Iki šių metų liepos įgyvendinti vaistų kainodaros politikos pakeitimai leido sutaupyti pacientų bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo  lėšų ir sumažinti kompensuojamųjų vaistų bei medicinos pagalbos priemonių kainas. Pacientų priemokos už vaistus ir medicinos pagalbos priemones sumažėjo 18 proc., o maždaug 7 mln. eurų sumažėjusios PSDF išlaidos leido pradėti kompensuoti naujus vaistus bei medicinos pagalbos priemones“, – teigiama Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime.  

O V. Augustinienė, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė, kitokios nuomonės: „Įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, žmonėms visiškai apribotas vaistų pasirinkimas – palikti tik pigiausi vaistai, atimta teisė į kokybišką gydymą, surištos rankos ir gydytojams, nes jie negali paskirti efektyviausio gydymo. Apie 500 vaistų nepateko į kainyną ir būtent tų, kurie yra efektyvesni, naujesni. Apie 50 visiškai inovatyvių vaistų į kainyną nepateko, kadangi jų kainos nebuvo sumažintos nuo 30 ar 50 eurų iki 1 ar 2 eurų. Ką tai reiškia? Mūsų šalies piliečiai neturės galimybių gydytis naujoviškais puikios kokybės vaistais, kurių minimalus šalutinis poveikis, mažesnės dozės, patogesnis vartojimas.“

Kompensavimo lygiai vis dar diskriminaciniai
Ministerija praneša, kad siekiant atsisakyti pacientų diskriminavimo pagal ligas ir užtikrinant socialinį teisingumą, racionaliau naudojant PSDF lėšas, buvo padidinti vaistų kompensavimo lygiai iš 80 ir 90 procentų į 100 procentų lygį, o kardiologinėms ligoms gydyti skirtų vaistų kompensavimo lygis padidintas iš 80 į 90 proc. lygį. Autoimuninės kilmės ligų gydymui skirti vaistai įtraukti į kompensuojamųjų vaistų kainyną, todėl tapo paprasčiau pasiekiami visiems sergantiems pacientams.

V. Augustinienė pritaria ministerijos sprendimui padidinti kompensavimo lygius. Bet nesuprantama, kodėl ligonių grupei, kurioje mirtingumas pats didžiausias – sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis – kompensuojama tik 90 proc.

Antra, ką reiškia, kad dalis medikamentų „skiriami tik gydymo tęsimui“? Įsigaliojus naujajam kainynui uždrausta skirti naujiems ligoniams, nes neatitiko kainos reikalavimų, 256 vaistai. Buvo priimtas sprendimas 57 vaistus leisti skirti tiems pacientams, kurie šiuo metu jau gydomi jais ir būtent šie vaistai yra būtini siekiant užtikrinti veiksmingą pacientų gydymo tęstinumą.

Ministerijos vadovų teigimu, naujų pacientų gydymui gydytojai gali skirti kitus alternatyvius vaistus. Ar tai nėra diskriminacija? Kodėl Jonas turi gydytis prastesniais vaistais – tik todėl, kad jis susirgo pusmečiu vėliau nei Petras?

Taupusis moka du kartus
V. Augustinienė teigiamai vertina, kad papildytas kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašas, pradėtos kompensuoti itin reikalingos priemonės slaugai, skirtos pagerinti pacientų gyvenimo kokybę, mažinti jų socialinę atskirtį: „Kad didelis dėmesys skirtas vėžiu sergantiems, sveikintinas dalykas. Į naują kainyną įtraukta išties puikių brangių preparatų onkologiniams ligoniams gydyti. Taip pat pradėti kompensuoti vaistai moterų ir vyrų nevaisingumo gydymui. Tik to nereikėtų daryti kitų ligonių grupių sąskaita.“

