facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Besibaigiančio galiojimo maisto produktai vis dažniau atranda vietą ne tik socialiai jautriausių pirkėjų krepšeliuose. Pinigų stygius verčia taupyti ir pirkti ne pačios aukščiausios kokybės produktus. Vis dėlto sveikatos specialistai perspėja nukainotu maistu nepiktnaudžiauti ir apskritai prekes rinktis atsakingai.

Ieško pigiausių produktų
Pastebima, kad sunkmetis ne vieną pirkėją išmokė racionalumo, tad nemažai atėjusiųjų apsipirkti peržiūri ne tik akcijines prekes, bet ir specialius skyrelius ar lentynas, kuriose atsiduria nukainotos pramoninės prekės ir maisto produktai.

Ieškoti pigiausios prekės vartotojus skatina didėjančios kainos. Pavyzdžiui, jeigu perkant maisto produktus šviežumas nėra svarbiausias kriterijus, renkantis juos iš nukainotų prekių lentynos galima sutaupyti. Tokiu atveju už vakar keptą bandelę reikėtų sumokėti tris kartus mažiau – ne 60 euro centų, bet 20.

Kitaip tariant, trumpo galiojimo maisto produktai paprastai nukainojami paskutinę galiojimo dieną, ilgesnio galiojimo – likus savaitei ar dviem iki vartoti tinkamo termino pabaigos. Tokios prekės yra parduodamos su nemaža nuolaida.

Norintys pasirinkti iš didesnio nukainotų maisto prekių asortimento turėtų prekybos centre apsilankyti vakare, tuomet galima pigiau įsigyti produktų ir gaminių, kurių papildymai gaunami kasryt, taip pat ir nefasuotų bandelių, kulinarijos produktų, žuvies, pagamintų mišrainių ar salotų.
Įdomu, ar pirkti pigesnes prekes skatina tik mažesnė jų kaina?

Nori turėti daugiau
Geštalto terapeutė, sveikatos temų lektorė Daiva Žukauskienė „Šiaulių naujienoms“ sako, kad taupumas yra viena savybių, kuri priklauso nuo ekonominių ir politinių sąlygų.

„Lietuva išgyvena postsovietikų erą, kur taupumas, kaip savybė, lėmė žmonių išgyvenimą. Nieko neturėjimo, deficito laikais „turėti“ reiškė oriai gyventi. Jei turi daugiau, nei reikia, esi dar vienu socialiniu laipteliu aukščiau už likusius. Gerai prisimenu savo vaikystę, kai stovėjimas begalinėse eilėse reiškė, kad „kažką išmes“, tai yra, bus kažkokių prekių, kurių bus galima nusipirkti.

Neironizuoju, „kažkokių“ ir reiškė, kad visai nesvarbu, ar jos tinkamos, reikalingos, bet reiškė, kad bus. Šiai pirkimo manijai vis dar neatsispiria didelė mūsų tautiečių dalis, kuri mėgsta kaupti atsargas „juodai dienai“. „Juodų dienų“ praeityje būta daug, tokia patirtis liaudies gerai asimiliuota ir įrašyta į ilgalaikę tautos atmintį“, – mano D. Žukauskienė.

Anot jos, maža kaina ir ilgas prekių galiojimo laikas lemia, kad susikirtus šiems dviem faktoriams perkama daug daugiau, nei reikia. Akcijos lipdukais pažymėtos prekės perkamos su rezervu į ateitį: rūbai, kurie gali palūkėti, kol vartotojas užaugs, sulieknės, padidės, ateis žiema, vasara ir t. t. „Atsarga gėdos nedaro“, – byloja liaudies išmintis, kuri tiesia rankas į prekes, kurių šiandienai net nereikia. Kiek laiko dar pareis, kol perrašysime tautos išminties knygas, keisdami pirkimo, vartojimo, turėjimo įpročius, neaišku.  

Pataria valgyti pagal sezoną
Vis dėlto svarbu įsidėmėti, kad nukainoti maisto produktai, kurių galiojimas baigiasi, gali pakenkti sveikatai. Specialistės nuomone, frazė „produktų galiojimo laikas“ labai sąlyginė. Kiekvienas obuolys, nuskintas šiandien nuo medžio, yra šviežias, o jau rytoj bus pastovėjęs, o poryt yra tikimybė, kad bus įpuvęs.

„Tikrai šviežią maistą valgome tik vasaros sezono metu ir tik vietinė produkcija gali būti vadinama šviežia. Visos atvežtinės prekės, kurios nukeliauja ilgą kelią nuo pirminio produkto atsiradimo vietos iki vartotojo stalo, yra jau ilgo galiojimo. Maistas sveikatai ima kenkti tada, kai jį netinkamai valgome, netinkamai laikome ar netinkamai deriname tarpusavyje“, – pabrėžia D. Žukauskienė.

Ji primena, kad „besibaigiančio galiojimo“ produktų terminai yra nustatomi dažniausiai ne laboratoriniu, o spėjimo būdu. Spėliojama, kada jis jau gali būti sugedęs.

Štai senoliai niekada nevalgydavo šviežiai keptos duonos, ji buvo laikoma nesveika, dabar ilgiau lentynoje pagulėjusią duoną randame su specialiu ženklu, kad jos galiojimas baigiasi.

