Gyvename spinduliuotės vandenyne. Dažnai tai suprantame, kaip radioaktyviųjų medžiagų (radžio, urano, polonio) skleidžiamą spinduliavimą. Tačiau platesne prasme spinduliuoja ir radijo ryšio arba radijo ir televizijos signalų perdavimo antenos, elektromagnetinius laukus skleidžia elektros perdavimo linijos, buitiniai prietaisai (televizoriai, kompiuteriai, mikrobangų krosnelės ir kt.) Net potinkinė instaliacija... Kažkas paskaičiavo, jog lyginant su praėjusio amžiaus pabaiga, spinduliuotės lygis mūsų aplinkoje išaugo daugybę kartų. Kaip tai atsiliepia mūsų savijautai ir sveikatai? Ar viskas padaryta, kad netaptume bazinių mobiliojo ryšio stočių, neretai montuojamų net ant daugiabučių stogų, įkaitais?

Dar viena amžiaus rykštė – mobiliosios technologijos. Taip, tai didelis patogumas, bet lazda turi du galus, todėl ir čia reikalingas saikas bei elementarios žinios, kaip saugiai jomis naudotis... Tik kas tas žinias turėtų suteikti? Juk dabar net dažno pradinuko kuprinėje – mobilusis telefonas. Tai gal net ne ryšio priemonė, labiau kaip žaislas. Spinduliuotuvas. O klasėje juk 20 mokinių ar daugiau. Tiek pat telefonų...

Viską prisiminti mums padės Tadas Ušinskis, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių tyrimų specialistas.

Mobiliojo tinklo bazinės stotys labiau kenkia kaimynams
Netgi kryptinė antena kažkiek spinduliuoja atgal ir į šonus. Ar gali daugiabučio gyventojai jaustis saugūs turėdami virš galvų šitokį kaimyną?

T. Ušinskis: „Teoriškai taip – kažkiek „kliūva“. Tačiau matuojant netgi po antena, ant stogo (jei tik ji aukščiau iškelta), spinduliuotės dydžiai būna minimalūs. Taigi jeigu kaimynai turi ant stogo anteną, yra kur kas didesnė tikimybė, kad spinduliuotės gaunate daugiau jūs, o ne jie.“

Tačiau statant didesnį galingumą spinduliuojančias antenas (televizijos bokštai, mobiliojo ryšio antenos...) yra duodamos rekomendacijos, kad, tarkime, 50-100-300 metrų aplink neturi būti gyvenamųjų pastatų...

Pasak T. Ušinskio, į specialistų dėmesį papuola tik antenos, spinduliuojančios daugiau nei 25 vatus. Mobiliojo ryšio tinklų operatoriai patys kas dvejus metus turi atlikti „savikontrolę“. Tai galima atlikti jiems priskirtoje arba samdomoje laboratorijoje bei pateikti duomenis apie tai, kad pasitikrino. O visuomenės sveikatos centras 10 ar 20 procentų viso bazinių stočių skaičiaus savo ruožtu tikrina atsitiktine tvarka.

Į klausimą, ar negali atsirasti piktnaudžiavimų, turint galvoje, kad patys mobiliojo ryšio darbuotojai ir prižiūri, ir tikrina savo pačių techniką, T. Ušinskis atsakė šitaip: „Turiu pasakyti, kad per visus mano darbo metus nepasitaikė net užuominos į nustatytų reikšmių viršijimą. Todėl nėra niekam jokios prasmės su kažkuo „tartis“. Paprastai išmatavus gaunamos reikšmės maždaug 500 kartų mažesnės už leistiną normą, ar pan. Šiuo metu Lietuvoje toji norma yra 100 mikrovatų į kvadratinį centimetrą. Iki 2015 metų leistina norma buvo mažesnė – 10 mikrovatų į kv. cm, išeitų, pakėlė dešimt kartų.“

O gal mes tapome dešimt kartų atsparesni elektromagnetinei spinduliuotei?

Pasak T. Ušinskio, ES šalyse toji norma labai įvairuoja. Yra kur leidžiama 500 mikrovatų į kv. cm arba net 1000. O Lietuva netolimoje praeityje buvo viena iš tų šalių, kur reikalavimai spinduliuotės šaltiniams buvo vieni iš griežčiausių.

Buvo... Jeigu, kaip jūs teigiate, leistina riba net nebuvo viršijama, jeigu net nebuvo priartėjama prie jos, kokia tada prasmė kelti tą ribą?