Labiausiai nukentėjo diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys, taip pat nefrologiniai ligoniai. Pasak pacientų atstovės, širdies ligomis sergantieji susiduria su rimtomis problemomis: iš sąrašo dingus veiksmingiems sudėtiniams vaistams vietoje 1 tabletės teks vartoti 4 ar 5. Tai ne tik nepatogumas, sudėtingas suderinimas, susipainiojimo tikimybė (daugelis sergančiųjų vyresnio amžiaus žmonės). Juokingai skamba paaiškinimai, kad skirtumas tarp medikamentų tik „3 tabletės supresuotos į vieną“. Net vaikui suprantama, kad skiriasi gamybos technologija, pridėtinės medžiagos, o tuo pačiu ir poveikis. Be to, gydymo grandinėje pakeitus bent 1 vaistą griūva suderinamumo sistema. Pavyzdžiui, kraujospūdį norint sureguliuoti, tinkamo vaisto kartais tenka ieškoti pusę metų. Ne vieno šios grupės efektyvaus vaisto kainyne nebėra. Kadangi jo įvežti gamintojams neapsimokės, gali būti, kad rinkoje jo iš viso nebebus. Žmogus net norėdamas tinkamą vaistą nusipirkti už savo pinigus neturės tokios galimybės.

Diabetu sergantiesiems atsirado priemokos insulinams, nors iki šiol žmonėms primokėti nereikėdavo. Už kai kuriuos insulino preparatus tenka pakloti beveik 50 eurų.

,,Nepamirškime, kad diabetą dažniausiai lydi daugybė kitų ligų ir priemokos pasidaro nebepakeliamos, – sako V. Augustinienė. – Neteisinga, kad dalis, pavyzdžiui, diabetą gydančių vaistų, kurie atitolintų insulino vartojimą, išsaugotų kepenų veiklą, draudžiama skirti naujiems ligoniams, leidžiama jais tik tęsti gydymą. Taip ligonis pasmerkiamas, kad liga būtų ne stabdoma, o progresuotų.“

Po liepos 12-osios kainyno įsigaliojimo atsirado priemokos imunosupresiniams vaistams.  Nefrologiniams ligoniams po inkstų transplantacijos jie gyvybiškai būtini. Po organų persodinimo vaistai vartojami kompleksiškai, tad priemokos padidėjo vidutiniškai 10–20 eurų kiekvienam pacientui.

V. Augustinienė nuogąstauja, kad kompensuojamų vaistų sąrašo kaitaliojimas kas ketvirtį tik didina chaosą, sumaištį, sudaro daugiau prielaidų klaidoms. Kai kurių pigių vaistų jau pradeda trūkti vaistinėse, ministerija leido juos parduoti be lietuviškų pakuočių. Ar tai palengvina pacientui susigaudyti, kaip juos vartoti?

Tarybos pirmininkė pabrėžia, kad niekas neįvertino, jog dėl vaistų nesuderinamumo gali padidėti net žmonių mirtingumas: „Prioritetu pasirinkę pigius vaistus valdininkai taupo piliečių gyvybės ir sveikatos sąskaita. Negalvojama, kas bus rytoj, kiek reikės už prastos buldozerinės reformos pasekmes mokėti suluošintiems, nugydytiems pacientams.“

Pažeidžiamos pacientų teisės
Pasak A. Augustinienės, pigus, 20–30 metų rinkoje esantis vaistas niekada neprilygs inovatyviam. Bet ministerijai atrodo, kad mūsų žmonės neverti gydytis pažangiais medikamentais. Gydytojas neturi teisės skirti naujų vaistų, net žinodamas, kad jie efektyvesni. Kas belieka ligoniui? Eiti į privačią kliniką, gauti receptą, pirktis nekompensuojamą vaistą. Tik ar jis išliks rinkoje ir kiek bus išaugusi jo kaina?

Valstybė moka tik bazinę vaisto kainą. Kodėl iš mokesčių mokėtojo atimama teisė gydytis jam tinkamais vaistais? Kodėl ne gydytojas, o ministerija gali nuspręsti, kokias tabletes gerti Marytei?

Nepaskaičiuota, kiek valstybei rytoj kainuos netinkamas gydymas šiandien. Neleistinai žaidžiama  medikų prestižu, visuomenės sveikata ir piliečių pasitikėjimu valstybe.

Į viršų