facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Vidurvasario vakarais žvaigždėtame danguje išsiskiria tik Didžiojo Vasaros Trikampio žvaigždės: žemiausiai pietryčiuose – Altayras, kairiau ir gerokai aukščiau – Denebas, nuo jo į dešinę ir šiek tiek aukščiau – Vega. Vakaruose žvilgsnį traukia Jaučiaganio žvaigždė – Arktūras.

Kiek vėliau išryškėja šiaurės vakaruose žemyn besileidžiantys Didieji Grįžulo Ratai ir šiaurės rytuose aukštyn pamažu kopianti Kasiopėja. Neaukštai pietvakarių padangėje prie horizonto glaudžiasi zodiakinis Skorpionas ir jo ryškiausioji žvaigždė Antaris.

Ryškiausiai spindės Venera ir Marsas
Venera-Vakarinė po saulėlydžio labai ryškiai spindi vakaruose besileidžiančiame Liūto žvaigždyne. Liepos 10 d. Vakarinė maždaug 1 laipsnio nuotoliu (apie 2 Mėnulio skersmenys) prasilenkė su šviesiausia Liūto žvaigždyno žvaigžde Regulu. Liepos 15–16 d. vakarais, labai žemai prie vakarų horizonto, greta Vakarinės sušvis siauras jauno Mėnulio pjautuvas – liepos 15 d. jis spindės dešiniau, o liepos 16 d. jau kairiau nuo Aušrinės.

Jupiteris visą mėnesį spindi vakarais Svarstyklių žvaigždyne, tačiau jau gana žemai.

Saturnas visą naktį matomas Šaulio žvaigždyne kiek aukščiau nei Marsas, tačiau po opozicijos ir šios planetos šviesis pradeda palaipsniui blėsti. Liepos 25 d. kiek dešiniau Saturno atsidurs priešpilnis Mėnulis.

Marsas prieš vidurnaktį pietryčiuose pateka ryškiai švytėdamas neryškiame Ožiaragio žvaigždyne. Savo šviesumu jis lenkia net Jupiterį. Liepos 27 d. Marsas atsidurs opozicijoje, tai yra bus arčiausiai Žemės. Šiemet vyks didžioji Marso opozicija, nes Marsas atsidurs tuo pačiu ir artimiausiame Saulei taške (perihelyje). Tuo metu jis nuo Žemės bus nutolęs 58 milijonus kilometrų. Arčiau Žemės Marsas buvo tik 2003 m. rugpjūčio mėnesį, tuomet mus nuo jo skyrė 54 milijonai kilometrų. Kitą kartą tokį ryškų Marsą matysime tik 2035 metais.

Merkurijus liepos 12 d., nors ir nuo Saulės labiausiai atsitolins į rytus (rytinė elongacija), tačiau slinkdamas Vėžio žvaigždynu skendės vakaro žarose ir bus įžiūrimas tik per teleskopus.

Sugrįš Sietynas
Nuo liepos 10 d. priešaušrio danguje vėl bus galima išvysti įžymųjį Tauro žvaigždžių spiečių – Sietyną, praėjus bemaž 80 dienų nuo to laiko, kai balandžio pabaigoje jam pradingus Saulės spinduliuose prasidėjo tikrais pavasaris. Esant geram orui plika akimi dažniausiai matomos 7 Sietyno žvaigždės, o liepos 10-oji liaudyje vadinama „Septynių miegančių brolių diena“ ir siejama su orų spėjimu. Mat seniau pagal vėl sužibusių  7-ių Sietyno žvaigždžių matomumą buvo sprendžiama apie antrosios vasaros pusės lietingumą. Iki šiol sakoma, jei šią dieną lyja, tai ištisai gali lyti 7 dienas, o jei lyja 7 dienas, tai gali lyti net ir 7 savaites...

Įvyks visiškas Mėnulio užtemimas
Liepos 27 d. įvyks visiškas Mėnulio užtemimas. Ožiaragio žvaigždyne šviečiantis Mėnulis Vilniuje patekės 21 val. 19 min. Žemės šešėlis ant Mėnulio slinkti pradės 21 val. 24 min., o visiškai padengs jį 22 val. 30 min. Užtemimo maksimumas įvyks  23 val. 21 min. Žemės šešėlis slinkti nuo Mėnulio pradės 00 val. 13 min. ir visiškai nuslinks 1 val. 19 min. Palankiausia Mėnulio užtemimą stebėti bus užmiestyje į pietryčius-pietus nuo miesto aukštesnėje vietoje, iš kurios niekas neužstoja pietrytinio horizonto.

Apie 22 val. 30 min. po užtemusiu ir paraudusiu Mėnuliu patekės rausvasis Marsas, atsidūręs didžiojoje opozicijoje. Jo šviesis sieks –2,8 ryškio. Dešiniau nuo užtemusio mėnulio švytės Saturnas, o dar dešiniau ir Jupiteris.

Į viršų