Vasarą taip ir norisi nueiti į mišką pauogauti, pagrybauti, ar bent pasivaikščioti ir pakvėpuoti grynu oru. Tačiau... Ką tik siautė smarkūs miškų gaisrai Latvijoje ir Švedijoje – jų užgesinti vyko ir mūsų šalies ugniagesiai. O štai dabar Graikijos miškus, ir ne tik miškus, ugnis niokoja baisiai.
Tad suprantama, kad ir Lietuvoje akivaizdus tokių gaisrų pavojus. Valstybinės miškų urėdijos paskelbtame žemėlapyje matyti, kad beveik visoje Lietuvoje vyrauja trečioji – vidutinė – gaisringumo klasė. Iš viso miškų gaisringumas pagal pavojų skirstomas į penkias klases, kur penktoji yra aukščiausia. Prieš mėnesį didelėje Lietuvos dalyje vyravo ketvirtos arba penktos klasės miškų gaisringumo pavojus. Dėl to daugiau nei trečdalis savivaldybių buvo apribojusios patekimą į jose esančius miškus.
Graikijoje siaučiančių gaisrų priežastys – vis dar neaiškios
Šiuo metu Graikijoje miškų gaisrai siaučia Penteli regione, esančiame į šiaurės rytus nuo Atėnų (Mati ir Rafina miesteliai), ir Kineta regione, esančiame už 50 km į vakarus nuo Atėnų. Susiduriant su didele sausra ir stipriais vėjais, miško gaisras netoli Kinetos miesto tapo nekontroliuojamas, dūmai artinasi Atėnų link. Užsienio reikalų ministerija (URM) rekomenduoja nevykti į šiuos regionus bei vengti miškingų vietovių.
Graikijos institucijos ragino pakrantės regiono, esančio netoli Atėnų, gyventojus palikti savo namus. Dideli miško gaisrai rytinėje Atikos srities dalyje sunaikino daugiau kaip 500 užmiesčio namų ir 200 automobilių. Miško gaisrų Atėnų apylinkėse ir kituose Graikijos rajonuose aukų skaičius išaugo iki 79, dar 187 žmonės nukentėjo. URM duomenimis, Lietuvos piliečiai Atėnų apylinkėse vykstančiuose miškų gaisruose nenukentėjo.
Dėl gaisro trys gyvenvietės buvo evakuotos, teko uždaryti beveik 20 km ilgio ruožą dviejuose greitkeliuose, jungiančiuose Peloponeso pusiasalį su vidurio Graikija. Dėl tirštų dūmų matomumas kelyje sumažėjo iki kelių metrų. Kol kas neaišku, kokios yra gaisro, prasidėjusio Geranijos kalnuose netoli Kinetos, priežastys.
Šiomis dienomis Graikijoje prognozuojama iki 40 laipsnių Celsijaus kaitra. Karštais ir sausais vasaros mėnesiais miškų gaisrai Graikijoje yra įprasti. Didžiausi iš jų siautėjo 2007 metais, kai pietų Graikijoje, daugiausiai Peloponese, išdegė didžiuliai plotai miškų ir pasėlių, žuvo daugiau kaip 60 žmonių.
„Medžių lajom gaisro greitis yra didesnis nei žmogaus bėgimo greitis“
Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Aidas Čepulis pasakojo, kad tokių gaisrų, kokie dabar yra Graikijoje, Lietuvoje nėra buvę.
Anot jo, yra daug įvairiausių priežasčių, lemiančių gaisro atsiradimą.
„Daugiausia nelaimių įvyksta dėl sausringo oro, didelio vėjo. Tada užtenka menkiausios kibirkštėlės ir viskas tampa nebekontroliuojama. Gaisrą gali sukelti įvairiausios numestos stiklo šukės, bet, manau, daugiau gaisrų sukelia žmonių veikla. Pavyzdžiui, neužgesinamas laužas, degtukas ar nuorūka.
Dabar daugelių miestų savivaldybių tarybos yra nusprendusios, kad pasiekus tam tikros klasės miškų gaisringumo pavojų, yra uždraudžiama lankytis miškuose. Nesilankymas juose turėtų sumažinti gaisrų kilimo grėsmę. Žmonės juk mato viešose teritorijose iškabintus ženklus, nuolat yra kalbama apie gaisrus, ką reikėtų daryti, kad jų išvengtume, kur įsirengti laužavietėse, nemėtyti šiukšlių. Atrodo, kad teoriškai viskas suprantama, bet žmonės to 100 proc. nepadaro.
Užtenka menkiausios kibirkštėlės, ugnies šaltinio, vėjo krypties pasikeitimo, sausros ir galimas gaisras. Pavyzdžiui, Graikijoje žmonėms iki vandens telkinio buvo likę 10 ar 20 m, bet jie nespėjo nubėgti, ugnis juos pasivijo. Medžių lajomis gaisro greitis yra daug didesnis nei žmogaus bėgimo greitis. Dėl karščio apleidžia jėgos, tu sustoji, o ugnis pro tave eina dar greičiau.
Atvirose teritorijose visos cheminės gaisro gesinimo priemonės yra brangios ir neefektyvios. O vanduo pati pigiausia ir prieinamiausia priemonė. Jei dega nedidelis plotas žolės, galima užtrypti ar uždaužyti kokiu nors plokščiu daiktu“, – pasakojo A. Čepulis.
Šiaulių apskrityje nuo sausio iki liepos mėnesio iš viso buvo užfiksuoti 709 gaisrai, iš kurių 39 gaisrai kilo liepos mėnesį. Praėjusiais metais buvo 659 gaisrai. Tai yra 7,5 proc. daugiau nei užpraėjusiais metais.
Šiaulių apskrityje šiais metais miško teritorija degė 6 kartus, praėjusiais metais – 2 kartus. Birželio mėnesį Šiauliai buvo pasiekę ketvirtos klasės gaisringumo pavojų, tačiau dėl lietaus jis sumažėjo. Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas A. Čepulis teigė, jog Lietuvoje nėra tokių didelių miškų kaip Australijoje ar Kalifornijoje. Ten daugiausiai dega kalnuotos teritorijos, kokios yra Kroatijoje ar Graikijoje. Kalnuotose teritorijoje yra nedirbama žemė, auga krūmokšniai, todėl dažnai gaisrai ir išplinta.