T. Ušinskis: „Gal vis dėlto esama vietų, kur spinduliuotė žymiai didesnė? Gal... Net negaliu pasakyti.“

Ar nebūna taip, kad kažkas pastatė bazinę stotį, gavo leidimus – viskas tvarkoje. O po kelerių metų paaiškėja, kad esami galingumai nebetenkina – statoma galingesnė aparatūra, nors popieriuje sanitarinės normos išlieka tos pačios?

T. Ušinskis: „Dėl šitos priežasties ir būtina atlikti kas dvejus metus veikiančių antenų spinduliuotės patikras. Kokiu atstumu nuo antenos matuojamas spinduliuotės stiprumas? Nėra tiksliai apibrėžta. Jei gauname skundą, tada važiuojame į konkretų butą ir ten atliekame matavimus. Tačiau kai kalbame apie planinius matavimus, jie atliekami ten, kur prieš statydami bazinę stotį mobiliojo tinklo operatoriai numato kontrolės taškus – iki 300 metrų nuo bazinės stoties (antenos), tiesioginio matomumo zonoje. O prie darželių bei mokyklų atliekami dar ir papildomi matavimai.“

2009 metais Seimo Sveikatos reikalų komitetas išsiaiškino, jog iš šalyje veikiančių 3700 bazinių stočių tik 147 turėjo higienos pasus. Šlubuoja kontrolė? Ar norėtumėte gyventi daugiabutyje su savo šeima, ant kurio pastatyta bazinės stoties antena?

T. Ušinskis: „Ne tai kad norėčiau, tačiau tikrai nebijočiau ten gyventi su šeima. O kontrolė turi būti.“

Panašu, kad virš namo styranti antena įtakoja ir nekilnojamojo turto vertę?

Anot pašnekovo, būtų visai logiška, jeigu gyvenamojo ploto vertė tokiame name kažkiek kristų. Juk ir prie elektros perdavimo linijų nelabai kas nori gyventi... Ta pati problema. Žmonės ieško kuo švaresnės aplinkos: be triukšmo, be dulkių, be bazinių stočių ir pan.

Kokių institucijų leidimus ir parašus būtina surinkti, norint ant daugiabučio stogo įrengti bazinę stotį?

Pašnekovo teigimu, jis nelabai domėjosi šituo klausimu. Aišku, kad reikia gauti Ryšių reguliavimo tarnybos sutikimą, kad nepersidengtų dažniai, ir Visuomenės sveikatos centro sutikimą, dėl jau minėtų priežasčių.

O gyventojų nuomonės niekas neklausia?

„Jeigu antena statoma ant daugiabučio stogo, būtinas to namo bendrijos sutikimas, – teigia pašnekovas. – Mobiliojo tinklo operatoriui reikia gauti bendrijos sutikimą, o kaip ten bendrijos viduje viskas nusprendžiama – kitas klausimas. Jeigu pirmininkas sugeba viską prasukti, kada vieni sutinka, o kiti – nesutinka, vadinasi, taip ir bus... Antenos ant stogų statomos nuomojamame plote – už tai bendrijos gauna pinigus pagal susitarimą su mobiliojo ryšio tinklo operatoriumi. Juolab, kaip minėjau, antenos spinduliuotę labiau skleidžia į šonus negu į apačią, taip kad namo kaimynai to „gėrio“ gauna kur kas daugiau...“

Prieš dešimt metų viename Kretingos rajono kaime pastačius bazinę stotį, vėžiu susirgo penki to kaimo gyventojai... Yra nuomonių, jog onkologiniai susirgimai ir bazinių stočių spinduliuotė – tiesiogiai susiję.

T. Ušinkis: „Negalėčiau jums atsakyti, nes tuo klausimu nesutaria net dideli mokslininkai. Vieni mano vienaip, kiti kitaip. Kita vertus ir tos leistinos normos ne šiaip sugalvotos, ne nuo lubų nurašytos. Buvo atliekami kokie tai tyrimai, skaičiavimai. Išeitų, jeigu neviršija, tai ir nekenkia.“

Tačiau kaip mes jau kalbėjome, normos „pakoreguojamos“. Neaišku, kiek žmogaus organizmas spėja su tomis normomis koja kojon – prisitaikyti?

T. Ušinskis: „Remiuosi savo matavimais. Paprastai tai būna dešimtosios mikrovato į kv. cm dalys. Vienas mikrovatas – jau įvykis. Kam apskritai mieste statomos bazinės stotys, o ne už miesto? Mano nuomone, geriau turėti daugiau mažos galios stočių negu vieną ar dvi supergalingas. Nes šitaip užtikrinamas geras ryšys ir tiek nekenkiama aplinkiniams.“

Anuomet ir didesnės organizacijos turėdavo savas ryšio antenas. Įdomu, ar šiuo metu tai tebepraktikuojama?
Pasak fiziko, yra tekę matuoti geležinkeliečių ryšio antenų, kurių tie pristatė daug nors ir nestiprių, spinduliuotę, o su kitomis firmomis jam susidurti nepasitaikė.

