Lietuvoje pensijos tokios mažos, kad senatvės išmokas gaunantys žmonės dažnai atsiduria ties skurdo riba. Statistikos departamentui paskelbus šalies skurdo rizikos rodiklius, paaiškėjo, kad 2017 m. didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Baisiausia, kad šioje grupėje skurdo rizikos lygis vis didėja.

Tiesa, mažiausias pensijas gaunantys gyventojai nuo kitų metų gali tikėtis 20 eurų pensijos priemokos. Tačiau ar tai ką nors pakeis?

Labiausiai vargsta moterys
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė „Šiaulių naujienoms“ sako, kad Lietuvoje šiuo metu su finansiniais sunkumais dažniausiai susiduria bedarbiai. Aišku, ne ką mažiau vargsta ir pensininkai. Didžiausią skurdo riziką patiria vieniši pensinio amžiaus žmonės, dažniausiai – moterys.

Nepaisant to, senjorai nėra linkę dėl savo nepritekliaus skųstis. Gyvena sukandę dantis ir viliasi, kad ateityje situacija pasikeis. Pašnekovė įsitikinusi, kad senjorams reikalinga ne tik aplinkinių, bet ir valdžios pagalba. Jiems būtini ne maisto daviniai, bet ori pensija.

„Turi būti ori pensija, ori suma, už kurią žmogus galėtų išgyventi, kad nebūtų priverstas prašyti aplinkinių pagalbos ir pats rinktųsi, ko iš tiesų nori“, – mano A. Adomavičienė.

Imasi naujų priemonių
Gera žinia bent jau ta, kad nuo 2018 m. pradžios visos senatvės pensijos indeksuojamos ir auga tiek, kiek vidutiniškai šalyje didėja atlyginimų fondas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nuo 2016 m. pradžios vidutinė senatvės pensija išaugo nuo 255 iki 307 eurų, o turint būtinąjį stažą – nuo 266 iki 323 eurų. Planuojama, kad kitais metais dėl indeksavimo senatvės pensijos didės vidutiniškai dar 6,8 proc.

Be to, „Sodra“ 2018 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais pradeda mokėti didesnes senatvės pensijas tiems senjorams, kurie turi sukaupę daugiau nei 30 metų stažo. Rugpjūtį perskaičiuotos ir padidintos pensijos išmokamos maždaug 150 tūkst. senjorų, o likusiems – rugsėjį.

Po perskaičiavimo pensijos padidės dar vidutiniškai 9 eurais. Apskaičiuota, kad šių metų pabaigoje vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, sieks 332 eurus.

Nuo kitų metų mažesnes nei 233 eurų išmokas gaunantys senatvės pensininkai, kurie yra įgiję minimalų ar ilgesnį stažą, vidutiniškai gaus po 20 eurų priemoką, tačiau kiekvienam asmeniui senatvės pensija didės individualiai.

Tai palies apie 90 tūkst. senatvės pensininkų ir neįgaliųjų. Iš valstybės biudžeto šiam tikslui skirta 20 mln. eurų.

Šalpos  pensija  pagyvenusiems ir neįgaliems asmenims po pertvarkos augs nuo 117 iki 130 eurų. Tai palies apie 5 tūkst. šalpos pensijos gavėjų. Iš biudžeto šalpos pensijų didinimui ketinama skirti 0,9 mln. eurų.

Nori gyventi oriai
Pašnekovė sutinka, kad šios priemonės senatvės pensininkų skurdui mažinti rodo, jog žengiama į priekį, tačiau tie papildomi 9 ar 20 eurų – iš esmės situacijos nekeičia. Tai palyginti nedidelė suma, kuri leistų pensininkams gyventi oriau. Anot jos, reikia daugiau investuoti į senjorų socialinę apsaugos sritį.

„Senjorai gyvena iš „Sodros“ pajamų, vadinasi, reikia mokesčių reformos. Deja, dabartinė mokesčių reforma nenuėjo tuo keliu, kuri leistų padidinti pensijas. „Sodros lubos“ šiuo atveju pensininkams nepasitarnaus. Mokesčių reforma turėtų būti tokia, kuri padėtų surinkti daugiau lėšų į biudžetą, „Sodrą“, tada būtų galima daugiau lėšų skirti pensijoms ir socialinės apsaugos didinimui“, – būdą, kaip išspręsti problemą, siūlo A. Adomavičienė.

Koją kiša nuolankumas
Vilniaus „Bočių“ bendrijos pirmininkė Vilija Tūrienė taip pat mano, kad Lietuvos valdžia galėtų labiau pasistengti dėl vyresnio amžiaus žmonių gerovės.

