,,Aš labai apgailestaučiau, jei mano muzika tik linksmintų mano klausytojus; aš stengiausi padaryti juos geresnius“, – yra pasakęs žymus vokiečių baroko kompozitorius G. F. Hendelis. Kad stebuklas  įvyktų, reikia auginti klausytoją, kuris sugebėtų muzikos kalbą pajusti, suprasti, išgyventi. Sekmadienio popietę Šiaulių pučiamųjų orkestras pakvietė į trečiąjį edukacinį koncertą „Susipažinkime – mes pučiamieji“.

Populiarina klasikinę muziką
Idėja rengti edukacinius nemokamus koncertus šeimai kilo Šiaulių pučiamųjų orkestro meno vadovui ir dirigentui Sigitui Vaičiulioniui. Populiarinti klasikinę muziką, padėti pažinti instrumentus, suvokti, kokias melodijas galima išgauti birbyne, kuo skiriasi valtornos skambesys, yra svarbu ne tik muzikuojančiam.

„Klausytoją turime užsiauginti, kad koncertų salės nebūtų pustuštės, todėl siekiame pritraukti visą šeimą, – sakė Stasys Trijonis, orkestro vadovo pavaduotojas koncertinei veiklai. – Šis koncertas buvo trečiasis, jo tema – variniai pučiamieji instrumentai. Muzika parenkama įvairi, kad patrauktų ir suaugusius, ir vaikus. Edukacinėse programose pristatomi instrumentai, muzikinės formos. Žinoma, norėtųsi kurti žaismingesnes programas, su aktoriais, įtraukti į veiklą vaikus, tačiau projekto lėšos ribotos.“

Programoje ir jauni atlikėjai
Kadangi pučiamųjų orkestras bendradarbiauja su Šiaulių berniukų ir jaunuolių choru „Dagilėlis“,  Šiaulių mokyklų muzikiniais ansambliais, į programą įtraukiama jaunųjų atlikėjų ir pedagogų. Klausytojus su valtornos galimybėmis supažindino tarptautinių vaikų ir jaunimo muzikos festivalių diplomantas Majus Šalkus, Šiaulių 1-osios muzikos auklėtinis,  fortepijonu grojo Deimantė Burokaitė, tos pačios mokyklos pedagogė. Instrumentinės muzikos skambesį paįvairino gupės „Ars Vivo“ daininkė Kristina Valčiukienė (sopranas) bei Šiaulių berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ subrandintas baritonas Pijus Kondrotas. Įdomiais komentarais dėmesį patraukė koncerto vedėja Raimonda Sližienė.

2018 03 19 12

Edukacinio koncerto „Susipažinkime – mes pučiamieji“ akimirkos.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Į viršų