Turintiems daugiau nei vieną būstą jau nuo kitų metų gali tekti mokėti naują nemenką mokestį. Vyriausybės pristatytoje mokesčių reformoje numatytas ir gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazės išplėtimas. Tai reiškia, kad galbūt teks papildomai mokėti už turimą antrąjį būstą.
Teks paploninti piniginę
Vyriausybė planuoja 0,3 proc. tarifu apmokestinti visą NT, išskyrus pagrindinį (pirmąjį) būstą. Be to, ir toliau taikyti šio mokesčio progresyvumą, t. y. didėjimą, jei turto vertė viršija 220 tūkst. eurų.
Kitaip tariant, bus apmokestintas kiekvienas nepagrindinis gyvenamasis būstas. Šiuo metu taikomas progresinis tarifas, o neprogresinis tarifas bus taikomas visam antram, trečiam, ketvirtam ir t. t. gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui. Sodyboms bus taikomas bendras suminis skaičiavimas – jei bendra turto vertė viršys 220 tūkst. eurų, atsiras progresinis tarifas, kaip yra ir dabar.
Šiuo metu NT mokestį moka fiziniai asmenys, kurių nekomercinės paskirties turto bendra vertė viršija 220 tūkst. Jei turto vertė siekia 220–300 tūkst. eurų NT mokesčio tarifas siekia 0,5 proc., jei 300–500 tūkst., tada reikia mokėti 1 proc. Brangesniam nei 0,5 mln. eurų turtui taikomas 2 proc. tarifas.
Juridiniai asmenys už savo valdomą NT taip pat moka mokestį, kurio tarifą nustato savivaldybės.
Šis ir kiti pristatyti Vyriausybės pasiūlymai būtų įgyvendinti po konsultacijų su visuomene. Taip pat juos turės patvirtinti Seimas.
Pasigendama nuoseklių veiksmų
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius Vyriausybės siūlymą apmokestinti antrąjį būstą vertina kaip fragmentišką ir nenuoseklų veiksmą.
„Vyriausybė nekalba apie struktūrines reformas, kompleksišką priėjimą prie NT apmokestinimo. Kasmet tik po kažkokią naują dalelę įmeta. Panašu, kad Vyriausybė nėra apsisprendusi, kaip tą sistemą reikėtų tvarkyti“, – „Šiaulių naujienoms“ sako M. Statulevičius.
Kita vertus, jis tiki, kad toks siūlymas gali šiek tiek sumažinti „šešėlį“: „Tai viena iš priemonių, galinčių padėti surinkti pinigų iš šešėlinės būsto nuomos. Vieša paslaptis, kad gyventojai, turintys antrąjį gyvenamąjį būstą, dažniausiai jį nuomoja ir už tai gauna pajamas, tik neperka leidimo nuomoti būstą ir su nuomininkais nesudaro nuomos sutarties. Vadinasi, Vyriausybė, siūlydama apmokestinti antrąjį būstą lyg ir bando prisidėti prie kovos su šešėliu. Žinoma, tai visiškai nesumažins „šešėlio“, o kai kurie nuomotojai dėl to gali nuspręsti pabranginti nuomą.“
Direktoriaus nuomone, teisingiausia būtų įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, nes NT pajamos vis tiek yra skiriamos savivaldybių infrastruktūrai atnaujinti ir prižiūrėti.
„Mes sakome, kad tebūnie mokestis visuotinis, nedidelis, socialiai jautresnėms grupėms taikomas su tam tikromis išlygomis. Iš principo tegul moka visi, net ir valstybės, savivaldybės institucijos, nes jos taip pat naudojasi miesto infrastruktūra“, – išeitį siūlo M. Statulevičius.
Ekspertų nuomonė išsiskiria
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas taip pat nesupranta, kodėl reikia apmokestinti antrąjį būstą, pavyzdžiui, sodo namelį.
„Kam to reikia? Nebent pasirodymui. Nes pinigų kažkokių reikšmingų iš to nesurinks. Tačiau čia yra žingsnis link to, kad būtų apmokestinamas kiekvieno žmogaus kiekvienas būstas“, – savo facebook‘o paskyroje rašo LLRI prezidentas.
Tuo tarpu ekonomistui Nerijui Mačiuliui antrojo būsto apmokestinimas atrodo sąžiningas:
„Lietuvos mokestinės pajamos yra labai skurdžios, siekia tik 30 proc. BVP, kai Europos Sąjungos vidurkis – 40 proc., Skandinavijos šalyse – virš 50 proc. Reiškia, kad, norint mokėti adekvačius atlyginimus mokytojams, gydytojams, kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams, norint mokėti didesnes pensijas, reikia ieškoti papildomų mokestinių pajamų. Kadangi kalbama tik apie antrojo būsto apmokestinimą, tai tikrai nepaveiktų viduriniosios klasės ir neturtingiausių“, – sako N. Mačiulis.
