„Šiauliai neturi švietimo koncepcijos.“ Taip sakė verslininkai Šiaulių pramonininkų asociacijos posėdyje. Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus atstovai su tuo nesutiko. Anot jų, Šiauliai turi aiškią švietimo kryptį, kurios laikosi. Kaip ten bebūtų, akivaizdu, kad abi pusės yra savaip teisios.

Sudarė vaiko ūgties koncepciją
„Valstybės teisės aktai mus įpareigoja turėti viziją, miestui tinkamą ugdymo tinklą, mes tai ir darome“, – sakė Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė Asta Lesauskienė.

Jos teigimu, Šiauliuose bendrojo ugdymo tinklas buvo sutvarkytas dar prieš kelerius metus. Tuo tarpu dauguma kitų savivaldybių iki šiol neturi išgrynintų progimnazijų, nėra sutarusios dėl mokyklų kiekio ir t. t.

„Visa tai mes jau seniai sėkmingai įgyvendinome ir tų nuostatų laikomės“, – į teigiamą aspekto pusę ragino pažvelgti departamento direktorė.

Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus vedėjo pareigas laikinai einantis Rimas Marcinkus informavo, kad šiuo metu Šiaulių ikimokyklinio ugdymo įstaigas lanko daugiau nei 4 tūkst. šiauliečių. Miesto mokyklų 1–12 klasėse mokosi 13 tūkst. moksleivių. Ir juos visus siekiama tinkamai išugdyti. Tam, kad šiauliečiai taptų brandūs ir sėkmingi, net parengta atskira vaiko ūgties koncepcija.

Siekiant brandžios ir sėkmingos vaiko asmenybės ūgties laikomasi šių principų: pasirinkimo; atsakomybės; pasitikėjimo; drąsos veikti ir klysti; sistemingumo; augimo; bendradarbiavimo.

Vaiko asmenybės ūgtį apibūdina pagrindinės vertybės, pagarba, unikalumas, iniciatyvumas, tarnystė, žinios ir gebėjimai.

Vaiko asmenybės ūgties pagrindinės kompetencijų grupės yra šios: savivoka; socialumas; gyvenimo planavimas.

Ieško naujų priemonių
Tam, kad padėtis švietimo sistemoje keistųsi į teigiamą pusę, imamasi veiksmų ir respublikiniu lygmeniu. R. Marcinkus priminė, kad vaikams siūloma pradėti lankyti mokyklą ne nuo 7-erių, bet nuo 6-erių metų.

Pastebima, kad daugėja mokinių, turinčių elgesio ir emocijų sutrikimų. Jų ugdymas ir jiems pagalbos teikimas – tai naujas iššūkis švietimo atstovams, su kuriuo  teks susidoroti.

Švietimo ir mokslo ministerija planuoja nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. įvesti etatinį darbuotojų apmokėjimą, kuriame būtų išskirtos kelios dalys: kontaktinės valandos (tiesioginis darbas su vaikais), nekontaktinės valandos (pasirengimams pamokoms, sąsiuvinių taisymas, veikla bendruomenei). Tuomet įstaigos vadovui tektų pertvarkyti mokytojų pareigybes ir perskirstyti jų funkcijas.

Mokytojų senėjimas ir trūkumas – tai dar viena problema, kuriai ieškoma priešnuodžio. Šis trūkumas ypač jaučiamas ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Taip pat pagal naują tvarką įsigaliojo penkerių metų terminuotos darbo sutartys švietimo įstaigų vadovams. Šiais metais Savivaldybė turės organizuoti šešis konkursus ir nuspręsti vadovų likimus, kurių kadencijos baigiasi.

Išsakė nemažai kritikos
Toks pristatymas pramonininkų neįtikino. Jų nuomone, norint sklandesnio darbo ugdymo įstaigose dar reikia išspręsti nemažai problemų. Pirmiausia pramonės atstovai domėjosi, ar mieste nereikėtų uždaryti apytuščių mokyklų.

Departamento direktorė patikino, kad dabartinis mokyklų skaičius yra optimalus. Tik bėda ta, kad iš 70 bendrojo ugdymo įstaigų visiškai sutvarkytos yra tik dvi. Kitose, nepaisant naujai įdėtų langų, suremontuotų stogų, dar reikia sutvarkyti vamzdynus, elektros instaliacijas, persirengimo kambarius, sporto sales ir t. t. Tai reikalauja daug lėšų, kurių Savivaldybė neturi.

Verslininkas Tomas Švaplys kalbėjo, kad reikėtų galvoti ne apie mokyklų skaičių, bet mažinti mokinių skaičių klasėse. Jo nuomone, kai klasėje yra 34 mokiniai ir vienas mokytojas, vaikai nieko neišmoksta. Dėl to tėvams tenka samdyti atskirų dalykų korepetitorius.

„Ko vaikas gali išmokti, kai per pamoką mokytojas jam skiria minutę? Jeigu mokytojai dirbtų ne pusę darbo dienos, bet visą, galbūt tuomet mokiniai pasiektų kur kas geresnių rezultatų“, – svarstė T. Švaplys.

