Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ veiklą žino dauguma šalies gyventojų. Ne vienas šiaulietis prekybos centre yra sutikęs oranžiniais akcentais su obuolio logotipu pasipuošusių savanorių, prašančių skurstantiems žmonėms nupirkti negendančių maisto produktų. Ši organizacija vykdo ir daugiau prasmingų veiklų – surenka besibaigiančio galiojimo produktus ir pamaitina vaikų dienos centrų, šeimynų vaikus. Dalija Europos Sąjungos paramą produktais. Į spaudos konferenciją atėjusi šio fondo atstovė sužinojo, kad miesto valdžia turi jiems priekaištų. Kaip jau tai valdžiai dabar dažnai būna – kažkas skambino, kažką sakė... Net pasiaiškinti nereikia. Nežiūrint nieko, organizacija kviečia šiauliečius jungtis į pavasarinę akciją.

Kasdienis maistas – didelė pagalba
16 vaikų globojanti Margaritos ir Remvydo Ramonų šeimyna porą dienų per savaitę susėda prie sotaus pietų stalo, kurį globėjai nukloja patiekalais, pagamintais iš produktų, gautų iš labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“. Produktų į organizacijos sandėlį globėjas vyksta kartą per savaitę. Ir taip jau porą metų.

„Mes labai patenkinti. Anksčiau kartą per savaitę užsipirkdavome produktų urminiame prekybos centre už daugiau nei 200 Eur, dabar per mėnesį apie 400 išleidžiame (miltai, makaronai, kruopos...). Viską suvartojame greitai – per 2–3 dienas. Su vaikais daug keliaujame po Lietuvą, vasarą nuvežame juos prie jūros, į delfinariumą, kitas vietas. Anksčiau iš skolų neišlipdavome, o dabar tam sutaupome“, – džiaugėsi M. Ramonienė „Maisto banko“ parama.

Šio fondo Šiaulių-Panevėžio padalinio vadovė Asta Čeponienė spaudos konferencijoje informavo, kad pagrindinė „Maisto banko“ veikla – surinkimas iš prekybos tinklų tinkamų naudoti maisto produktų, kurių galiojimo terminai eina į pabaigą, ir išdalijimas skurstantiems bei socialiai remtiniems žmonėms. Šiauliuose į fondo nuomojamą sandėlį Rūdės gatvėje iš didžiųjų šalies prekybos centrų kasdien surenkama 250–500 kg maisto produktų. Iš jų suformuojami paketai ir išdalijami organizacijoms, vaikų dienos centrams, vaikų šeimynoms, globos namams ir kt.

Meras nesiaiškino, dūrė pirštu – reikia keisti
Kita „Maisto banko“ veikla – iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų nupirktų maisto produktų išdalijimas skurstantiems gyventojams. Tai yra valstybinė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programa, kurią vykdo savivaldybės. Spaudos konferencijoje dalyvavusi Šiaulių miesto mero patarėja Jūratė Šivickienė pareiškė, kad meras norėtų, jog šį „Maisto banko“ darbą kuruotų kuri nors iš šiaulietiškų organizacijų.

„Skelbtume konkursą, norėtume, kad viskas vyktų skaidriau, greičiau, efektyviau. Turime žmonių pageidavimų, kad neužtenka kelių dienų produktų dalijimui, jie nespėja jų pasiimti. Be to, baigiasi Savivaldybės sutartis su šia organizacija“, – sakė patarėja.

Konkursą valdininkė norėtų paskelbti šiauliečiams – NVO ar viešosioms įstaigoms, kurios norėtų užsiimti produktų dalyba. Patarėja dirba su nevyriausybinėmis organizacijomis, pati joms vadovauja.

Greta sėdėjusi „Maisto banko“ atstovė A. Čeponienė liko apstulbusi. Jokie gyventojų nusiskundimai ar signalai jų nepasiekė. Iš Savivaldybės taip pat jokių priekaištų nesulaukė. Paklausta, iš kur gavo nusiskundimų, J. Šivickienė paaiškino: „Mums skambino Raudonasis Kryžius, kurio mergaitės anksčiau produktus dalydavo, sakė, netyla jų telefonas, kad žmonės nespėja pasiimti maisto paketų.“

A. Čeponienė informavo, kad „Maisto  bankas“ 6 kartus per metus vidutiniškai 3 tūkstančiams šiauliečių „europinius produktus“ dalija keturiose miesto vietose apie 3 savaites. Paskutinį kartą nedalijo Tiesos g. esančiame pastate, nes ten vyksta Savivaldybės ir nevyriausybinės organizacijos ginčas. Produktus dalijo ne tik centre, bet ir Zokniuose bei Rėkyvoje. Anot padalinio vadovės, tai yra vienintelis miestas, kuriame dalijimas trunka taip ilgai. Pavyzdžiui, Panevėžyje produktai išdalijami per savaitę.

