Gyveni sau žmogus ramiai namelyje miesto centre, skiepiji obelis, augini sodą... Vieną dieną pas tave ateina statybininkas ir sako: dabar mes čia kasime ir keisime vamzdžius. Pensinio amžiaus šiaulietį Algimantą tokie „Panevėžio statybos tresto“ atstovo žodžiai apstulbino. Gal taip ir nebūtų atsitikę, jei žmogus būtų žinojęs, kad jo sklype yra nustatyti apribojimai – servitutai.

Nesutinka įsileisti statybininkų
Į redakciją praėjusios savaitės pabaigoje Algimantas kreipėsi labai pasipiktinęs, kad Rūdės gatvės kasinėjimai braunasi ir į jo kiemą. Netoli viešbučio nuosavame name su žmona įsikūrė dar 1995 metais, kai žmona paveldėjo nuosavybę iš savo močiutės. Kaip pats sako, niekas neperspėjo apie jokius apribojimus, įsiveisė sodą, pasisodino šilauogių. O ir lentas susikrovė ten, kur dabar, sako, negalima buvo.

„Niekas nieko nesakė, neperspėjo, nors gatvėje vyksta kasinėjimai. Atėjo darbininkai, sako: mes norime kasti. Medžius išpjaus, gruntą išveš, išdarkys ir paliks. Žinote, kokia technika dirba? Gyvatvores išnaikins. Galėjo rudenį perspėti, visi miegojo. Aš dabar pasakiau, kad nesutinku. Atseit, aš neturėjau nieko ten, kur eina vamzdžiai, sodinti, bet manęs niekas neperspėjo“, – piktinosi šiaulietis.

Jis sako nesuprantąs, kodėl jo nuosavame sklype turi būti valdiški vandentiekio tinklai ir su tuo nesutinka. Apie jokius žemės naudojimo servitutus Algimantas sako negirdėjęs. Patys persirašydami nuosavybės dokumentus smarkiai ir nesigilino.

 „Negana, kad elektros kabelis praeina, elektrikai įspėjo, kad nieko nesodinčiau, ryšių tinklai pratiesti. Moku mokesčius ir negaliu sklypu naudotis. Turėjo perspėti, derinti. Galėjo išsikelti tuos vamzdžius seniai“, – sako Algimantas.

Jis prisipažino, kad jau buvo nuvykęs į „Šiaulių vandenis“. Ten jam paaiškino, kad išsiuntė raštą, tačiau žmogus tikina jį gavęs tik šeštadienį, po statybininkų vizito. Žmogus ketina savo teisybės dar paieškoti Savivaldybėje.

Nežinojimas – ne priežastis
Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėja Laima Motiejūnienė pakomentavo, kad privataus sklypo savininkai privalo leisti vykti darbams, jeigu per sklypą pravestiems inžineriniams tinklams prižiūrėti ir keisti yra nustatytas servitutas.

„Jei toks servitutas yra, sklypo savininkas negali atsisakyti. Jis turi savo žemės sklypo planą, žemės kadastrinių matavimų bylą ir ten viskas yra surašyta, tiesiog ją reikia skaityti. Neįspėjo, nežinojo – tai ne priežastis. Turi dokumentus ir juos reikia persiskaityti. Jeigu nesupranta, gali ateiti pas mus, jiems bus paaiškinta. Gali pasiklausti matininko, atnaujinti savo kadastrinius matavimus“, – sakė skyriaus vedėja.

Ji teigė, kad miesto komunikacijos dabar jau paprastai tiesiamos žaliojoje zonoje už privačių sklypų ribos, tačiau mieste dar yra tokių sklypų, per kuriuos praeina komunikacijos ir jų priežiūrai užtikrinti yra nustatyti servitutai – apribojimai konkrečiai sklypo vietai.

Darbai turi būti atlikti
Apie susidariusią situaciją pasiteiravome UAB „Šiaulių vandenys“. Įmonės ryšių su visuomene atstovė Džiuljeta Martinaitienė informavo, kad įgyvendinant UAB „Šiaulių vandenys“ vykdomo projekto „Vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstravimas Šiaulių mieste“ darbus, planuojama rekonstruoti nuotekų tinklų atkarpą nuo senojo viaduko (Tilžės g.) iki Rūdės g. 8. Dalis šių tinklų, apie 45 m, patenka į Rūdės g. 7 žemės sklypo, kuris nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui, ribas.

Dž. Martinaitienė pranešė, kad nors dalis tinklo patenka į privačią valdą, UAB „Šiaulių vandenys“ turi teisę aptarnauti bendrovei nuosavybės teise priklausančią atkarpą bei ją remontuoti. Tokia teisė yra nustatyta VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše apibrėžtame servitute – teisė įrengti ir aptarnauti komunikacijas, melioracijos įrenginius.

Be to, šio išrašo viename iš punktų yra nustatyta tinklų ir įrenginių apsaugos zona, kuri be tinklus eksploatuojančios įmonės (šiuo atveju UAB „Šiaulių vandenys“) leidimo negali būti užsodinta medžiais ar užstatyta statiniais. Šiuo atveju į sklypą patenka 400 mm skersmens magistralinio vamzdyno atkarpa, todėl apsaugos zona abipus vamzdžio yra po 10 metrų.

Kaip „Šiaulių vandenis“ informavo tinklų rekonstrukcijos darbus vykdančios AB „Panevėžio statybos trestas“ statybos darbų vadovas Andrius Jėčius, minėtame žemės sklype ant nustatytos tinklo apsaugos zonos be leidimo yra pastatytas sandėliukas ir pasodinti medžiai.

„Šiaulių vandenų“ atstovės teigimu, šiame sklype rangovas planuoja rekonstruoti vamzdyną atviru būdu, t. y. iškasus tranšėją. Darbams vykdyti bus naudojama sunkioji technika. Kadangi apsaugos zonoje stovi statinys ir auga medžiai, trukdantys vykdyti darbus, AB „Panevėžio statybos trestas“ pasiūlė gyventojui nuardyti sandėliuką ir nukirsti medžius. Taip pat rangovas pasiūlė raštu įsipareigoti atstatyti žolę ir medžius, tačiau gyventojas nesutiko. Numatyti darbai vis tiek turi būti atlikti, todėl AB „Panevėžio statybos trestas“ sieks susitarti geranoriškai.

UAB „Šiaulių vandenys“ atkreipia dėmesį, kad magistralinė nuotekų linija, kuri patenka į minėto sklypo ribas, paklota 1937 m. ir yra avarinės būklės, todėl bet kuriuo metu gali trūkti. Dėl šios priežasties buvo nuspręsta pirmumo tvarka rekonstruoti šią vamzdyno dalį.   

AB „Panevėžio statybos trestas“ statybos darbų vadovas Andrius Jėčius informavo, jog projekto apimtyje yra ir daugiau sklypų, į kuriuos patenka rekonstruojami vandentiekio ir nuotekų vamzdynai ir kuriems numatyti servitutai. Darbų vadovo teigimu, iki šiol su visais savininkais pavyko sėkmingai susiderinti dėl darbo sąlygų privačioje valdoje.

2018 01 22 20

Gyventojui gali tekti į savo sodą įsileisti ekskavatorius...
Ramūno SNARSKIO nuotr.

Į viršų