Siekiant skatinti lyčių lygybės principus Lietuvos darbo rinkoje, Lietuvos moterų lobistinė organizacija kartu su Šiaulių universiteto Mokslo instituto Lyčių studijų centro tyrėjais sukūrė moterų ir vyrų užimtumo žemėlapį. Interaktyviame žemėlapyje pateikiama apibendrinta vizualizuota Lietuvos moterų ir vyrų dalyvavimo darbo rinkoje statistinė informacija, reikalinga išsamiai lyčių lygybės analizei bei šios srities pokyčių stebėsenai atlikti.

Išanalizavo užimtumo rodiklius
Pranešime spaudai rašoma, kad interaktyvus žemėlapis sudarytas atsižvelgiant į svarbiausius užimtumo rodiklius, tokius kaip moterų ir vyrų užimtumo, aktyvumo ir nedarbo lygis bei registruotų bedarbių nuo darbingo amžiaus žmonių procentas. Jame pateikiami pagrindiniai apskričių ir savivaldybių statistiniai duomenys, kurie kiekybiškai tiksliai atskleidžia moterų ir vyrų užimtumo padėties ir galimybių darbo rinkoje nelygybę bei atkreipia dėmesį į pagrindinių užimtumo rodiklių pokyčius ir juos lemiančius veiksnius bei sąlygas.

Palyginus 2015 ir 2016 metų duomenis, didžiausias moterų užimtumo lygio augimas fiksuojamas Panevėžio apskrityje. Dėl regione gerai išsivysčiusios, užsienyje parduodamos pramonės produkcijos – pieno ir pieno produktų, javų, malybos produktų, paslaugų ir baldų – moterų užimtumas čia padidėjo net 4,5 proc., tuo tarpu vyrų – 3,7 proc.

Vilniaus apskrityje nedarbo lygis – vienas mažiausių šalyje, o užimtumo lygis yra aukščiausias. Didžiausioje Lietuvos apskrityje moterų užimtumas padidėjo 3,3 proc., vyrų – 4,5 proc., tad ir moterų nedarbo lygis mažėjo 1,2 proc., vyrų – 2,9 proc. Tiek moterų, tiek vyrų darbo jėgos aktyvumas didėjo panašiai: moterų – 2,5 proc., vyrų – 2,3 proc.

Moterų užimtumas Kauno apskrityje didėjo 1,7 proc., o vyrų – 2,2 proc., tad atitinkamai mažėjo ir nedarbo lygis, kuris šioje apskrityje yra vienas mažiausių šalyje – 7,2 proc. Čia, kitaip nei daugelyje kitų apskričių, 2016 m. augo naujai besisteigiančių juridinių asmenų dalis, verslumo lygis apskrityje visiškai atitiko bendrą Lietuvos verslumo lygį.

Klaipėdos mieste vyrų darbo jėgos aktyvumo lygis siekė 77,1 proc., nes čia labiausiai išvystyta chemijos pramonė, remontuojami ir statomi laivai, gaminami baldai ir medienos gaminiai, popierius ir kartonas, uždegimo sistemų laidų rinkiniai, surenkamieji geležies ar plieno ir mediniai statiniai, cigaretės ir gintaro dirbiniai, gaminamos statybinės medžiagos ir dirbiniai iš cemento, taip pat prekiniai betono mišiniai.

Šiaulių apskrityje moterų užimtumas padidėjo tik 0,7 proc., todėl nedarbo lygis mažėjo 2,4 proc. Dėl didesnių investicijų žemės ūkyje, miškininkystėje, apdirbamojoje pramonėje aktyvėjo užimtumas statybose, transporto, saugojimo srityse, kuriose dažniausiai dirba vyrai, tad jų užimtumas didėjo – 2,1 proc., o nedarbo lygis – 1,8 proc. Šį skirtumą paaiškina ir tai, kad pastaraisiais metais daugėjo moterų, vyresnių nei 50 metų, skaičius, todėl jų darbo jėgos lygis krito 1 proc., tuo tarpu vyrų tiek pat paaugo.

Tikisi atkreipti visuomenės dėmesį
Šiaulių universiteto Mokslo instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Virginija Šidlauskienė „Šiaulių naujienoms“ komentuoja, kad surenkami duomenys apie esamą moterų ir vyrų padėtį leidžia suprasti situaciją, įvardyti problemas, o situacijos išmanymas išlaisvina.