Turbūt mobiliojo ryšio antenų neleidžiama statyti ant ligoninių, mokyklų, vaikų darželių?

T. Ušinskis: „Mano žiniomis, tik ant darželių. Anksčiau buvo draudžiama statyti ir ant mokyklų, bet dabar jau leidžiama.“

Labiau už mobiliąsias stotis kenkia patys telefonai
Fiziko teigimu, kur kas daugiau elektromagnetinės spinduliuotės gauname iš savo mobiliųjų negu iš bazinių stočių antenų. Gaunamos spinduliuotės kiekis labai priklauso, kiek toli esame nuo bazinės stoties antenos, per kurią telefonas jungiasi. Ir kuo toliau, tuo daugiau gaunama spinduliuotės. Kaip taip yra?

„Jei aš nauduojosi mobiliuoju telefonu būdamas arti bazinės stoties, ją pasiekti telefonui nesunku – spinduliuotė nedidelė. Už kilometro jau būtų stipresnė, o dar stipresnė – už penkių kilometrų. Jeigu dar toliau, kur nors miške, telefonas spinduliuotų maksimaliai. T. y. jeigu ryšys silpnas, ant ribos, telefonas skiria maksimalią energiją tam ryšiui palaikyti. Iš čia ir didelė elektromagnetinių bangų spinduliuotė. Tos savotiškas paradoksas“, – teigia fizikas.

Skambinimo metu spinduliuotės dydis trumpam gali šoktelėti net iki 2000 mikrovatų į kv. cm. Bet tik kol sujungia su kitu abonentu. Paskui galia krinta – tik kiek reikia palaikyti ryšiui.

Tokia žmonių psichologija, atrodo, telefonu naudojuosi trumpai, jis mažai kenkia, o stotis spinduliuoja nepaliaujamai. Todėl visi įtarimai – stotims.

Ar galima orientuotis pagal mobiliųjų telefonų markę, jų kartą, pagaminimo metus ar kitokius parametrus, kuris yra pavojingesnis žmogui?

Pasak fiziko, atėjęs pirkti naujo telefono, žmogus atkreipia dėmesį į jo išvaizdą, galimybes, visokius „navarotus“. Tačiau labai retai kuris atkreipia dėmesį į tokį telefono parametrą kaip SAR. Dauguma apie jį nėra net girdėję. Tuo tarpu SAR reikšmė parodo, kiek mobiliojo telefono skleidžiamo radijo dažnio sugeria žmogaus kūnas, kai telefonas laikomas prie ausies.

Pagaliau kažkas konkretaus ir „apčiuopiamo“ šioje nematomoje radijo bangų karalystėje!

Norma – iki dviejų vatų į kilogramą. Aišku, kuo šis rodiklis mažesnis, tuo geriau. Tuo mažiau naudotojo sveikatai yra pavojingas mobilusis telefonas. Yra telefonų, kurių SAR rodiklis yra 1,5 vato į į kilogramą, taip pat yra kitų telefonų, kurių rodiklis – 0,4 vato į kilogramą. Tačiau plačiau apie tai beveik nekalbama. Fizikas teigia apie šį rodiklį pats sužinojęs tik atsitiktinai...

Ką būtų galima pasakyti baigiant šį rašinį? Naudokitės mobiliaisiais, bendraukite, tik atminkite, kad atsargųjį ir Dievas saugo. Juolab kad būtinybės mąstyti savo galva dar niekas neatšaukė...

2018 08 09 17

Anot T. Ušinskio, išmatavus spinduliuotės intensyvumą netgi prie pat mobiliojo ryšio bazinių stočių antenų, reikšmės būna apie 500 kartų mažesnės už leistiną normą.
Autoriaus nuotr.

2018 08 09 11

Ant stogų esančios bazinių stočių antenos labiau pavojingos esantiems kaimynystėje negu to paties namo gyventojams.
Autoriaus nuotr.

2018 08 09 13

Pasak Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių tyrimų specialisto T. Ušinskio, daugiau elektromagnetinės spinduliuotės gauname iš savo mobiliųjų telefonų negu iš bazinių stočių antenų.
Autoriaus nuotr.

Į viršų