VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė Raminta Bogušienė tvirtina, kad XXI a. vaikai serga ne nuo bado, o nuo menkaverčio maisto ir jo pertekliaus, kuris vaiko organizme sukelia uždegiminius procesus. O jie  ilgainiui pereina į sveikatos sutrikimus (nutukimas, dantų gedimai, alerginės reakcijos ir t. t.), Nuo sausio 1 d. ugdymo įstaigose įsigalioja naujos vaikų maitinime rekomenduojamos paros maistinių medžiagų normos. Iš ugdymo įstaigų raciono turėtų išnykti tuščios kalorijos (batonai, riebūs padažai), o meniu nebus vertinamas tik pagal kalorijų kiekį, o bus atsižvelgta į įvairumą, sezoniškumą, vitaminų, cukraus, druskos ir skaidulinių medžiagų bendrą kiekį.

Kaip šių reikalavimų laikomasi Šiaulių vaikų darželiuose ir mokyklose?

Ikimokyklinukai pamėgo troškinius ir trintas sriubas
Ikimokyklinio  amžiaus vaikai intensyviai auga, vystosi jų kaulai, dantys, raumenys, kraujodaros, imuninė sistema, todėl jiems reikia daugiau maisto medžiagų negu suaugusiems. Rekomenduojamas ikimokyklinuko energijos kiekis, pasak visuomenės sveikatos specialistų, paskaičiuotas remiantis augimo greičiu, pagrindine medžiagų apykaita, energijos sunaudojimu. Tad baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis turėtų būti 1:1:4. Tačiau angliavandeniai – tai ne saldainiai ir „amžino vartojimo“ sūreliai, jogurtukai.

Šiaulių lopšelio darželio „Žirniukas“ bendrosios praktikos slaugytoja Aušra Bagočienė teigia, kad nuo sausio 1-osios jų įstaigoje  niekas nesikeitė, nes vaikučiai sveikai maitinami  jau nuo rugsėjo 1 d. Pasiruošta iš anksto. Savivaldybė skyrė pinigų reikalingai įrangai.  Konvekcinė krosnis naudojama  jau 3 metus, trintos vaisų ir daržovių tyrės taip pat gaminamos vietoje.  Vaikai mielai valgo lašišą, trintas sriubas (pavyzdžiui, netrintų brokolių kažin ar norėtų). Barščių,  kopūstų sriubos taip pat vaikų mėgstamos. Mėsa labiau patinka malta, garuose verdami kukuliai, patiekiama  troškinta kalakutiena su ryžiais ir daržovėmis. Desertui vaikai gauna obuolių ar kitokių vaisių.

Vaikai gali bet kada atsigerti vandens. Kiekvienas turi pažymėtą stiklinaitę. Sulčių atsisakyta, arbata saldinama minimaliai, tikimasi, kad ateityje bus pereinama prie nesaldintų arbatų.

 Mažinama cukraus, druskos. Daugiau vartojama baziliko ir kitų prieskoninių žolelių. Daromos tėvų apklausos, maisto kokybe dauguma tėvų patenkinti.

A. Bagočienės manymu, panašiai maitinama daugumoje miesto darželių. Laiko pereiti prie sveikatai palankaus maitinimo turėjo užtekti. Internete skelbiami kai kurių darželių valgiaraščiai patvirtina, kad dauguma miesto vaikų maitinami ne tik sočiai, bet ir sveikai. Vis dėlto bent trijų ikimokyklinių įstaigų vadovai, mitybos specialistai vengė bendrauti su dienraščiu. Matyt taisytinų dalykų dar yra.

