Birželio 23 d. 12–21 val. Žaliūkių malūnininko sodyboje vyks Kupolinių šventė. Šventės atidaryme koncertuos ansambliai „Čiutulis“, „Gazužis“, „Vieversėlis“, „Rasgauda“. Eksperimentinės archeologijos klubas „Pajauta“ pristatys senuosius amatus: maisto gamybą, senąją  mediciną, senąją keramiką, kalvystę, kailiadirbystę, dirbinius iš odos, gintaro apdirbimą, juvelyriką, kibirėlių iš liepos žievės ir beržo tošies indų gamybą, juostų vijimą. Veiks kalvio Alberto Martinaičio dirbtuvėlės. Vyks jaunimo valanda su ansambliu „Vaiguva“, žolynų valanda su Šiaulių universiteto Botanikos sodu, sutartinių valanda su ansambliu „Rėda“, kupolinių apeigos su ansambliu „Margulis“, svečių valanda su Rugiaveide ir kūrybinio folkloro grupe „Sedula“ (Vilnius), burtų valanda. Šiais metais Kupolinių šventėje bus siekiame ne tik pašėlioti, bet ir atsigręžti į senuosius amatus.

„Kupolinių šventė pasipildys įvairiausiomis veiklomis“
Šiaulių „Aušros“ muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja Sigita Milvidienė teigė, jog Kupolinės – labai sena šventė. Ji turi visokiausių pavadinimų: Kupolinės, Rasos, Vainikų šventė, Joninės. Tai yra Vasarvidžio šventė, kuri siekia labai senus laikus. Tai yra laikas, kai diena yra ilgiausia, o naktis – trumpiausia. Niekas nežino, kada ši šventė pradėta švęsti, tačiau anksčiau ji buvo švenčiama net visą savaitę. Kupolinių šventėje ne tik bus galima pasidaryti papuošalus, bet ir susipažinti su labai įdomiais senaisiais amatais. Žada atvažiuoti ir kailiadirbiai, kai šiais laikais tokio amato beveik nebelikę.

„Praėjusiais metais kvietėme tik į vakaronę, į kupoliavimą, į burtų valandą. Šiais metais kupoliavimas ir vainikų pynimas niekur nedings, bet Kupolinių šventė pasipildys įvairiausiomis veiklomis. Bus galima ir senovišką ietį pamėtyti, vyti virvutes su akmenukais, vyti juostas,  išmėginti senovišką kalvio amatą. Svarbiausia, kad Kupolinių šventėje bus įvairiapusė veikla. Bus galima pašokti, padainuoti, kažką pamatyti, nusipirkti, paskanauti. Visą dieną bus ką veikti. Galvojome ir apie vaikus, todėl pasikvietėme ir kalvį Albertą su savo dirbtuvėlėmis. Botanikos sodas dalyvaus su savo vaistingais augalais, pristatys augalą kūpolį. Niekada per šią šventę nebūdavo vaikų kolektyvų, o dabar akcentuojame, kad Kupolinės yra skiriama visai šeimai. Mūsų malūnininko sodyboje pirmą kartą pasirodys kūrybinio folkloro grupė „Sedula“, kuriai vadovauja Daiva Steponavičienė. Ją visa Lietuva žino kaip Rugiaveidę. Jos atliks archajiško folkloro programą, bet pateiktą ganėtinai šiuolaikiškai. Tikimės gražios muzikos ir lauksime burtų valandos, kai visos burtininkės pasakys visą teisybę, kas mūsų laukia kitais metais. Bandysime skoningai pateikti sąsają tarp skirtingų laikotarpių“, – pasakojo  S. Milvidienė.

Žmonės, kurie nedirba muziejuje, kurie nesidomi etnografija ar archeologija, neskiria, kas yra kas. Anot S. Milvidienes, etnografija yra tai, ką mūsų seneliai dar prisimena, o archeologija apima žymiai senesnius laikus. Bus stengiamasi, jog atėjęs žmogus galėtų pasijausti smagiai, vaikščiodamas po labai seną ir po nelabai seną malūnininko kiemą.

„Kupolinės bus tokios, kokių jau seniai Šiauliai neturėjo“
Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza teigė, jog bus labai graži šventė, visi šiauliečiai yra kviečiami joje dalyvauti.

„Kupolinių šventėje dalyvaus eksperimentinės archeologijos pradininkai, kurie važinėja ne tik po Lietuvos, bet ir po Europos renginius. Eksperimentinė archeologija siejasi su muziejumi ir amatais. Pradėjome puoselėti tas tradicijas, kviesti šiauliečius, jog pamatytų, kaip yra organizuojami tradiciniai amatai. Manau, kad yra ištobulinti amatai, kurie labai įdomūs ir stilingi. Žmonės apsirengia, pasipuošia to laikotarpio drabužiais. Labai įspūdinga bus šventė – tokia, kurios jau seniai neturėjome Šiauliuose. Norime atgaivinti tradiciją, jog Kupolinės būtų susijusios su senųjų amatų demonstravimu. Gal ateityje tai taps ir tradicija“, – teigė R. Balza.

Šiaulių „Aušros“ muziejaus Archeologijos skyriaus muziejininkas Tomas Grigas teigė, kad archeologai labai džiaugiasi, jog grįžtame prie archeologinės šventės šventimo dalies.

„Pačios pirmosios Kupolinės buvo švenčiamos grįžtant prie tos pačios tradicijos, kai atgaiviname senuosius amatus. Archeologams tai yra labai svarbu, patys norime parodyti miestiečiams, ką darome. Turime ne tik tą etnografinę šventę, kurią prisimena mūsų seneliai, bet turime ir tą senąją,  iš kurios viskas ir kilo. Norisi parodyti ir prisiliesti prie tos senovės iš arčiau. Vienintelis būdas prikelti senąją istoriją yra rekonstrukcija. Muziejuje patys gražiausi daiktai yra sudėti, bet jie skirti tik parodyti. Šioje Kupolinių šventėje sieksime archeologinius laikus atgaivinti per senuosius amatus“, – pasakojo T. Grigas.

Šiaulių „Aušros“ muziejaus Archeologijos skyriaus muziejininkas T. Grigas, Etnografijos skyriaus vedėja S. Milvidienė ir direktorius R. Balza pristatė artėjančią Kupolinių šventę Žaliūkių malūnininko sodyboje.
Artūro STAPONKAUS nuotr.