Jis kėlė klausimą ir apie namų darbų svarbą. Verslininko nuomone, būtų racionaliau mokinius maksimaliai mokyti mokykloje ir tik minimaliai duoti darbo namuose. Be to, reikėtų sumažinti įvairių dalykų teorijos apimtis ir skirti daugiau dėmesio praktikai. Štai Danijoje norint įgyti inžinieriaus profesiją reikia pradėti nuo paprasto darbininko – ten mokiniai ir studentai atlieka kur kas daugiau praktikos.

„Visa tai rodo, kad mūsų švietimo sistema ne tik buksuoja. Pamažu einama degradacijos link. Jūs tik pažiūrėkite, kokius darbus užsienyje dirba mūsų jaunuoliai. Tai tikrai nieko gero nežada“, – savo nuomonę išsakė Šiaulių pramonininkų asociacijos narys.

Reaguodama į išsakytą kritiką A. Lesauskienė paaiškino, kad mokinių skaičius klasėse yra optimalus. Anot jos, pradinėse klasėse yra po 22 mokinius, aukštesnėse – po 25 arba ne daugiau kaip 30: „Vienas iš mūsų tikslų ir yra išlaikyti optimalų skaičių, kad vienos mokyklos nebūtų perpildytos, o kitos – tuščios. Jeigu mokykloje mokosi bent 600 mokinių, tai jau yra gerai.“

Taip pat ji nesutiko su mintimi, esą mokiniai mokytųsi geriau, jeigu mokytojai dirbtų visą darbo dieną. Turbūt tai labiau priklauso nuo paties mokytojo atsidavimo, noro padėti kitiems ir nuo švietimo įstaigos vadovo požiūrio.

Be to, salėje pasigirdo minčių, kad viskas nėra taip blogai. Posėdžio metu priminta, kad užsienyje jaunuoliai ne tik plauna indus, bet ir studijuoja geriausiuose pasaulio universitetuose: Harvarde, Kembridže ir Oksforde.

Tikisi geresnės ateities
Šiaulių profesinio rengimo centro vadovas Saulius Dargužas taip pat suskubo ginti mokytojų garbės. Anot jo, pagal naująjį Darbo kodeksą, mokytojui leista turėti 36 valandų darbo savaitę. Tai nėra daug, ypač žinant, kaip trūksta profesijos mokytojų. Be to, etatinėje darbo sutartyje įrašyta, kiek valandų mokytojas turi tiesiogiai praleisti su mokiniais, kiek laiko skirti kitiems darbams, ir to pažeisti nevalia.

„Nežinau, ar įmanoma taip įsąmoninti mokytojus, kad jie su vaikais iš širdies dirbtų aštuonias valandas per dieną. Tačiau pritariu, kad iš tiesų daug kas priklauso nuo mokytojų požiūrio. Juk ne veltui sakoma, kad nėra nė vieno vaiko, kurio nebūtų galima išmokyti rašyti, skaityti, skaičiuoti. Tik su vienu turi dirbti valandą, o su kitu – dvylika. Sisteminių problemų pas mus iš tiesų yra labai daug, todėl tik reikia lenkti galvas ir dėkoti tiems žmonėms, kurie dirba su vaikais“, – savo poziciją išsakė S. Dargužas.

Po to pramonininkai susidomėjo ne tik bendrojo lavinimo mokyklų veikla, bet ir profesinių mokyklų indėliu. Jie klausė, ar Šiauliai yra pasiruošę parengti mokymo programas ir paruošti specialistus, kurių taip trūksta pramonės įmonėms.

„Jauni žmonės grįžta iš užsienio, bet neturi darbinių įgūdžių, juos reikia papildomai apmokyti. Turintys daugiau patyrimo žino, kad tai daryti nelabai apsimoka, nes apmokius jauną žmogų, vėliau jis gali pabėgti į kitą įmonę. Vadinasi, čia labai reikalinga profesinių mokyklų pagalba“, – kalbėjo įvairių pramonės įmonių atstovai.

S. Dargužas atsakė, kad viskas priklauso ne vien nuo profesinio rengimo centrų valios, didelės reikšmės turi valstybės politika. Pavyzdžiui, norint gauti grupės krepšelį grupėje turėtų mokytis mažiausiai 25 mokiniai, o tiek surinkti ne taip paprasta.

„Yra norinčių dirbti metalo apdirbimo, plastiko sektoriuose, bet tokių darbuotojų poreikis nėra labai didelis. Kalbant apie plastiko klasterį, ten reikia tik trijų gal penkių „plastikistų“. Todėl visa tai įgyvendinti nėra lengva, bet mes link to jau einame“, – kalbėjo Profesinio rengimo centras vadovas.

Baigiant diskusiją aptartas ir tėvų indėlis į mokinių sėkmę. Visi vieningai sutarė, kad tėvai turėtų rūpintis savo atžalų ateitimi. Jeigu jie efektyviau ugdytų savo vaikus ir jaustų, kad darželis bei mokykla šiuo atžvilgiu yra tik pagalbininkai, visi gyventų geriau. Tuomet užaugę šiauliečiai greičiau susirastų geriau apmokamą darbą, o verslininkams netektų skųstis darbuotojų trūkumu.

Švietimo atstovai palaiko mokytojus.
Ramūno SNARSKIO nuotr.