„Žinodami, kokia yra situacija, žinosime, kur reikia ją keisti, kokių būtina imtis priemonių, kad viena ar kita problema būtų išspręsta“, – tvirtina V. Šidlauskienė.

Anot jos, lyčių lygybės Lietuvos darbo rinkoje situacijos žinojimas leidžia suvokti, ką turi padaryti Lietuva, kad būtų pasistūmėta sprendžiant lyčių nelygybės problemą, kaip mūsų šalis atrodo Europos Sąjungos kontekste, kokią įtaką ši problema daro socioekonominiam visuomenės vystymuisi. Tokia analizė padeda problemą įtraukti į valstybės vystymo politines darbotvarkes ir tikėtis, kad politikai ieškos ir priims geriausius sprendimus, lemsiančius situacijos keitimąsi į gera. Galiausiai situacijos žinojimas ir kalbėjimas apie ją atkreipia visuomenės dėmesį į egzistuojančią problemą, didina tarpusavio supratingumą, dalis visuomenės pradeda suprasti, kad lyčių nelygybė darbo rinkoje iš tiesų yra problema, pvz., moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas (14,4 proc. 2017 m.; 13,4 proc. 2016 m.), mažesnės moterų gaunamos pajamos programuoja šeimų, ypač išsiskyrusių, nes skiriasi kas antra šeima (daugėja vieno asmens šeimų) žemesnį pragyvenimo lygį; tokia situacija lemia šeimoje augančių vaikų lavinimosi, tolesnio mokymosi galimybes; vaikai gyvena tik su vienu iš tėvų, todėl neįgyja bendro moters ir vyro gyvenimo vaizdo, bendrabūvio taisyklių.

Be to, vieno asmens su vaikais šeimose stebimas moterų sveikatos blogėjimas, joms prognozuojamos mažesnės pensijos, didėja skurdo rizika ir galimas didesnis nepriteklius senatvėje.

Moterų ir vyrų principo diegimas leidžia, nors ir iš lėto, bet judėti link jos sprendimo, nes mūsų visuomenė santykinai yra gerai išsilavinusi ir turi galimybių tapti modernia gerovės valstybe visiems. Lyčių lygybės principo įgyvendinimas beveik 30 proc. padidina šalies bendrąjį vidutinį produktą.

Lyčių nelygybė vis dar egzistuoja
Dr. V. Šidlauskienė patikina, kad lyčių nelygybė darbo rinkoje egzistuoja pačiomis įvairiausiomis prasmėmis. Apie lyčių nelygybę darbo rinkoje galima kalbėti nebūtinai tik tomis tradicinėmis kategorijomis, jog moterims už tą patį atliktą darbą dažnai yra mokama mažiau negu vyrams. Svarbūs yra ir įvairūs kiti aspektai. Pvz., lyčių studijose žinomi terminai „stiklinės lubos“, „stiklinės sienos“ ar „lipnios grindys“ apibūdina moters patiriamus sunkumus siekti karjeros, kai vis atsitrenki į nematomas kliūtis užimti aukštesnes pareigas vien dėl to, jog esi moteris.

Arba kita situacija: gali pasirodyti, kad moterys Lietuvoje daro sėkmingą karjerą ir užima viduriniosios grandies vadovų pozicijas, tačiau ar kas nors pagalvojo, kodėl dažnai įvairių departamentų vadovėmis dirba būtent moterys? Todėl, kad viduriniojoje vadovų grandyje paprastai yra atliekamas sunkiausias ir intensyviausias operatyvinis darbas, kurį darbščios ir kantrios moterys atlieka geriau už vyrus. Tuo tarpu norint patekti į aukščiausius postus organizacijoje, kurioje priimami strateginiai sprendimai, moterims reikia įdėti daug daugiau pastangų nei vyrams. Galiausiai galima kalbėti apie mažiausius kasdienybės pavyzdžius: kodėl yra manoma, kad kavą kolektyve geriausiai paruošti gali būtent moterys. Jau nekalbant apie elementariausią nemandagumą, kai vis dar pasitaiko atvejų, kad išgėrus tą kavą, manoma, kad puodelius išplauti taip pat turi moterys.

