Žvelgiant į statistinius duomenis akivaizdu, kad ateityje senjorų vis daugės, o dirbančiųjų – mažės. Jeigu šiandien keturis darbingo amžiaus žmones galima priskirti vienam pensininkui, tai po 20–30 metų tas santykis sumažės iki dviejų ar net mažiau. Tad pradės mažėti pensijos, nes nepakaks darbuotojų, kurie jas suneštų.

Senjorus erzina kalbos apie jų išlaikymą, tarsi patys niekada nebūtų dirbę ir neverti orų gyvenimą garantuojančios pensijos. Taip pat jie norėtų iš aplinkinių sulaukti didesnės pagarbos ir paramos.

Siūlo mažinti socialinę atskirtį
Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininkė  Vilija Tūrienė „Šiaulių naujienoms“ sakė, kad senjorai nerimauja dėl ateities, tačiau nepuola į neviltį.

„Nors žmonės emigruoja, šalies ekonominiai rodikliai kyla, o algos didėja. Tai reiškia, kad ateityje dar bus iš ko išlaikyti pensinio amžiaus žmones. Be to, pensijos mums negali mažėti, nes yra sudaromas pensijų rezervinis fondas“, – svarstė V. Tūrienė.

Žinoma, tai nereiškia, kad valdžiai daugiau nebereikia stengtis dėl vyresnės kartos atstovų. Pirmininkės nuomone, Lietuvoje visiems gyventi būtų geriau, jeigu valdžia mažintų socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę.

„Pensininkai nėra kažkokie nurašyti žmones, tarp jų yra daug inteligentiškų, veiklių ir šviesių asmenybių, pasisakančių už mokesčių reformą. Mūsų nuomone, dabartinę mokesčių sistemą būtina keisti. Reikia įvesti progresinius mokesčius, kad turtingesni asmenys į bendrą valstybės biudžetą įneštų daugiau lėšų. Tai padėtų mažinti socialinę atskirtį“, – akcentavo pensininkų sąjungos pirmininkė.

Baiminasi dėl vaikų ateities
Šiaulietė Rūta Žąsinienė neteisybės įžvelgė daugiau. Ji dienraščiui atskleidė, kad baiminasi ne tik dėl savo, bet ir savo dukterų ateities: „Turiu dvi dukras ir galvoju, kad joms valstybė iš viso neturės iš ko mokėti pensijų. Man ir pačiai nesmagu pradirbus daugiau nei trisdešimt metų, girdėti kalbas esą ateityje pensijos iš viso negausiu.“

Anot jos, šiandien gali išgyventi tik tie, kurie sulaukę pensinio amžiaus toliau dirba: „Buvo labai gerai, kai gaudavau pensiją ir dirbau. Tada pinigų viskam užtekdavo. Kai gyveni tik iš pensijos, tai visai nieko nebeturi.“

Šiaulietės nuomone, šiandien tikrai gerai gyvena tik pasiturintys asmenys, gaunantys daug kartų už vidutinį didesnius atlyginimus: „Valdžia neskiria pakankamai dėmesio nei senjorams, nei jaunoms šeimoms. Lietuvoje gyventi gerai tik turtingiems asmenims.“

Nepaisant to, šiaulietė sakė, kad dėl esamos situacijos nesielvartauja, problemų neieško, į praeitį nesigręžioja ir žiūri į priekį.

Jaučiasi aplinkinių nuvertinami
Šiaulietis Algimantas pripažino, kad kalbos apie visuomenės senėjimą jį labai erzina. Labiausiai šiaulietį piktina pamąstymai, esą šiandien daugiau dėmesio vertas jaunas dirbantis asmuo nei senjoras.

„Baisu ir pagalvoti, kad valdžios požiūriu esu ne šalies pilietis, bet valstybės išlaikytinis. Kai apie tai pamąstai, baisu gyventi pasidaro ir čia jau jokie lašiukai nuo spaudimo nebepadeda“, – atviravo senjoras.

Nuotaika jam dar labiau subjūra, kai pagalvoja apie pablogėjusią sveikatą. Pašnekovas su baime laukia tos dienos, kai dėl sveikatos problemų pats nebegalės savimi pasirūpinti.

„Žinodamas, kad Lietuvoje senjorai nėra labai vertinami, bijau ir pagalvoti, kas nutiktų, kai man prireiktų rimtos medicininės pagalbos. Galbūt dėl pensininko net niekas į namus neatvažiuotų. Arba už gydymą turbūt reikėtų atiduoti visus savo pinigus“, – svarstė šiaulietis.

