facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Vasarai artėjant prie pabaigos daugelio jaunų žmonių mintys vis dažniau sukasi jau ne apie vasaros atostogas ir poilsį, o apie neužilgo prasidėsiančius naujus mokslo metus. Neseniai pasibaigus pirmajam ir antrajam priėmimo į aukštąsias mokyklas etapams būsimi studentai ima ruoštis iššūkių kupinam naujam gyvenimo periodui. Vienu pagrindinių iššūkių tiek jaunuoliams, tiek jų tėvams dažnai tampa finansinis pasiruošimas studijoms. Tiesa, čia didelę įtaką jauno žmogaus pasirinkimams finansiniu požiūriu kur ir ką studijuoti daro ne tik miestas ir pragyvenimas, bet ir aukštos studijų kainos Lietuvos bei užsienio aukštosiose mokyklose.

Gąsdina studijų kainos
Pirmajame etape paraiškas studijuoti aukštosiose mokyklose pateikė ir tarpusavyje varžėsi 27,7 tūkst. jaunuolių, o valstybė nuo rudens numato finansuoti kiek daugiau nei pusės – 16,8 tūkst. –  studentų mokslą Lietuvos universitetuose ir kolegijose. Tai reiškia, kad dauguma studentų paklius į valstybės nefinansuojamas vietas, kurių kainos metams Lietuvoje svyruoja nuo 1285 eurų už socialinės krypties studijas iki 11 750 eurų už pilotų rengimo studijas. Verta paminėti ir papildomas būsto išlaikymo, transporto, maisto produktų ir būtiniausių buities prekių kainas, per mėnesį studentui atsieinančias dar papildomai nemenką sumą. Dėl šios priežasties mažiau gabiems ir ne tokius gerus egzaminų vertinimo balus gavusiems studentams apsisprendimas ar tęsti studijas, ar jų visiškai atsisakyti užmena tikrą mįslę. Kaip rodo paraiškas aukštosioms mokykloms pateikusių studentų kiekiai – studijuoti norinčiųjų apstu, tačiau ne visi studentai ir jų tėvai gali sau tai leisti. Šiai nuomonei pritaria ir studentė Loreta (vardas pakeistas).

„Dideliais gabumais mokykloje nepasižymėjau, tačiau „degiau“ noru studijuoti ir tapti socialine pedagoge. Kaip ir tikėjausi, pateikusi paraišką studijuoti universitete sužinojau, kad patekau į valstybės nefinansuojamą vietą ir būsiu priversta mokėti už mokslą. Nors mūsų šeima nebuvo socialiai remtina, tačiau suma, reikalinga už mokamą mokslą, pragyvenimą ir bendrabutį mums pasirodė per didelė. Imti paskolos studijoms ir finansiškai įsipareigoti taip pat nesiryžau, todėl neliko nieko kito, kaip atsisakyti studijų ir eiti dirbti. Tiesa, užsidirbusi reikiamą sumą vis dėlto į universitetą grįžau, bet tik po 5 metų.“

Tiesa, finansinės paramos galima tikėtis ir iš daugelio aukštųjų mokyklų, teikiančių skatinamąsias, vienkartines ir tikslines stipendijas. Net ir į valstybės nefinansuojamas vietas patekusiems, finansinių problemų turintiems studentams dažnai sudaromos lengvatos ir mokant už mokslą, kaip, pavyzdžiui, įmokos sumažinimas.

Vis dažniau kreipiasi į VSF
Išsilavinimo siekiantys jaunuoliai neretai susilaiko nuo studijų, nes yra iš nepasiturinčių šeimų. Neturėdami galimybių studijuoti valstybės finansuojamose vietose, studentai dažnai nenori apsunkinti tėvų ir siekia išsilaikyti savarankiškai, tačiau dažnai suvokia, kad suderinti studijas ir mokslą yra per daug sudėtinga. Dėl šios priežasties pernai LAMA BPO ir Valstybinis studijų fondas (toliau – Fondas) ėmėsi bendro projekto – pakvietimus studijuoti aukštosiose mokyklose iš LAMA BPO gavę žmonės dar papildomai buvo informuojami ir apie galimybę gauti valstybės paramą, administruojamą Fondo. Nors ši lengvata studentams buvo siūloma ir anksčiau, tačiau informacija apie tai pasiekdavo ne visus.