„Taip pat kodėl vis dar profesijos dažnai yra skirstomos į tradiciškai „vyriškas“ ir „moteriškas“. Kodėl į vyrus kasininkus, slaugytojus, vaikų darželių auklėtojus vis dar žvelgiama nepatikliai? Taigi lyčių nelygybė darbo rinkoje tikrai dar egzistuoja“, – patvirtina dr. V. Šidlauskienė.

Moterys uždirba mažiau
Specialistės teigimu, be jau minėtų, nelygybė darbo rinkoje pasireiškia ir skirtingų darbo sąlygų moterims ir vyrams sudarymu, darbdavių požiūriu mokėti mažesnį atlyginimą ir moterų darbo nuvertinimu (tai jau diskriminacija), karjeros pertrūkiais dėl reprodukcinės funkcijos realizavimo ir menko vyrų aktyvumo dalijantis namų ūkio valdymu ir vaikų priežiūra bei lavinimu; verslo, mokslo ir inovacijų srityje didžiausią pelną nešančios įmonės valdomos vyrų, kurie strateguoja ir planuoja perspektyvą galima paklausti, kiek moterų dalyvauja mūsų šalies energetikos, transporto srities valdyme? Kiek moterų dirba lazerių technologijų, kosmoso tyrimų komandose?

Įdomu, kodėl moterims sunkiau gauti geriau apmokamą darbą. „Panašu, kad dažnai tai yra tik darbdavių ir visuomenės mentaliteto, kultūrinės aplinkos ir tradicijų klausimas, o ne objektyvus darbuotojo gebėjimų, kompetencijų įvertinimas. Tokiais tyrimais, kuriuos atliekame, mes ir tikimės situaciją viešinti, tuo pačiu ir didinti supratimą apie ją. Gaila, esame žemų atlyginimų ir žemos savivertės moterų šalis, kurioje kiekvienai moteriai asmeniškai uždedama savęs valdymo našta: mąstyti ir spręsti, ką ir kaip ji mokosi, tobulina ir investuoja į savo kvalifikaciją, lanksčiai geba taikytis prie greitai besikeičiančių darbo rinkos ir ypač veikiančių įstatymų vingrybių, integruojasi į palaikančius ir įkvepiančius socialinius tinklus ar visuomenės grupes ir t. t.“, – akcentuoja Mokslo instituto vyriausioji mokslo darbuotoja.

Situacija turėtų keistis
Pašnekovės nuomone, moterų užimtumas Šiauliuose augtų, jeigu būtų sukuriama daugiau moterims palankių ir tinkamų darbo vietų. Įvairūs tyrimai tik patvirtina, kad moterų ekonominis aktyvumas ar moterų verslas – svarbus ekonominės plėtros elementas. Tačiau sėkmingai moterų verslo plėtrai būdingi šie iššūkiai: think tank miesto vizionieriškumui sukurti stoka;  miesto specializacijos tipo (specifikos) neaiškumas ir neišgryninimas; idėjų stoka; kapitalo stoka, sąlygota riboto moterų prieinamumo prie finansinių išteklių; laiko stygius, kylantis dėl dvigubos naštos, derinant šeimos ir darbo prievoles; kvalifikacijos ir įgūdžių trūkumas; vis dar gajūs lyčių vaidmenų stereotipai.

„Moterų verslo potencialas galėtų suteikti teigiamo postūmio steigiant naujas darbo vietas, integruojantis į darbo rinką, pagerinant moterų ekonominę ir socialinę padėtį, kuriant patrauklią, lanksčią, šeimai draugišką darbo aplinką ir organizacinę kultūrą, tuo pačiu įnešant indėlį į ekonominį augimą“, – išeitį siūlo V. Šidlauskienė.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, yra įgyvendinamas ne vienas plataus masto projektas, kurio tikslas yra didinti lyčių lygybę darbo rinkoje, skleisti supratimą apie tai, ugdyti visuomenės supratingumą ir dėmesingumą šiam klausimui. Todėl specialistė mano, kad ateityje lyčių lygybė darbo rinkoje turėtų augti: „Tai yra europinės politikos dalis, ir ji bus įgyvendinta, realūs pokyčiai galiausiai bus pasiekti, tiesiog tam reikia laiko. Skandinaviška lyčių lygybės kultūra taip pat ne per vieną dieną susiformavo. Sėkmingesnis lygybės principo diegimas vyktų susitarus sistemiškai ir vienu metu jį įgyvendinant visose darbo rinkos sferose.“