Biblioteka  jau seniai nėra tik vieta, kur saugomos knygos. Biblioteka buria bendruomenę, rūpinasi jos poreikiais, yra pasiruošusi teikti  paslaugas pagal  kiekvieno asmens fizines ir intelektines galias.  Jau ne pirmą dešimtmetį  bibliotekų erdvės ir įranga pritaikomos judėjimo ar regos, klausos negalią turintiems žmonėms. Vis dėlto patenkinti neįgalių asmenų psichosocialinius lūkesčius – nemenkas iššūkis. Tuo labiau kai siekiama  sudaryti palankias sąlygas autizmo spektro sutrikimų turinčių asmenų ugdymuisi.

Apie tai, kaip Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka sudaro lygias galimybes socializuotis ir ugdytis kūrybines galias dar vis nemažą atskirtį patiriančiai visuomenės daliai, kalbamės su Bibliotekų metodikos ir vadybos skyriaus vedėja Ekaterina Prakapene ir visuomenės informavimos specialiste Laima Juzulėniene.

Neįgaliųjų poreikiai – strateginis uždavinys
,,Visuomenė sparčiai keičiasi, atėjo laikas bibliotekoms atsisukti į žmones su negalia,  – sako E. Prakapene.  – 2017 metų veiklos strateginis požiūris – neįgaliųjų poreikiai. Mūsų biblioteka orientuojasi į sudėtingiausią grupę – autizmo spektro sindromą turinčius vaikus.“ Skyriaus vedėja pasakoja, kad pirmiausia susidūrė su paklausos ištyrimo problema. Kol kas nėra tikslios statistikos, kiek asmenų Šiauliuose ar Lietuvoje turi tokį sutrikimą. Ne paslaptis, kad  daug nediagnozuota. Trūko žinių apskritai apie intelekto, emocijų valdymo sutrikimus, kaip su  tokiais asmenimis bendrauti. Panašios veiklos patirties semtasi  iš Valdovų rūmų muziejaus darbuotojų, domėtasi, kaip dirbama Skandinavijos šalyse, Lenkijoje.

Įkvėpė konferencija bibliotekoje
L. Juzulėnienė atkreipė dėmesį, kad ir užsienio šalyse patirties nėra daug. Lietuviai netgi yra įgiję pranašumo, nes dėmesys neįgaliųjų integracijai, socialinės atskirties mažinimui nepaprastai auga.

Drąsos imtis šios veiklos įkvėpė tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija ,,Neįgalus žmogus: visuomenėje, šeimoje, bibliotekoje“. Anot E. Prakapenės, konferencijoje išklausyti pranešimai daugiausia įtakos padarė keičiant požiūrį į neįgalų žmogų, atsakė į daugybę klausimų apie bendravimo ypatumus, aplinkos pritaikymo galimybes, suteikė filosofinį, psichologinį pagrindą. L. Juzulėnienė papildė, kad konferencija paskatino norą  priimti iššūkį, suteikė matymą, kaip tai daryti.

Technologijos domina kitokius vaikus
Kaip dažnai būna, idėja apie tokią veiklos kryptį kilo atsitiktinai. ,,Kartą į biblioteką užklydo mokytoja su grupele specialiųjų ugdymosi  poreikių turinčių vaikų, edukacinė valanda mūsų Inovatyvių technologijų laboratorijose vaikams sukėlė euforiją, – pasakoja E. Prakapene. – Pamatėme, kad vaikai puikiai susigaudo, belieka parengti programas, kad mūsų turima laboratorija tarnautų ir neįgaliesiems. Pirmojo projekto sumanytoja, jo vadovė buvo  Neringa Rutkauskienė.“

Edukacinių užsiėmimų patirtis vertė tobulinti programas, gilinti psichologines žinias. E. Prakapene pasakoja, kad apskrities bibliotekos paskirtis yra padėti kelti kvalifikaciją regiono bibliotekininkams, dalytis žiniomis ir patirtimi. Bendradarbiauta su Joniškio biblioteka. Apmokyti specialistai, nes reikalingos ne tik psichologinės žinios, bet ir informacinių technologijų  kompetencijos. Vėliau veikla išsiplėtė į Kelmės ir Šiaulių rajonų bibliotekas.

