facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Lietuvos Vyriausybės atstovai Šiaulių regiono pramonininkams, verslininkams negaili pagyrų. Jiems patinka, kad ieškoma būdų, kaip į regioną susigrąžinti išvykusius emigrantus, padidinti darbo našumą ir darbuotojų atlyginimus. Tik anot jų, to negana. Dar trūksta skaidrumo viešuosiuose pirkimuose, netinkamai įsisavinamos investicijos, per mažai žvalgomasi į pasaulio rinkas.

Pramonininkų nuomone, Lietuvos, Šiaulių regiono valdžios atstovai taip pat galėtų padaryti ką nors daugiau dėl verslo. Anot jų, aktualiausios sritys, kuriose būtini pokyčiai, yra mokestinės ir verslo aplinkos gerinimas, švietimo sistemos kokybė, valstybės išteklių valdymas, biurokratinė našta, mokslo ir verslo bendradarbiavimas.

Sulaukė tiek kritikos, tiek pagyrų
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Regioninės politikos departamento direktorius Gediminas Česonis vykusiame Šiaulių pramonininkų ataskaitiniame susirinkime pasidžiaugė, kad Šiaulių regiono verslo atstovai užsiima pozityviu lobizmu ir rodo kryptis, kuriomis turėtų būti formuojama regioninė politika. Išsakė pagyras dėl parodyto rimto požiūrio į regiono specializacijų nustatymo užduotį. Pažadėjo, kad bus imamasi atitinkamų veiksmų, jog tie numatyti Šiaulių regiono planai virstų realybe.

Jis taip pat palietė šiuo metu šiauliečiams aktualią temą dėl investuotų pinigų į Prisikėlimo aikštės ir jos prieigų rekonstravimo darbus.

„Kartais kyla diskusijų, ar iš tiesų teisingiausia investuoti į trinkeles. Vis dėlto ne vieną kartą viešėdamas Šiauliuose išgirdau, kad žmonės nori, jog miestas būtų patrauklus. Nori ne tik turėti darbą, gauti didesnį darbo užmokestį, bet ir vietų, kuriose galėtų leisti laisvalaikį. Šiauliuose, manau, šis balansas yra išlaikytas“, – savo nuomonę išsakė G. Česonis.

Anot jo, jeigu savivaldybės dažniau bendradarbiautų su verslu – būtų galima rasti teisingiausią sprendimą kur investuoti ir dėl miestiečių gerovės padaryti ką nors iš tiesų naudingo. Tik laikantis bendrų interesų, investuojant ne tik į pramonines zonas, bet ir į gyvenimo kokybės gerinimą, įmanoma pasiekti geriausių rezultatų.

Pasigedo skaidrumo viešajame sektoriuje
Departamento direktorius pramonininkus, verslininkus ragino labiau galvoti ne tik apie darbus, kuriuos būtų galima padaryti rytoj, bet ir po penkerių metų. Priminė, kad neaišku, kiek ateityje išliks struktūrinių fondų ir kam tas lėšas bus galima skirti.

„Reikia pradėti ruoštis būsimam sunkiajam laikotarpiui ir į regiono plėtros tarybas įtraukti daugiau socialinių partnerių. Baigėsi tie laikai, kai buvo galima tiesiog pasiimti pinigus ir juos investuoti į dalykus, miesto gyventojams nesukuriančius jokios pridėtinės vertės“, – imtis atsakingesnių veiksmų patarė G. Česonis.

Jis dar kartą akcentavo, kad regionai pirmiausia turi nusistatyti savo vystymosi kryptį, poreikius ir tik tuomet tikėtis finansinės paramos. Nemiegoti paskatino ir viešojo sektoriaus darbuotojus. Direktoriaus teigimu, viešasis sektorius turi būti skaidrus, atviras, deklaruoti tikruosius savo interesus, turimą turtą ir t. t.

„Sugalvoti projektą, paskatinti pirkimą yra viena, bet kokybiškai padaryti darbus ir už juos atsiskaityti – kitas reikalas. Mes jums sudarome sąlygas dalyvauti procesuose nuo nulio, o iš jūsų tikimės efektyvesnio ir kokybiškesnio požiūrio į projektų įgyvendinimą. Negerai, kai vienas ir tas pats rangovas apsiima kelis darbus ir nė vieno iš jų neįgyvendina laiku. Tuomet prasideda bylinėjimaisi, skiriamos baudos, nutraukiamos sutartys ir taip miestai lieka stovėti sugriauti. Tokios praktikos nebeturėtų likti“, – akcentavo G. Česonis.

Skatino prisiimti abipusę atsakomybę
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis paragino nustoti dėl visų nesėkmių kaltinti tik viešąjį sektorių. Anot jo, visiems reikia pagaliau atsirinkti, kas ir už ką yra atsakingas.

