Šiauliuose, kaip ir bet kuriame mieste, yra susikaupusių eismo organizavimo ir patogaus susisiekimo problemų. Šiaulių miesto savivaldybėje jų efektyvaus sprendimo tikimasi tada, kai bus patvirtintas Šiaulių miesto darnaus judumo planas. Jo rengėjai pristatė užbaigtą dokumentą jo rengimą kontroliavusiai komisijai, o Savivaldybė žada viešinti gyventojams. Pagrindiniai darnaus judumo „banginiai“ – dviračių takai ir viešasis transportas.

Ar Šiauliai susigrąžins dviračių sostinės vardą?
Šiaulių darnaus judumo planą rengia UAB „Atamis“ iš Vilniaus. Projektų vadovas Marius Noreika, apibrėždamas Šiaulių miesto specifiką, pastebėjo, kad Šiauliai turi senas dviračių tradicijas, nors infrastruktūra yra apleista.

Kita ypatybė – geležinkelis, miestą suskaldantis į tris iš dalies izoliuotas dalis. Daug gyventojų gyvena pietiniame rajone, tačiau beveik visos darbo vietos yra centre. Miestas turi švytuoklinį judėjimą – kai žmonės rytą važiuoja į darbą, o vakare – grįžta.

Pagrindines galimybes pakeisti judėjimo būdą mieste rengėjai mato dviračių takus ir viešąjį transportą. „Viešajame transporte, kaip ir visoje Lietuvoje, senas autobusų parkas, priėjimai iki stotelių kai kuriose vietose pakankamai komplikuoti, kai kurie intervalai tarp reisų yra per dideli ir panašiai. Žmonės daugiausiai darbo metu važinėja automobiliais, vaikšto nedaug, gal tik centrinėje dalyje. Dviračių naudojimas – epizodinis“, – vardija M. Noreika.

Jam talkinusi Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorė Marija Burinskienė prisipažino, kad apie Šiaulių dviračių situaciją gerokai anksčiau net rašė disertaciją. Tuomet miestas pozicionavo save kaip dviračių sostinę.

Profesorė apgailestauja, kad dabar daug kas pasikeitę į blogąją pusę, o ši transporto priemonė atrodo  gerokai primiršta. Dabar pėsčiųjų takus bandoma sujungti su dviračių takais. Anksčiau buvo daug aikštelių, kur vaikai galėjo mokytis važinėti dviračiu. Jos buvo įrengtos prie mokyklų, darželių, gyvenamuosiuose rajonuose. Dabar tokių aikštelių beveik nebėra, jos apleistos.

„Šiauliai patys turi nuspręsti, ar jie vis dar pozicionuoja save kaip dviračių sostinę ir ar bandys atstatyti tą savo šlovę bei gegužę kaip dviračių mėnesį“, – sako ekspertė.

Ji dienraščiui aiškino pastebėjusi, kad Šiauliuose dviračių takai yra epizodiški, tad rengiant darnaus judumo planą svarbiausia užduotis buvo, kad atsirastų vientisas dviračių tinklas. Pirmas šio tinklo sukūrimo etapas vyktų iki 2020 m, antras – iki 2030 m, trečias – po 2030 m.

Kalbant apie viešąjį transportą VGTU profesorė pastebėjo, kad lyginant su Panevėžiu, Šiauliuose viešuoju miesto transportu važinėja žymiai daugiau žmonių, ir tai yra gerai. „Visuomet lengviau sudaryti geras sąlygas tiems, kurie važinėja, nei grąžinti tuos, kurie jau išlipo iš viešojo transporto. Pagerinus transporto priemones, atsiras daugiau važiuojančių viešuoju transportu“, – mano M. Burinskienė.

Du variantai
Šiaulių darnaus judumo plano rengėjai pasiūlė du variantus. Pirmojo varianto priemonių, kuriomis būtų keičiamas miestiečių kelionių pasiskirstymas aktyvių darnių judumo būdų link, įgyvendinimas iki 2030 metų pareikalautų apie 63,4 mln. Eur. Tačiau taip būtų siekiama ambicingų tikslų eismo saugos, saugumo, informacinių technologijų naudojimo, ekologiško viešojo transporto priemonių parko ir kitose srityse.

