facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Vargas dėl šaltų sienų ir grindų, natūralios šviesos trūkumas, nesiliaujantis triukšmas – problemos, su kuriomis susiduria ne tik šiauliečiai, bet ir visos Lietuvos gyventojai. Vieni jas skuba spręsti, o kiti nieko nedaro ir tyliai kenčia. Ekspertai sako, kad šiuos trūkumus galima lengvai panaikinti, tereikia pasiryžti daugiau nebekentėti.

Nori gyventi ramiai
„Nusibodo kaimynų skleidžiamas triukšmas. Buto sienos tokios plonos, kad viskas labai gerai girdisi. Ką jau bekalbėti apie kitus išorinius garsus. Taip ir išprotėti galima“, – daugumai šiauliečių tai turbūt lengvai atpažįstama istorija. Ko bepaklausi, visi nori, kad grįžus namo būtų galima ramiai pailsėti ir nebereikėtų klausytis pašalinių garsų.

Tai, kad ši problema šiauliečiams aktuali, patvirtina ir atlikta gyventojų apklausa. Apklausos duomenimis, Šiauliuose ir Panevėžyje triukšmas diskomfortą kelia net 41,3 proc. žmonių.

Vienos bendrovės techninis vadovas dr. Andrius Buska „Šiaulių naujienoms“ komentuoja, kad iš tiesų egzistuoja keli garso šaltiniai, dėl kurių galbūt kai kuriems nepavyksta ne tik ramiai pavakaroti, bet ir užmigti. Tai gali būti didelių transporto srautų arba šalia esančių pramoninių objektų skleidžiami garsai. Erzinti gali ir už sienos pas kaimyną įjungtas šildytuvas, šaldytuvas ar kitas prietaisas, kuris ūžia.

Pašnekovas sako, kad atsidūrus tokioje situacijoje išeitimi gali tapti pastatų termomodernizacija. Tai yra pastatų apšiltinimas, dėl kurio sumažėja sąnaudos šildymui ir atsiranda garso izoliacinis sluoksnis, per tam tikras konstrukcijas sumažinantis iš išorės patenkantį triukšmą.

Specialisto tvirtinimu, tokia paslauga skuba pasinaudoti vis daugiau gyventojų: „Jeigu anksčiau visus labiausiai domindavo mažiausios kainos kriterijus, tai dabar žmonės linkę labiau apgalvoti, ką gaus apšiltinę pastatą pigiausiomis medžiagomis.“

Erzina šaltos grindys
Dar viena problema, su kuria tenka susidurti įvairių miestų gyventojams, – žiemos šalčiai. Apklausos duomenimis, žiemos šalčiams geriausiai pasiruošę penki didieji šalies miestai. Sostinėje nuo šaltų išorinių sienų kenčia 26,1 proc. gyventojų, o nuo šaltų grindų – 24,4 proc. Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje šie skaičiai atitinkamai 21,3 ir 18,7 proc.

Tuo tarpu mažesniuose miestuose bei kaimuose šilumos ilgisi gerokai didesnė dalis gyventojų: dėl šaltų sienų kenčia 34 proc. miestelėnų ir 33,5 proc. kaimo gyventojų, dėl šaltų grindų – 30,2 proc. mažesnių miestų gyventojų ir net 38,8 proc. regionuose gyvenančių lietuvių.

„Miestuose grindų ir sienų šaltumas nėra tokia opi problema, nes jei gyvenate daugiabutyje, tai žemiau esantis butas iš dalies sušildo ir jūsų grindis. Todėl tikėtina, jog tik pirmo aukšto butuose, kurie ribojasi su rūsiais, gali kilti papildomų rūpesčių. Panašiai ir su sienomis, už kurių dažniausiai yra kaimynai, o visi butai – šildomi“, – sako A. Buska.

Anot jo, šilumos problemos, kaip ir didžioji dauguma gyvenamuosiuose pastatuose kylančių nepatogumų, dažniausiai kyla dėl nekokybiškos buto ar namo izoliacijos nuo aplinkos – būtent ji praleidžia šilumą į išorę.

Norint labiau taupyti šilumą, reikėtų pagalvoti apie trijų konstrukcijų: sienų, stogo, grindų apšiltinimą. Taip pat svarbu pagalvoti apie sandarumą. Net jeigu pastate bus sukurta pakankamai gera šilumos izoliacija, bet kažkur sienose bus plika akimi nematomos skylės, iš vidaus prišildytas oras vis tiek išeis į lauką ir teks didinti katilų ar kitų šildymo prietaisų galingumą.

Problemos dėl pelėsio
Lietuvos gyventojus erzina ir pelėsis. „Pelėsio atvejų stipriai padaugėja pakeitus pastatų langus į plastikinius ir ignoruojant būtinybę reguliariai vėdinti būstą. Taip pat jis gali pradėti varginti užsandarinus būstą nekvėpuojančiomis sintetinėmis medžiagomis, sukuriančiomis šiltnamio efektą. Sukūrus pernelyg izoliuotą aplinką namų sienos „nekvėpuoja“, sąlygos pelėsiui tampa gerokai palankesnės ir jis natūraliai formuojasi tose buto vietose, kur temperatūra žemiausia, o oras – drėgniausias“, – aiškina A. Buska.

Baisiausia, kad nenaikinamas pelėsis ilgainiui gali sukelti sveikatos problemų. Gali atsirasti kvėpavimo takų ligų, alergijų. Pelėsis kenkia ir pastatų konstrukcijoms.

„Jeigu konstrukcijas mes dar galime atnaujinti, atstatyti, remontuoti, tai sveikatos taip paprastai nesugrąžinsi. Dėl to reikėtų vengti pelėsio. Tik efektyvus oro pasikeitimas patalpose ir atitinkamos drėgmės, temperatūros balanso išlaikymas suteikia komfortiškas sąlygas ir neleidžia pelėsiui vystytis bei augti“, – akcentuoja pašnekovas.

Labiausiai būstu rūpinasi jauni
Jis pasakoja, kad jau išvardytų problemų dažniausiai nori atsikratyti jaunesnio amžiaus žmonės. Vyresni – savo buities dalykus paprastai jau būna susitvarkę, į visas naujoves žiūri pragmatiškiau ir įvairiais būdais stengiasi kuo daugiau sutaupyti. Šiuolaikinei kartai labiau rūpi komfortas. Jauni žmonės svajoja apie patogų ir saugų gyvenimą, nenori sėdėti namie, apsivilkę kelis sluoksnius rūbų, jiems svarbiau kambariuose palaikyti optimalią temperatūrą, kad galėtų jaustis laisvai. Galbūt todėl būsto priežiūrai pinigų negaili.

Kaip ten bebūtų, tiek jaunesniems, tiek vyresnio amžiaus žmonėms apie komfortą daugiabutyje ar nuosavame name tektų tik pasvajoti, jeigu nebūtų užsiitma būsto priežiūros prevencija. Specialistas tvirtina, kad tik vieno komponento pakeitimas, pridėjimas, ištaisymas gali kažką pagerinti nežymiai. Visai kas kita – kompleksiškas požiūris. Štai jeigu pastato šiltinimui bus parinktos kokybiškos šiltinimo medžiagos, kambariuose bus šilta ir nebus girdimi išoriniai garsai. Jeigu patalpos bus tinkamai vėdinamos, o temperatūra nesumažinta iki minimumo – neatsiras pelėsio.

„Jeigu bus pasiektas balansas tarp visų šių elementų, liks tik mėgautis komfortu, kurį būsite patys susikūrę“, – sako A. Buska.

Į viršų