Panorėjus galima rasti nemažai problemų, kurias reikėtų kuo skubiau spręsti. Vis dėlto panašu, kad lietuviams šiuo metu labiausiai rūpi didėjančios kainos. Gyventojams nusibodo už tuos pačius produktus mokėti daugiau ir nuolat dairytis akcijų.
Nerimauja dėl didėjančių kainų
„Eurobarometro“ duomenimis – 65 proc. Lietuvos gyventojų svarbiausia problema įvardija kainų augimą (ES vidurkis – 17 proc.). Šalies ekonominė ir finansinė padėtis, mokesčiai, nedarbas, pensijos, sveikatos ir socialinė apsauga, gynyba – viskas lietuviams kelia mažiau rūpesčių.
Finansų analitikė Jekaterina Rojaka „Šiaulių naujienoms“ patvirtina, kad pagal kainų augimą Lietuva Europoje pirmauja. Vis dėlto, anot jos, kur kas racionaliau būtų nedūsauti dėl didelių kainų, bet pagalvoti, kaip auginti namų ūkio biudžetą, bendras pajamas.
„Žinoma, dėl visko būtų galima kaltinti sparčiai augančias kainas, bet iš esmės patartina pagalvoti, kaip pakelti savo pajamas. Galbūt ieškoti papildomo darbo ar naujos nišos rinkoje“, – pataria J. Rojaka.
Finansų analitikės nuomone, jeigu pajamos augtų gerokai sparčiau negu kainos ir augtų tolygiai ypač mažiausiai uždirbantiems nerimas dėl didėjančių prekių ir paslaugų kainų nebūtų toks akivaizdus.
Bet kaip nedūsauti, kai užsukus į prekybos centrą piniginė iš karto tampa kur kas plonesnė? Štai kaimyninėse šalyse dėl kylančių kainų nerimaujama kur kas mažiau. Kodėl?
Ekonomistė svarsto, kad psichologinių priežasčių čia turbūt ieškoti neverta. Įvairių tyrimų duomenimis, problemas tiek lietuviai, tiek latviai, tiek estai sprendžia savaip ir nieko čia nepadarysi.
Vis dėlto galbūt lietuviai šiandien nerimautų dėl kitokių problemų, jeigu žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose kainų didėjimo tema nebūtų taip eskaluojama. Be to, nesibaigiančiam dūsavimui įtakos turi ir kitų šalių pavyzdys. Lietuviai dažnai važiuoja apsipirkti į kitas šalis, ypač į Lenkiją, ir visą laiką kruopščiai lygina kainas.
Pašnekovė paaiškina, kad Lenkijoje produktai iš tiesų yra pigesni, nes Lenkija didesnė šalis, ten didesnis asortimentas, konkurencija ir mažesni mokesčiai.
Nesidomi šalies ekonomine padėtimi
Sakoma, kad gyventojų namų ūkiui didelės reikšmės turi ir šalies ekonominė bei finansinė padėtis, tačiau lietuviams šalies ekonominis gyvenimas taip nerūpi, kaip didėjančios produktų ir paslaugų kainos. Finansų analitikė informuoja, kad praėjusiais metais šalies bendrasis vidaus produktas ūgtelėjo 4 proc., tik žmonės gyvenimo pagerėjimo nepajuto arba pajuto ne visi.
„Ekonominis augimas žmonėms dažniausia atneša finansinį stabilumą, naudą po kelerių metų stabilaus augimo. Kol lietuviai to efekto nepajuto, tol didėjančių kainų tema bus viena populiariausių kalbant tiek apie vidines baimes, tiek asmeninius interesus“, – mano J. Rojaka.
Galbūt šiandien visi gyventumėme geriau, jeigu gyventojai imtųsi veiksmų ir pradėtų streikuoti? Ekonomistė atsako, kad žmonės iš tiesų galėtų atkreipti valdžios dėmesį į tam tikrą problemą, tačiau vargu ar patys kažką pakeistų.
Anot jos, būtų daugiau naudos, jeigu pirmiausia valdžia skirtų didesnį dėmesį švietimui, nes šiuo metu mokymuisi visiems suteikiamos vienodai blogos sąlygos.
„Žvelgiant į naują globalizacijos etapą, naujos kartos efektyvesnis švietimas būtų vienas pagrindinių veiksnių, galinčių pakeisti gyvenimą Lietuvoje. Manau, jeigu mes susitelksime vien problemų aptarimui, bet ne jų sprendimui, gyvenimas niekuomet nepagerės. Jeigu sutelksime visas jėgas ir spręsime tas problemas, gyvenimas gerės net greičiau, negu mes galvojame“, – sako J. Rojaka.