 „Rasos“ progimnazijoje – švediško stalo principas
„Rasos“ progimnazijoje įvyko daug permainų.  Anksčiau mokyklą aptarnaudavo įvairūs  maitinimo tinklai. Nuo rugsėjo 1-osios jų atsisakyta. Sutvarkyta,  modernizuota virtuvė,  gražiai įrengta maitinimo salė, atnaujinti indai, dirba nauji žmonės. Pagrindinio ugdymo skyriaus vedėja, pavaduojanti direktorę, Diana Tamutienė pasakoja, kad teko įsigyti visą naują virtuvės įrangą, pertvarkyti patalpas. Nuspręsta jau nuo rugsėjo moksleivius maitinti pagal R. Bogušienės rekomendacijas, įsigytas „Sveikatai palankus technologinių kortelių ir valgiaraščių rinkinys“.  Idėja buvo suderinta su mokyklos taryba.  Buvo įvairių abejonių ir baimių. Ar valgys vaikai neįprastus produktus? Ar pavyks pasiekti, kad  valgytų įvairias salotas?

Entuziastingai naujus mitybos principus įgyvendinti ėmėsi virtuvės komanda, vadovaujama maisto technologės Liubovės Prichodkienės. Pasirodo, baimintasi be pagrindo. Vaikai pamėgo pertrintas sriubas, garuose virtą mėsą, mielai valgo nelabai įprastus dalykus, kaip avinžirniai, lęšiai.

Apsilankymo progimnazijos valgykloje metu buvo galima pasirinkti sviestažuvės, troškintos su daržovėmis, troškintų kalakutienos maltinių, valgyti juos su ryžiais arba bulvių koše, pasirinkti dviejų rūšių šviežių salotų, troškintų daržovių,  pagardinti viską grietine arba pomidorų padažu.  Nustebino viliojančios į mėsainius panašios, bet daržovėmis ir čia pat ruošta mėsa arba žuvimi įdarytos bandelės. „Akims apgauti“, – šyptelėjo gamybos vedėja Liubovė. –  Maistas sveikas, o atrodo panašiai kaip „Mcdonald'e“. Kas norėjo, rinkosi apelsino skiltelių, smagurių  vitrinoje laukė   indeliai su šviežių trintų vaisių kokteiliais. Norintiems atsigerti – ant stalo  ąsotis su vandeniu. Nori su citrina – prašom. Atsigerti galima per bet kurią pertrauką.

Kaip suvaldo srautus?
D. Tamutienė prisimena, kaip baiminosi, kad sunku bus suvaldyti valgančiųjų srautus, vaikai dėdamiesi salotų į savo lėkštes, stumdysis, pritaškys. Nieko panašaus neįvyko. Stalas baigiantis pertraukai liko toks pat švarus, o mokiniai ramiai vorele pildė savo padėklus norimais patiekalais, daržovių dėjosi tiek, kiek tikėjosi suvalgysią.

Svarbu pažymėti, kad nemokamai maitinami mokiniai valgo ta pačia tvarka,  nejaučia jokios atskirties. Jie priėję prie kasos pasako savo numerį, o valgyti gali tai, ką pasirenka.

Priešmokyklinio ugdymo klasės valgo tuo metu, kai vyresniesiems pamoka. Pradinių klasių mokiniai ir vyresniukai valgo per skirtingas pertraukas. Nėra jokios grūsties.

Be to, D. Tamutienės teigimu, pertraukų metu mokiniai nebėgioja į parduotuves.  Tik keliems mokiniams pasirašytas tėvų sutikimas pareiti pietauti namuose. Jei atsitinka, kad parsineša traškučių ar kitų „gardėsių“,  mokykloje jų valgyti neleidžiama.

Valgymo kultūros ugdymas
„Mūsų tvarkos negalima turbūt vadinti švedišku stalu, bet išlaikomi pagrindiniai jo principai – atsirinkti maistą, įsidėti salotų, numatyti maisto kiekį.“ – mano L. Prichodkienė. Ugdoma valgymo kultūra,  teigiamas požiūris į sveiką mitybą. Vaikai mokosi savarankiškumo, nes patys pasirenka, ką ir kiek  gali suvalgyti. Pavalgo sočiai, įvairaus maisto, valgykloje jaučiasi laukiami, maloniai pakalbinami.