Ar tikrai duonai, kas nors nutinka? Specialistė atsako, kad tikrai ne: „Manau, apsiperkant reikėtų pasitikėti savo akimis, uosle, o jei yra galimybė – prašyti ragauti. Juslės duotos tam, kad įvertintume gero maisto kokybę. Galva diktuoja taisyklę, kad kuo arčiau yra produkto kilmės šalis, tuo jis yra šviežesnis.“

Pašnekovės teigimu, savas lietuviškas ir sezoninis maistas yra sveikiausi ir geriausi pasirinkimai. Smulkaus verslo pagaminti produktai taip pat yra daug sveikesni nei masinės gamybos prekės. Technologijos žmonijai ne visur išėjo į naudą, paprastai, liaudiškai apdirbtas ir pagamintas maistas be technologinių naujovių yra daug sveikesnis nei didieji technikos amžiaus produktai. Paprastas, kuo mažiau apdorojimo etapų praėjęs maistas yra sveikesnis už ilgą galiojimą įgavusį produktą.

Svarbu skaityti produkto sudėtį
Mitybos konsultantė Indrė Trusovė dienraščiui priduria, kad perkant nukainotus maisto produktus svarbiausia atkreipti dėmesį jų sudėtį. Jeigu tai sausi produktai (makaronai, grikiai, ryžiai) net ir nukainoti didelių problemų sveikatai neturėtų sukelti. Žinoma, toks maistas nekenkia tik tais atvejais, jeigu jame nesiraito kirmėlės ir nėra vabaliukų. Perkant nukainotus sūrius, sūrelius, dešras, reikėtų būti kur atidesniems arba geriau iš viso jų nepirkti.

Verta įsidėmėti, kad užrašas „tinka vartoti iki“ ant maisto produkto pakuotės reiškia, kad tai labai greitai gendantis produktas ir jį būtina suvartoti iki nurodytos dienos, priešingu atveju – gali pakenkti sveikatai. Tuo tarpu užrašas „geriausias iki“ reiškia, kad produktas gali būti tinkamas vartoti ilgiau, nei nurodyta ant pakuotės.

„Jeigu nusipirkote produktą, likus parai iki jo galiojimo pasibaigimo, suvartokite jį tą pačią dieną ir apdorokite aukštoje temperatūroje. Tokiu atveju mažiau rizikuosite“, – pataria I. Trusovė.

Konditerijos gaminių mitybos konsultantė apskritai pataria vengti. Ten yra daug cukraus, kuris labai trumpam laikui suteikia energijos, pakelia nuotaiką, o po to sukelia liūdesį ar net pyktį. Specialistė sako, kad jeigu labai norisi pyrago, geriau jį patiems išsikepti namuose, tuomet gal jis ir nebus pats sveikiausias, bet bent jau bus žinoma, kas į jį buvo dėta.

Reziumuodama mitybos konsultantė pataria nevalgyti organizmui nenaudingų produktų. Dažniau rinktis vaisius, daržoves, žalumynus: „Į savo mašiną nepilame prasto benzino, todėl į savo burną taip pat nereikėtų dėti bet ko.“

Šykštus moka du kartus
Šeimos finansų ekspertė Jūratė Cvilikienė patvirtina, kad akcijos, kainų mažinimai veikia vartotojų pirkimo įpročius, traukia dėmesį, tačiau galutinis sprendimas dažniausiai priimamas nusprendus, kiek viena ar kita prekė yra vertinga asmeniškai.

„Turbūt dažniausiai tokį sprendimą priima žmonės, kurių finansai labai riboti ir jiems nuolatos tenka sukti galvą kaip juos paskirstyti. Viena tokių grupių yra senjorai. Mūsų atliktos apklausos rodo, kad net 8 iš 10 pensininkų taupo kokybiško maisto sąskaita. Ir tai, žinoma, yra labai liūdna, nes vėliau tenka skirti dar daugiau lėšų vaistams ir sveikatos gerinimui. Kita vertus, jei maistas suvartojamas iki galiojimo datos, tai gali būti tikrai geras pasirinkimas kiekvienam, kuris ieško būdų optimizuoti savo išlaidas“, – svarsto J. Cvilikienė.

Anot jos, senjorus ir socialiai jautriausius žmones turbūt jungia pagrindinis bruožas – rūpestis, kaip paskirstyti savo turimas lėšas kuo efektyviau. Žinoma, dažniausiai tai daroma iš stygiaus, gal kartais iš nemokėjimo tinkamai paskirstyti savo pajamų, tačiau visuomenėje po truputį matomas ir atsakingo vartojimo atsiradimas, noras mažinti vartojimo augimą. Bet kokiu atveju akcijos ir pirkimas jų metu tampa labai įprastas, neretai sekame minios pavyzdžiu, tad tikrai verta įsivertinti savo poreikius ir tuomet ieškoti būdų juos patenkinti.

Vis dėlto finansų ekspertė sako, kad taupymas ribojant maistines medžiagas, renkantis menkavertį maistą ar labai pigius rūbus, batus, gali turėti neigiamos įtakos sveikatai, biudžetui ir greičiausiai teks panaudoti papildomų lėšų sveikatai stiprinti ar greitai susidėvėjus daiktui. Ne veltui turime populiarią patarlę apie tai, kad taupyti itin linkęs žmogus sumoka du kartus.

2018 02 12 17

Specialistai pataria vengti konditerijos gaminių.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

 

Į viršų