„Viena močiutė skambino, kad negali ateiti laiku atsiimti, tai mes jai šiandien atiduodame, nedarome problemų“, – pasakojo padalinio vadovė.

Panašu, kad mero patarėja J. Šivickienė nepasivargino pasiaiškini nei aplinkybių, nei pačios programos specifikos, o iškart pretenzijas organizacijai išsakė viešai. „Mes su meru seniai galvojome, kad kažką reikia daryti“, – valdininkė tikino kalbanti mero vardu. Jis sakė, kad mero pozicija – dar pasikalbėti su „Maisto banko“ atstovais ir juos pakeisti.

A. Čeponienė atkreipė dėmesį, kad „Maisto banko“  funkcija šioje programoje – tik produktų dalijimas. Prašymus, sprendimus, kam juos skirti, priima Savivaldybė. Vasario mėnesį strigo valstybinė socialinių paslaugų informacinė sistema, todėl vasario ir kovo mėnesiais programa susidubliavo, tačiau „Maisto bankas“ šiam procesui įtakos nedaro.

Dirbančiųjų nuomonė kitokia
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Edita Čičelienė sakė taip pat pirmą kartą išgirdusi apie priekaištus „Maisto bankui“.

„Mes trečius metus labai gražiai bendradarbiaujame ir esame patenkinti jų darbu. Jie pirmieji ėmė taikyti naujovę – išsiuntinėti žinutes (tūkstančius žinučių), kviečiančias ateiti atsiimti produktų. Vėluojantiems primena dar kartą. Neseniai buvome konferencijoje, tai kitos savivaldybės mūsų prašė pasidalyti šia patirtimi“, – visai kitą nuomonę dėstę betarpiškai su organizacija dirbančio skyriaus vedėja.

Ji priminė, kad iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšų perkamų produktų programa yra valstybinė, joje numatyti labai aiškūs terminai, kada produktai centralizuotai perkami, kada dalijami, kada teikiamos ataskaitos ministerijai, ir organizacijos savo nuožiūra negali šių terminų keisti.

E. Čičelienė priminė, kad prieš kiek daugiau nei porą metų produktus dalijo Raudonojo Kryžiaus draugija. Pirmiausia organizacijas atsirenka ministerija ir pateikia savivaldybėms sąrašą, iš kurių gali rinktis. Savivaldybė atlieka paslaugos kainos apklausą ir renkasi pigiausiai tą darbą atliekančią organizaciją. Vedėja akcentavo, kad po apklausos paaiškėjo, jog „Maisto bankas“ pasiūlė produktus dalyti perpus pigiau nei Raudonasis Kryžius.

Anot E. Čičelienės, yra pasirašyta trišalė sutartis tarp „Maisto banko“, Šiaulių miesto savivaldybės ir ministerijos. Neseniai ji buvo pratęsta programos vykdymo laikotarpiui ir ši organizacija produktus dalys dar šiais ir kitais metais. Nuo birželio mėnesio be produktų 2 kartus per metus skurstantiems žmonės bus teikiamos ir higienos priemonės.

Kviečia dalytis
Visuomenei „Maisto bankas“ geriausiai žinomas iš viešų akcijų, kai prekybos centruose savanoriai prašo gyventojų nupirkti skurstantiems žmonėms produktų. Tokios akcijos vyksta du kartus per metus – prieš Kalėdas ir Velykas.

Kovo 23–24 dienomis „Maisto banko akcija“ 72 šalies miestuose ir miesteliuose vyks 25-tą kartą. Šiauliečiai turės galimybę nupirkti produktų skurstantiems 33 miesto prekybos centruose. Paramą rinks 22 organizacijų savanoriai. Surinktus produktus nevyriausybinės organizacijos išdalija sunkiai gyvenantiems savo nariams. „Maisto bankas“ su socialinių darbuotojų pagalba maisto paketus pateikia skurdžiai gyvenantiems pavieniams šiauliečiams.

Anot A. Čeponienės, visi produktai yra apskaitomi, visos akcijoje dalyvaujančios organizacijos už juos atsiskaito „Maisto bankui“, o jo atstovai atrankos būdu patikrina, ar tikrai produktai pasiekė gavėjus.

Rudenį vykusios akcijos metu Šiauliuose produktai buvo aukojami 7544 kartus, juos rinko 553 savanoriai. Surinktų produktų vertė – beveik 20 tūkst. Eur, jie pasiekė apie 10 tūkst. miestiečių. Visoje šalyje surinkta maisto produktų už 421 tūkst. Eur.

Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ Šiaulių-Panevėžio padalinio vadovė A. Čeponienė, atėjusi į spaudos konferenciją pakviesti šiauliečių dalyvauti pavasarinėje akcijoje, netikėtai sužinojo, kad miesto valdžia turi jiems pretenzijų, kurios jai pasirodė visai nepagrįstos.
Artūro STAPONKAUS nuotr.