Skaičiuojama, kad įgyvendinus šias priemones, važiuojančių dviračiais mieste padaugėtų nuo 1 proc. iki 10 proc., keliais procentais daugiau važiuotų viešuoju transportu, užtat automobiliais mieste vyktų nebe 42 proc. gyventojų, o ketvirtadaliu mažiau. Iki 2030 metų mieste būtų įrengta vien 42 km naujų dviračių takų, o 18,4 km – rekonstruota.

Antrasis variantas per tą patį laikotarpį pareikalautų 10,6 mln. Eur, tačiau jie iš esmės būtų panaudoti tik esamai situacijai palaikyti ir tik dar daugiau žmonių paskatintų po miestą važinėti automobiliais.

Savivaldybės atstovai sakė „už pagrindą“ pasirinkę pirmąjį variantą.

Pristatymo metu kilo klausimų, kodėl dviračių ir pėsčiųjų takai yra planuojami ir įrenginėjami bendri. „Tai yra tik pėsčiųjų takai su dviračių ir pėsčiųjų ženklais“, – sakė vienas iš klausytojų. Miesto urbanistinės plėtros ir ūkio departamento direktoriui Virgilijui Statkui kilo klausimų dėl elektrinių autobusų ar net troleibusų panaudojimo mieste galimybių. Rengėjai paaiškino, kad tokioms transporto priemonėms reikalinga papildoma infrastruktūra. Tai pareikalautų papildomų lėšų ir elektros pajėgumų.

Kadangi judumo planas jau rengiamas antrus metus, darbo grupės nariai pastebėjo, kad kai kurie duomenys jau paseno. Pavyzdžiui, įtraukta kaip rekonstruotina dviračių tako atkarpa Tilžės gatvėje, dar pernai atnaujinta.

Plano rengimas užtruko
109 tūkst. Eur kainuosiantis dokumentas Savivaldybėje rengiamas nuo 1916 m. lapkričio. Jis jau turėjo būti baigtas, tačiau keletą kartų buvo pratęsti terminai. UAB „Atamis“ projektų vadovas M. Noreika „Šiaulių naujienoms“ paaiškino, kad dokumento rengimo etapai ne kartą Savivaldybėje buvo pristatyti, tačiau vis gaudavo pasiūlymų, kuriuos turėjo vertinti ir daryti pakeitimus.

„Planas labai didelis, įvertinti ir išanalizuoti Savivaldybės darbuotojams nėra lengva. Vienas administracijos skyrius pateikia vienas pastabas, kitas skyrius – kitas. Tada taisome, jie vėl žiūri ir vertina. Aktualiausia tema – dviračių takas bus toje ar kitoje vietoje“, – sakė M. Noreika.

Ekonominę plano dalį rengė partneriai – įmonė „Smart Continent LT“.

Darbo grupė pritarė, kad planas parengtas tinkamai, jis bus apie mėnesį viešinamas miesto gyventojams, vėliau – tvirtinamas miesto Taryboje ir Susisiekimo ministerijoje.

Projektų valdymo skyriaus vedėja Ieva Džiaugienė informavo, kad dar šiais metais Savivaldybė teiks Šiaulių regiono plėtros agentūrai projektinį pasiūlymą kai kurioms šiame plane numatytoms priemonėms įgyvendinti už maždaug 2,3 mln. Eur iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Šiaulių  miesto mero pavaduotojas Domas Griškevičius mano, kad darnaus judumo planas reikalingas, nes parengtas vadovaujantis ekspertų nuomone ir dalyvaujant miesto bendruomenei. Skirstant biudžeto lėšas ir teikiant prioritetus, miesto politikams teks atsižvelgti ne į savo norus, bet į galiojantį dokumentą.

VGTU profesorė M. Burinskienė sako, kad tik nuo pačių miestiečių priklauso, ar Šiauliai susigrąžins dviračių sostinės vardą.
Ramūno SNARSKIO nuotr.

Projektų vadovas M. Noreika: „Žmonės Šiauliuose daugiausiai darbo metu važinėja automobiliais, vaikšto nedaug, gal tik centrinėje dalyje, dviračių naudojimas – epizodinis.“
Ramūno SNARSKIO nuotr.