Anot Fondo vyriausiojo specialisto ryšiams su visuomene Gedimino Duboniko, daugiausiai studentų į Fondą kreipiasi dėl valstybės remiamų paskolų ir socialinių stipendijų. Pavyzdžiui, studentų pasirašytų valstybės remiamų paskolų sutarčių suma 2015 m. siekė 10,571 mln. eurų, 2016 m. – 11, 356 mln. eurų, o 2017 m. su studentais pasirašyta 7161 valstybės remiamos paskolos sutartis. Gavusių socialines stipendijas šiek tiek mažiau – jas kasmet gauna keli tūkstančiai jaunuolių. G. Dubonikas pabrėžia, kad norintys gauti finansinę paramą studentai turi atitikti nurodytus reikalavimus. Pavyzdžiui, jei jis pretenduoja į socialinę stipendiją, turi pateikti atitinkamus dokumentus, įrodančius tokią teisę.

G. Dubonikas sako, kad žinia apie valstybės finansinės paramos spektrą ypač svarbi būsimiesiems pirmakursiams, nes tai jiems padės lengviau planuoti būsimas studijas. Juo labiau, kad valstybės finansinės paramos spektras išties platus – tai ir studijų bei socialinės stipendijos, valstybės remiamos paskolos, tikslinės išmokos studentams, turintiems negalią, studijų kainos kompensavimas ir kita finansinė parama.

Dar viena alternatyva – mokslas užsienyje
Išgąsdinti nemažų studijų išlaidų jaunuoliai dažnai svarsto ir apie galimybę studijuoti užsienio aukštosiose mokyklose. Mokslas užsienyje studentus vilioja ne tik dėl galimybės iškeliauti į svečią šalį, tačiau ir dėl puikiai sudarytų palankių finansavimo sąlygų ir galimybės derinti studijas su darbu.

Anot „Kastu“ studijų užsienyje vadovo Karolio Malinausko, rinkdamiesi studijas užsienyje studentai atsižvelgia tiek į kainą, tiek į studijų kokybę, todėl rinkdamiesi siekia optimaliausio varianto – aukštos kokybės studijų su galimybe gauti stipendiją arba paskolą studijų mokesčiui padengti.

Nors studijos Skandinavijos šalyse – Danijoje, Švedijoje ir Suomijoje – yra nemokamos, tačiau kruopščiai savo finansus skaičiuojantiems ir mokslo užsienyje siekiantiems būsimiems studentams „Kastu“ atstovas siūlo rinktis studijas Nyderlanduose arba Anglijoje.

„Turbūt pigiausiai studijos kainuotų Nyderlanduose arba Anglijoje – nors šiose šalyse už studijas reikia mokėti, tačiau galima gauti paskolą studijų mokesčiui padengti. Be šios pagalbos Nyderlanduose dar galima gauti papildomą finansinę paramą iš šalies vyriausybės. Anglijoje yra lengviausia susirasti darbą studentams, nes nėra kalbos barjero. Nors Skandinavijos šalyse mokslas yra nemokamas, tačiau reiktų atkreipti dėmesį, jog ten studentams daug išlaidų reikalauja pragyvenimas, kuris kainuoja gana brangiai“, – sako K. Malinauskas.

Svarbu paminėti, kad nuo šių metų studijas užsienyje pasirinkęs jaunimas gali pretenduoti ir į Fondo paramą.

„Konkursas studijoms užsienyje remti „Kitas šimtas“ šalyje šiemet organizuotas pirmą kartą. Juo valstybė siekė paremti į geriausias pasaulio aukštąsias mokyklas įstojusių (pakviestų studijuoti) ar jau studijuojančių jose ir pasiryžusių po mokslų grįžti dirbti į Lietuvą asmenų studijas. Šiemet tokią paramą gavo 15 asmenų“, – teigia G. Dubonikas.

Į viršų