„Naujas darbo vietas kuriate jūs, atlyginimo dydį nustatote jūs, šešėlinės ekonomikos mastas taip pat priklauso nuo jūsų. Todėl nustokite vis iš mūsų ko nors reikalauti ir patys prisiimkite atsakomybę už tai, ką tik jūs galite padaryti. Tik tuomet iš tiesų įvyks proveržis, kuriuo mes visi tikime“, – verslininkams kalbėjo A. Bartulis.

Jo nuomone, miestų, regionų, valstybės ekonomika labiausiai priklauso nuo to, kiek verslininkai patys imasi iniciatyvos, kažką padaro ir turi ambicijų. Štai jeigu įmonės savo gaminius efektyviau eksportuotų į pasaulio rinkas, šiandien galbūt nereikėtų sukti galvos, iš kur gauti pinigų darbuotojų atlyginimams didinti.

Administracijos direktorius verslininkus ragino ne tik prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, bet ir nuoširdžiai dėkojo už jų indėlį dėl Šiaulių miesto gerovės. Jo teigimu, šiais metais, lyginant su praėjusiais, gyventojų pajamų mokesčio bus surinkta dešimčia milijonų eurų daugiau.

„Mes šildomės prie tų pinigų galvodami, kaip juos teisingai sugrąžinti į miesto gyvenimą, ir viso to pasiekta tik jūsų ir 55 tūkst. darbuotojų, dirbančių Šiauliuose, dėka“, – dėkojo A. Bartulis.

Savo kalbą toliau tęsė primindamas, kad per metus Šiaulių miesto biudžetas paaugo 19 proc. Tad už tai pasižadėjo ir toliau prisiimti atsakomybę, kad mieste netrūktų darželių, mokyklų, būtų tvarkoma miesto infrastruktūra ir gyventojai jaustųsi saugiai, nepaliktų Šiaulių ir dirbtų čia veikiančiose įmonėse.

„Toliau kartu dirbkime, vienas kitą paremkime, kalbėkime, diskutuokime, nes tik taip mes išgirsime, dėl ko jūs labiausiai nuogąstaujate, ir tik tada galėsime padėti. Jeigu kiekvienas prisiimsime sau priklausančią atsakomybę, tada Šiauliai turės didelę perspektyvą“, – apie atsakomybės ir bendradarbiavimo svarbą kalbėjo administracijos direktorius.

Tikisi efektyvių valstybės sprendimų
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis sakė, kad Šiaulių regiono ir apskritai Lietuvos ateitis priklausys ir nuo to, kaip bus sugebėta pasidalyti atsakomybe su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis.

Jis priminė, kad 2021 m. Lietuva iš ES nebegaus tiek lėšų, kiek dabar. Didesnio finansavimo bus galima tikėtis tik už atliktus mokslinius tyrimus ir gebėjimą juos pritaikyti praktiškai. Tai reiškia, kad verslui teks mokytis dirbti su mokslo centrais.

„Tik visa bėda ta, kad šiandien mes to nelabai suprantame. Kiekvienas paklodę traukiame tik į savo pusę. Mokslas sako: duokite pinigų ir nemokykite, kaip mums gyventi. Verslas prašo pinigų, kad galėtų sumokėti už mokslo darbuotojų sukurtus prototipus. Turime suprasti, kad ne mokslinių straipsnių rašymas ir fundamentiniai tyrimai yra Lietuvos konkurencingumo stuburas. Esminis dalykas yra gebėjimas efektyviai tarpusavyje bendradarbiauti, analizuoti ir spręsti tas problemas, kurios iš tiesų šalyje aktualiausios“, – esminiu pastebėjimu pasidalijo R. Dargis.

Dar viena bėda yra ta, kad Lietuva nenori prisidėti prie ES šalims narėms aktualių problemų spendimo. Štai Vokietijai, Prancūzijai, Italijai nusibodo skirti milijardus eurų ES struktūriniams fondams, kai pačios nesulaukia tinkamos pagalbos migracijos problemai spręsti ir dėl to greitai galbūt visai nebenorės savo lėšomis dalytis su kitomis ES valstybėmis.

„Kai nebegausime europinių pinigų, Lietuvos ateitis priklausys nuo to, ką darys pati valstybė. Nuo to, kaip bus išspręstos švietimo, emigracijos, konkurencingumo ir kitos struktūrinės problemos. Mes augsime, tik jeigu tarpusavyje dalysimės išmintimi, plėsime mąstymą ir žvelgsime tik į priekį“, – nebijoti naujovių patarė R. Dargis.

Reziumuodamas jis pabrėžė, kad valstybė – esame mes visi. Vadinasi, tiek eiliniai šalies piliečiai, tiek verslininkai, tiek politikai, viešojo sektoriaus, mokslo atstovai turi efektyviau veikti išvien ir kurti bendrą Lietuvos ateitį.

2018 04 13 14

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas R. Dargis priminė: „Valstybė – esame mes visi.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Į viršų