Šiaulių žemaičių kultūros draugija „Saulaukis“ kasmet paskutinį šeštadienį prieš Advento pradžią renkasi į sueigą. Jos metu pristatomas kitų metų kalendorius. Šios tradicijos laikomasi  nuo 1989 metų. Gruodžio pabaigoje pristatytas 29-asis  „Žemaitiu kalenduorios“, skirtas žemaičių kalbai.  Rūpintis trim dalykais („kūliais“) –  kalba, istorija, papročiais –  yra kiekvieno žemaičio pareiga, –  teigia vienas iš  draugijos  įkūrėjų doc. dr. Juozas Pabrėža. Kalbininkas ir aktyvus žemaičių kultūros puoselėtojas metams baigiantis padovanojo Lietuvai ir žemaičiams knygą „Žemaičių kalba ir rašyba“. Jos  viršelio motyvai bei žemaitiški posakiai puošia 2018-ųjų metų kalendorių.

Kalendorius – ne tik bėgančio laiko liudininkas
Šiaulių žemaičių kultūros draugijos „Saulaukis“ pirmininkas Jonas Bartkus pasakoja, kad „beveik visi šiauliečiai yra žemaičiai“, tik dalis jų to nežino. „Manome, kad Šiauliai priklauso Žemaitijos kunigaikštystei, kuri tęsėsi iki Nevėžio. Mes turime savo kalbą, kultūrą, tradicijas, papročius.  Mūsų tikslas  ją puoselėti ir išsaugoti, –  sako Jonas Bartkus. – Kai buvo išleisti žemaitiški pasai, jų išdalyta per 300. (Ši idėja labai patiko Žemaičių kultūros draugijai ir dabar tai yra visos Žemaitijos  žemaičių draugijų nario pažymėjimas.) Ko gero, žemaičiais save laikančių Šiauliuose yra daugiau. Aktyvių draugijos narių priskaičiuotume 70–100.“

Keitėsi tradicijos, veikla, tačiau vieną tradiciją „Saulaukis“ išsaugojo iki šiol. Tai žemaičių kalba leidžiamas kalendorius. 29-asis  skirtas žemaičių kalbai.  Ankstesni – žemaičių valgiams, tautiniams rūbams, piliakalniams ir pan.

Organizacinis naujojo kalendoriaus kūrimo darbas teko pirmininkui Jonui Bartkui. Tekstus, kaip visada,  tvarkė kraštotyrininkas Jonas Tamulis ir Juozas Pabrėža. Parinko įdomesnių posakių iš naujosios docento knygos. Dizainą kūrė Jurgina Jankauskienė. Spausdino spaustuvė „Titnagas“, kaip  ir visus kitus kalendorius.  

 Pirmuosius dešimt kalendorių sukūrė Vaidotas Janulis, kitus dešimt – dizainerė Gražina Šimoliūnienė. Atmintinų datų kalendoriams informaciją rinkdavo kraštotyrininkas, fotografas Jonas Tamulis. Trejus metus iš eilės kalendorių puošė piliakalnių fotografijos. 2010 metų kalendoriuje puikavosi Šatrijos kalnas. 2017-ųjų kalendorių paskyrė žemaitiškam kostiumui. Jo detalių pavadinimai, metų šventės ir paminėtinos dienos surašytos žemaitiškai Juozo Pabrėžos. Įdomu, kad pirma kilo idėja kalendorių skirti žemaitiškam drabužiui,  o tik paskui sužinojo, kad  bus tautinio kostiumo metai.

Šių metų kalendorius – puiki dovana kiekvienam žemaičiui ir ne žemaičiui – vieni džiaugsis skaitydami gražius posakius, kiti spėlios, ką jie galėtų reikšti.

Užsigavėti – į Bukantės dvarelį
Žemaičiai į sueigas renkasi paskutinį šeštadienį prieš Advento pradžią. Tautiniais rūbais pasipuošę žemaičiai kasmet kviečia prie tradicinių patiekalų stalo. Tokiai tradicinei sueigai šiais metais Šiaulių žemaičiai persikėlė į Bukantės dvarelį. Tai vieta, kur gimė, augo rašytoja Žemaitė, šiuo metu ten yra Žemaitės memorialinis muziejus. Stanislava Bartkuvienė pasakoja, kad iš pradžių draugijos nariai nustebo, kad ne Šiauliuose renginys, bet vėliau visi liko patenkinti  jos suorganizuota ekskursija, muziejaus edukacinėmis programomis.