Visuomenė senėja
Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2017 m. Šiauliuose gyveno 17 528 vaikai, 22 267 pensinio amžiaus asmenys ir 61 419 darbingo amžiaus asmenų. Vaikai sudarė 17,32 proc., darbingo amžiaus asmenys – 60,68 proc., pensinio amžiaus asmenys – 22 proc. visų Šiaulių miesto gyventojų.

Didelę reikšmę Šiaulių miesto savivaldybės socialiniam sektoriui turi gyventojų užimtumas ir nedarbas. Šiaulių teritorinės darbo biržos duomenimis, 2017 m. rugsėjo 1 d. Lietuvoje buvo 132,5 tūkst. bedarbių, arba 7,5 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Praėjusių metų rugsėjo 1 d. Šiaulių teritorinėje darbo biržoje registruoti bedarbiai sudarė 7,8 proc. apskrities darbingo amžiaus gyventojų, lyginant su 2016 m. rugsėjo 1 d. bedarbių dalis nepakito. Registruotas moterų nedarbas sumažėjo nuo 8,5 proc. iki 8,3 proc. Vyrų nedarbo rodikliai padidėjo nuo 7,2 proc. iki 7,3 proc.

Jaunimo iki 24 m. amžiaus registruotas nedarbas sudarė 3,1 proc., jaunimo iki 29 m. amžiaus – 4 proc.

Mažėja darbingo amžiaus žmonių
Gyventojų pasiskirstymas pagal amžių rodo, kad darbingo amžiaus gyventojų grupėje sumažėjimą didžiąja dalimi nulėmė gyventojų emigracija. Gyventojų amžiaus grupių santykis svarbus visuomenės socialinei-ekonominei gerovei užtikrinti, nes darbingo amžiaus gyventojams tenka vaikų ir senyvo amžiaus gyventojų išlaikymo našta.

2016 m. bendras išlaikomo amžiaus gyventojų (0–14 m. ir 60 m. ir vyresnių) skaičius, tenkantis šimtui 15–59 m. amžiaus gyventojų, Šiaulių miesto savivaldybėje siekia 51 asmenį (22 vaikai, 29 senyvo amžiaus asmenys), Lietuvoje pasiskirstymas yra toks pat. Išlaikomo amžiaus žmonių koeficientas 2006–2016 m. Šiaulių miesto savivaldybėje svyravo nuo 41 iki 51, o Lietuvoje – nuo 47 iki 51.

Per visą analizuojamą laikotarpį demografinės senatvės koeficientas didėjo tiek Šiaulių miesto savivaldybėje, tiek visos Lietuvos mastu. 2016 m. Šiaulių miesto savivaldybėje demografinės senatvės koeficiento rodiklis siekė 130, kas yra tik šiek tiek daugiau už Lietuvos Respublikos demografinės senatvės koeficiento rodiklį.

Laukia nemenki išbandymai
„Šiaulių naujienose“ esame rašę, kad dėl visuomenės senėjimo ateityje teks susidurti su didesnėmis ekonominėmis problemomis. Ekonomistas Rokas Grajauskas dienraščiui yra sakęs, kad sulauktumėme daugiau naudos, jeigu ne dabartiniai dirbantieji išlaikytų dabartinius pensininkus, bet būsimieji pensininkai patys kauptų pinigus ir save išlaikytų senatvėje. Tačiau panašu, kad dabartinės valdžios tai nedomima. Priešingai, kaip tik kalbama apie antrosios pensijų kaupimo fondų naikinimą arba mažinimą.

„Iš tiesų reikėtų eiti kitu keliu. Didinti tas įmokas ir mažinti krūvį valstybės biudžetui bei didinti kaupimą patiems dirbantiesiems. Tai turėtų būti viena iš pagrindinių krypčių, nes biudžetas –neguminis. Priešingu atveju, ateityje iš principo tiesiog nebus iš ko mokėti pensijų“, – sakė R. Grajauskas.

Kita kryptis, link kurios teks pamažu judėti – pensinio amžiaus ilginimas. Tam, kad darbingo amžiaus žmonių ir senjorų santykis po 30 metų nepasikeistų, reikia ilginti pensinį amžių. Tuomet žmonės bus priversti ilgiau dirbti ir santykis išsilygins.

Taigi po 30 metų pensinis amžius turbūt sieks 72 metus. Tik įdomu, kaip į tai reaguos visuomenė?

„Lengvų sprendimų nėra. Reikia ilginti pensinį amžių arba patiems kaupti lėšas senatvei. Aišku, taip pat reikėtų pagalvoti, kaip pagerinti mokesčių surinkimą, mažinti šešėlinės ekonomikos mastą“, – patarė R. Grajauskas.