„Valdžia bando kažką daryti, bet visos tos reformos tik padengia infliaciją ir ekonominį šalies augimą. „Sodros lubomis“ gerinama jau ir taip ekonomiškai tvirčiausiai ant žemės stovinčių žmonių padėtis. Tas 20 eurų priedas pensininkų neišgelbės. Jis nėra toks ženklus, kokio norėtųsi. Be to, kiti papildomai gaus tik 9 ar 14 eurų, o tai yra labai mažai. Jeigu priedas būtų dešimteriopai didesnis, tada tai gal ir būtų didesnis žingsnis į priekį“, – dienraščiui sako V. Tūrienė.

Ji pastebi, kad Lietuvoje skriaudžiami ne tik pensininkai. Štai 650 tūkst. šalies gyventojų gyvena skurdo sąlygomis: „Mes, pensininkai, bent jau esame savo nugyvenę, galime susispausti, turime mažiau poreikių. To paties negalime pasakyti apie dirbančius žmones. Skaudu, kad jaunuoliai, pamatę, jog šalyje atlyginimai ir pensijos didėja nežymiai, turi emigruoti. Tai dar viena priežastis, kodėl turėtų kilti pensijos, tai būtų kaip dar vienas faktorius, atbaidantis nuo emigracijos.“

Pirmininkės nuomone, padėtis nepasikeis, kol eiliniai piliečiai neišeis į gatves ir nepradės reikalauti to, kas jiems teisėtai priklauso: „Reikia reikšti savo pilietinę nuomonę viešai, mitinguojant ir nieko nebijant. Tik visa bėda, kad pas mus visuomenė labai vangi, apatiška, nusivylusi, nuolanki.“

Apsiriboja būtiniausiomis prekėmis
Šiauliuose gyvenantys sutuoktiniai Angelė ir Juozas atvirauja, kad iš tiesų nelengva ta pensininkų dalia. Štai patys norėdami sutaupyti perka tik būtiniausias prekes: duoną, pieną, mėsą, daržoves. Iš viso per mėnesį būtiniausioms prekėms išleidžia 136 eurus.

Sutuoktinių nuomone, visiems džiaugsmo būtų daugiau, jeigu produktų kainos taip sparčiai nekiltų. Jie sako, kad kasmet gyventi vis sunkiau.

Norėdami išleisti mažiau  neperka naujų daiktų, ypač rūbų, batų, o ir į vaistinę užsuka vis rečiau. Imunitetą bando pastiprinti savo pačių augintais vaisiais, daržovėmis, miške surinktomis uogomis, nes taip pigiau nei ligų sezono metu pirkti vaistus arba vitaminus. Taip pat vartoja įvairias vaistažoles, arbatžoles, kurios yra kur kas pigesnės už sintetinius antibiotikus.

„Maisto prekių kainos vis auga, tai mūsų nedžiugina, tačiau kažkaip gyvename. Aišku, padėtis būtų geresnė, jeigu ir mūsų pensijos būtų didesnės“, – pasakoja sutuoktiniai.

Sutuoktiniai padidintų pensijų dar negavo ir nelabai supranta, kaip jos bus perskaičiuotos bei kokių priedų gali tikėtis.

„Per žinias girdėjome, kad pensijos didės. Tai gerai, vis papildomi pinigai. Džiaugsimės gavę ir tuos devynis eurus“, – kuklinosi šiauliečiai.

Perskaičiuotos pensijos pradedamos mokėti
Primintina, kad senatvės pensijos didės daugeliui – trims iš keturių senjorų – bet ne visiems. „Sodros“ duomenimis, didės tik senatvės pensijos, kurios yra paskirtos iki 2018 metų sausio, ir tik tiems gyventojams, kurie sukaupė daugiau nei 30 metų stažo. Netekto darbingumo (neįgalumo), našlių našlaičių pensijos, taip pat tos senatvės pensijos, kurios paskirtos šiais metais, nebus perskaičiuojamos ir nesikeis. Svarbu ir tai, kad turintiems mažiau stažo pensijos nemažės.

Senatvės pensija turintiems daugiau nei 30 metų stažo didės kiekvienam skirtingai. Tai priklauso nuo to, kiek stažo žmogus sukaupė.

Pensija gali padidėti ir 12 eurų, jeigu žmogus turi 45 metus stažo, o gali padidėti 0,8 euro, jeigu žmogus turi 31 metus stažo. Perskaičiuojant bus įvertinta kiekviena stažo diena. Apskaičiuota, kad vidutiniškai pensijos padidės 9 eurais.

Be to, kadangi įstatymas įsigaliojo nuo metų pradžios, o perskaičiuotos pensijos pradedamos mokėti rugpjūtį ar rugsėjį, už pirmus šių metų mėnesius bus išmokėta nepriemoka.

Senjorai nesijaučia gyvenantys oriai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.