Sueigos scenarijus tradicinis – žemaitiški valgiai, muzika, dainos ir šokiai. Žemaitiškų dainų iniciatoriai Kornelijus Luotė, Vytautas Kontrimas, Zenonas Sabalys surengė tikras dainų varžytuves. „Nauja buvo tai, kad vieną iš unikaliausių patiekalų –  žemaitišką kastinį ne tik valgėme, bet ir mokėmės jį patys pasigaminti. Antra edukacinė programa – žvakių liejimas. Esu pati žemaitė nuo Kretingos, man labai svarbu tokie suėjimai, atgaiva sielai. Gaila, kad  mažėja jaunimo, beliko tas vienas tradicinis renginys, net Užgavėnių jau keli metai nebepavyksta surengti, –  apgailestavo ponia Stanislava. – Vis dėlto nors retkarčiais žemaitiškai pasikalbėti, dainas padainuoti, šokius sušokti labai malonu.“ Moteris išmoko net iš pirktinių produktų pagaminti puikų kastinį, kuriuo mielai vaišina draugus, o Užgavėnėms jos mama  ne blynus kepdavusi, o mielines „pončkas“ taukuose virdavo.

ŠPRC Mechanikos skyriaus lituanistė Branguolė Šimkūnienė žemaičių dounininkų kalbos beveik nesupranta, bet susižavėjusi pasakojo, kaip įdomu sueigoje žemaitiškas dainas dainuoti, kastinio ir žemaitiškos spirgynės ragauti, o  žvakes liejo pirmąkart gyvenime, jautėsi užburta malonaus vaško kvapo. Žemaičiai turbūt vieninteliai Lietuvoje dar išlaikė senąją Advento tradiciją – nepuola per anksti Kalėdų švęsti, –  sakė mokytoja. –  Tokių kalendorių taip pat kituose regionuose negirdėti. O šiauliečiai puikias Žemaitiškų kalendorių parodas rengia.“

Ar bus dar „Žemaitiška nėbrė Šiauliūs“?
Draugijos pirmininkas Jonas Bartkus pasakojo, kad dideli iššūkiai „Saulaukio“ laukia kitais metais. Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2019-aisiais bus minimos 800-osios Žemaitijos paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose metinės, paskelbė šiuos metus Žemaitijos metais. Ipatijaus kronikoje aprašant Haličo-Voluinės didžiųjų kunigaikščių ir Lietuvos taikos sutartį minimi du žemaičių kunigaikščiai: Erdvilas (Gerdvilas) ir Vykintas. Mūsų laukia pasirengimo darbai. Norisi Šiaulių miesto žemaičius supažindinti su Žemaitijos garbinga istorija, rinkti tautosaką, puoselėti žemaičių kalbą, tradicijas, skatinti  moksleivius, studentus domėtis etnokultūra.

Šiauliuose prieš kelis metus vyko Pasaulio žemaičių dienų renginiai. Šiai progai surinktas ir išleistas dvigubas žemaitiškų dainų albumas ,,Šiaulėškē žemaitėškā i aple Žemaitėjė“, kurį sudarė apie  50 kūrinių. Iš šiauliečių atlikėjų repertuaro albumui dainas atrinko Pasaulio žemaičių dienų ambasadorius Šiauliuose Pranciškus Trijonis. Gal ką nors panašaus pavyks organizuoti ir laukiant garbingojo jubiliejaus?

Planuose ir naujų kalendorių leidimas: gal kitas bus skirtas žemaitiškiems pastatams? Gal gims kas nors panašaus į žemaitiškų pinigų idėją?

Draugijos pavadinimas „Saulaukis“ kilęs iš žodžių „saulės laukas“, kur vyko Saulės mūšis. Draugija yra išgyvenusi įvairių laikotarpių. Visų idėjų, kurios kirba galvoje išpasakoti dar ne laikas, – baigė pokalbį J. Bartkus.– Kaip bus, kaip nebus, bet žemaitis nepražus.“

Į viršų