Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Šiaulių skyriaus nariai trečiadienio vakarą nusprendė, kad trys jų partijai atstovaujantys miesto Tarybos nariai turi trauktis į opoziciją. Skyrius priėmė pareiškimą, kuriame paaiškinamas šis žingsnis, ir patvirtino kandidatą į merus 2019 metais vyksiančiuose rinkimuose.

Pareiškime – priekaištai valdantiesiems
Konservatoriai priminė, kad 2015 m. savivaldos rinkimuose pirmą kartą tiesiogiai  meru buvo išrinktas nepartinis kandidatas Artūras Visockas, kuris ir ėmėsi formuoti valdančiąją daugumą. Kadangi A. Visockas ir jo nepartinis sąrašas rinkimų programos kaip ir neturėjo, politinės daugumos susikūrimo pagrindu tapo pagal konservatorių rinkiminę programą parengta ir suderinta koalicinė programa, kurioje buvo sutarta dėl valdančiosios daugumos svarbiausių ketverių metų darbų. Tačiau skirtingas mero A. Visocko ir kitų koalicijos partnerių požiūris į miesto valdymą greitai išryškėjo ir mero suburta koalicija 2016 m. pabaigoje sužlugo.

„Šiauliai liko vienintelis miestas Lietuvoje, kuriame nėra nei valdančiosios daugumos, nei koalicinės programos, tačiau yra patvirtinti politinio pasitikėjimo pareigūnai – du vicemerai, direktorius ir du jo pavaduotojai. Mes manome, jog valdžia negali būti be politinės atsakomybės, todėl siekdami padėti Šiaulių merui ir toliau teikėme savo siūlymus bendram darbui, tačiau mūsų politinė programa nesusilaukė reikiamo mero ir jo komandos dėmesio (...). Kadangi nėra koalicinės programos, miestiečiams svarbūs sprendimai priimami chaotiškai, be aiškių motyvų, o kartais be jokios logikos. Skuboti ir paviršutiniškai išnagrinėti klausimai konvejeriu sukami Šiaulių miesto Taryboje. Nesant aiškios atsakomybės, aiškiai trūkstant politinės lyderystės Šiaulių miesto administracija 2017 m. nepanaudojo 16 mln. eurų, o Panevėžys – tokio pat dydžio miestas kaip Šiauliai – tik 1 mln. Tie nepanaudoti 16 mln. yra mokesčių mokėtojų lėšos, skirtos miestiečių gerovei kelti, todėl Panevėžyje vidutinis atlyginimas yra 10 procentų didesnis nei Šiauliuose, ir tai sudaro beveik 1000 eurų vienam darbuotojui per metus“, – rašoma pareiškime.

Konservatoriai, akcentuodami, kad investicijos ir gerai mokamos darbo vietos turi būti vienas iš pagrindinių valdžios prioritetų, nesupranta, kodėl Tarptautinio Šiaulių oro uosto direktorius, kuris į miestą pritraukė investicijų, yra atleistas iš darbo. Didinama administracinė našta gyventojams, nes nežiūrint jų skaičiaus mažėjimo, Savivaldybės administracijos darbuotojų skaičius dvejus metus iš eilės didėja.

Valdantieji kaltinami, kad neskiria reikiamo dėmesio švietimui, o „meras A. Visockas nesiėmė lyderystės ir nesiekė išsaugoti Šiaulių universiteto savarankiškumo, kaip tai padarė Klaipėdos meras“.

„Matydami, kad mes negalime įgyvendinti mūsų rinkiminės programos nuostatų, pareiškiame, kad traukiamės į opoziciją Šiaulių miesto taryboje ir atsisakome vienintelio turimo Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininko posto“, – pareiškia konservatoriai.

Bendras darbas nepavyko
Šiaulių miesto taryboje Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakciją sudaro trys miestiečių išrinkti politikai: Jonas Bartkus, frakcijos seniūnas, Vladas Artūras Balsys ir Eligijus Stugys. Pastarasis į miesto Tarybą atėjo pakeitęs „Gatvių apšvietimo“ direktoriumi tapusį Tomą Petreikį. Konservatoriai jau metus laiko buvo užėmę „nei žaliųjų, nei raudonųjų“ poziciją. Pastaruoju metu iš jų kritika valdantiesiems suintensyvėjo. Tik E. Stugys laikėsi lojalios merui pozicijos. Frakcijos seniūnas ir partijos Šiaulių skyriaus pirmininkas Jonas Bartkus patvirtino, kad nežiūrint nieko, į opoziciją traukia visi trys konservatoriai, nes toks yra skyriaus sprendimas.

Tarp valdančiųjų dar du politinius postus užima Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai – administracijos direktorius Antanas Bartulis ir mero patarėjas Audris Narbutas. Jų pasitraukimo skyrius nereikalauja, nes šie politikai į pareigas atėjo ne partijos Šiaulių skyriaus teikimu. Juos meras pasikvietė be partijos pritarimo.

J. Bartkus pripažino, kad konservatoriams apsispręsti dirbti opozicijoje reikėjo dar prieš metus, po miestą ištikusios politinės krizės, tačiau tada daug vilčių buvo dėta į naują administracijos direktorių A. Bartulį.

„Galvojome apie darbą kartu, tačiau koks gali būti bendras darbas, kai sprendimai priimami už nugaros, frakcijų seniūnai kviečiami retai, reikalai aptarinėjami socialiniuose tinkluose ar kitais būdais“, – sakė J. Bartkus.

J. Bartkus pretenduos į merus
Trečiadienį vykęs Šiaulių konservatorių susirinkimas kandidatu į miesto merus išrinko skyriaus pirmininką Joną Bartkų. Jis su Sąjūdžiu miesto Tarybos nariu buvo išrinktas vos atgavus Lietuvai nepriklausomybę. Tačiau vėliau kurį laiką iš politikos buvo pasitraukęs, nes dirbo miesto Savivaldybės administracijoje. Nuo 2003 m. Tarybos nariu renkamas jau ketvirtą kadenciją, tačiau išskyrus visuomenines Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininko pareigas, į jokius postus nepretendavo.

J. Bartkus yra antrasis kandidatas, kuris oficialiai paskelbė, kad dalyvaus mero rinkimuose. Kiek anksčiau tai padarė visuomeninio judėjimo „Už Šiaulius“ lyderis Valerijus Simulik. Turbūt niekas mieste neabejoja, kad į šias pareigas antrą kadenciją pretenduos ir dabartinis meras A. Visockas. Socialiniuose tinkluose jis ir jo „fanai“ aktyviai atakuoja abu pretendentus ir priekaištauja už visas būtas ir nebūtas nuodėmes. Ar pavyks atlaikyti tokį puolimą, ankstokai atskleidus savo ketinimus?

„Tegul puola, ką dabar darysi. Matyt, A. Visockas ir jo stovykla mato manyje konkurentą. Neturėjau postų, buvau renkamas Tarybos narys, todėl pripaišyti man ką nors nebus taip paprasta“, – tiki J. Bartkus.

Savo kandidatą į merus tarp dviejų pretendentų – Justino Sartausko ir Gintauto Sitniko – renka ir miesto socialdemokratai.