Patirtis moko, taiso klaidas
„Pirmieji užsiėmimai buvo naudingi ir mums, ir vaikams, – teigia skyriaus vedėja E. Prakapene. Skaitėme pasaką „Eglė žalčių karalienė“, po to vaikai planšetėmis kūrė vizualizacijas. Sinerginė kūrybinė veikla jiems buvo maloni, o mums – socializacija jų atžvilgiu. Žinoma, supratome, kad ne viskas vyksta, kaip planavome, todėl dabar rinkdamiesi kūrinius konsultuojamės su specialistais.

Glaudžiai bendradarbiaujame su Šiaulių universiteto, Ringuvos specialiojo ugdymo mokyklos, Šiaulių specialiojo ugdymo centro specialistais.“

Patirčių yra visokių. Projekto metu buvo numatyta, kad vaikai atvyksta perskaitę kūrinį, o laboratorijoje kuria vizualizacijas. Amerikiečiai organizuoja sensorinį skaitymą. Galima skaitymus organizuoti jungtinėse grupėse: su šeima, su vaikais, neturinčiais sutrikimo. Planuojama atsiplėšti nuo technologijų, taikyti įvairesnes technikas.

L. Juzulėnienė pastebėjo, kad vaikai greitai įsitraukia į kūrybinę veiklą ir  nekyla tiek elgesio  problemų, kiek baimintasi. Planšetėmis piešia, kuria virtualią realybę, o išmokimas nėra siekiamybė. Svarbiausia socializacija ir visuomenės prijaukinimas. Pavyzdžiui, JAV  bibliotekose kabo užrašai, kad biblioteka draugiška autizmo spektro sindromą turintiems žmonėms. Tai įspėja lankytojus, kad nereikia audringai reaguoti į netikėtus kai kurių asmenų poelgius. Taip ugdoma tolerancija kitokiam.

E. Prakapene teigia, kad bibliotekos erdvių žymėjimas, vizualinis pritaikymas yra numatytas šiais metais. Pavyzdžiui, Valdovų rūmų muziejus kuria socialines istorijas – priemones, kurios padeda susipažinti su įstaigos erdvėmis iš anksto.

Numatoma tiksliau ištirti paslaugų poreikį, tobulinti, įvairinti programų turinį, efektyviau „įdarbinti“ mobiliąją inovatyvių technologijų laboratoriją.

Konsultavimas ir švietimas
Anot L. Juzulėnienės, biblioteka jau išsprūsta iš kultūros įstaigos rėmų, imasi socializacijos, švietimo vykdytojos vaidmens. Kyla bibliotekininko kvalifikacijos reikalavimai. Ypač sudėtingų kompetencijų reikia regionų bibliotekininkams. Ten turi dirbti ,,žmogus-orkestras“. Apskrities biblioteka nuolat kviečia tobulintis, rengia seminarus, galima į juos registruotis iš anksto.

Skyriaus vedėjos E. Prakapenės teigimu, pasiteisino praktika, kad brangi įranga neišsklaidyta po mažas bibliotekas, o nuolat papildoma, plečiama, sudaromos sąlygos ja naudotis regiono bibliotekoms, apmokomi specialistai. Prisimena, kaip noriai robotikos ar virtualios realybės užsiėmimuose dalyvavo Mažeikių, Kurtuvėnų vaikai ir net jų tėvai.

„Skandinavai populiarina knygnešystę, mes – socializaciją, – teigė L. Juzulėnienė. Mūsų siekiamybė yra ištraukti kitokius žmones iš jų uždaros erdvės. Labai svarbūs planai yra bendradarbiauti  su asociacija „Kitoks vaikas“, kad realią pagalbą suteiktume šeimoms, auginančioms autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus.“

Labai svarbu, kad edukacinius projektus, skirtus neįgaliesiems, remia ne tik Lietuvos kultūros ministerija, bet gana stipriai prisideda JAV ambasada. Visuomenėje daugėja kitokių vaikų,  pastebimai keičiasi tėvų požiūris į jų ugdymą ir socializaciją, atsiranda noras bendradarbiauti. Darbas šia kryptimi didelis iššūkis, bet viešoji biblioteka, anot E. Prakapenės, turi rodyti pavyzdį.

Vaikai mokosi vizualizuoti iliustracijas su virtualiosios realybės kūrimo programėlėmis.
Ievos SLONKSNYTĖS nuotr.