„Ne tik maistas čia kasdien skirtingas, net virėjos apranga keičiasi – kartais Liubovė apsirengusi juodai, kaip virtuvės šefė, kartais labai ryškiai. Žodžiu, kasdien lauk siurprizo – naujo patiekalo, kitokio skonio. Mūsų Liubovė – virtuvės fanatikė, –  linksmai įvertina D. Tamutienė.

Be to, toks maitinimo būdas ekonomiškas. Nesuvalgyto maisto lieka mažai, o pietų kaina nedidelė, svyruoja tarp 1,40–1,60 Eur.

Kokią pažangą pastebi specialistai?
Visuomenės sveikatos specialistė Fruzina Dovalgienė rūpinasi trijų miesto mokyklų mokinių sveikata: „Salduvės“ ir „Rasos“ progimnazijų bei  Normundo Valterio jaunimo mokyklos.

Į Normundo Valterio jaunimo mokyklą atvežamas jau paruoštas karštas maistas, bet nusiskundimų dėl jo kokybės, specialistės teigimu,  negauta.  F. Dovalgienės nuomone, „Salduvės“ progimnazijoje puikiai pasirengta „Sveikatai palankaus“ maitinimo įgyvendinimui, maistas ruošiamas atsižvelgiant į rekomendacijas, meniu derinamas su Visuomenės sveikatos biuru. Mokykloje dar yra galimybė nusipirkti bandelių ar sulčių, bet maisto automato nėra. Be to, pertraukų metu mokiniai neturi galimybės išbėgti į parduotuvę, taip išvengiama nereikalingų pagundų.

Specialistė sakė, kad abiejose progimnazijose labai domimasi sveiko maisto ruošimo galimybėmis. Sveikintina, kad sudarytos sąlygos vaikams atsigerti vandens visų pertraukų metu.

F. Dovalgienė įsitikinusi, kad „Rasos“ progimnazijoje  maitinimas tvarkomas ypač gerai.

Maistas ne tik skanus, bet ir  patiekiamos labai estetiškai. Tiesa, „Rasoje“ dar yra maisto automatas.  Bet jame prekiaujama tik palankiais sveikatai produktais. Jų sąrašą tvirtina direktorė. Specialistė pritaria nuostatai, kad tokių aparatų neturi būti mokyklose, o jei liks – bus pardavinėjamas tik vanduo.

Įpročius formuoja šeima
Specialistės nuomone, mūsų visuomenei dar trūksta sveikos mitybos žinių ir įgūdžių. Pradinukai ugdomi nuosekliai, jiems pateikiamos pratybų sąsiuviniuose sveikos mitybos užduotys, o paaugliams jau reikia paskatinimo ir griežtesnės priežiūros. Būna, kad tėvai pataikauja vaikų įgeidžiams, patys nesuvokdami, kodėl negerai, kai vaikas prisikemša bandelių ar traškučių, prisiperka saldintų gėrimų.  „Siekiant, kad „Sveikatai palankus“ maitinimas prigytų, reikia, kad šeima taip pat laikytųsi sveikos mitybos principų“, – sakė F. Dovalgienė.

Kokių? Atsižvelgiant į didėjantį vaikų antsvorį ir nutukimą, sumažintas rekomenduojamas kalorijų kiekis. R. Bogušienė, suprasdama, kad kiekvienu atveju neįmanoma tiksliai suskaičiuoti gaunamų kalorijų bei maistingųjų medžiagų kiekio, atkreipia dėmesį į esminius dalykus: pirma, kiekvieno valgymo metu patiekime šviežias ir tausojančiu būdu pagamintas sezonines daržoves, uogas, vaisius, taip pat įvairias sėklas ir jų produktus; antra, sumažinkime  menkaverčio maisto – manų košių, gausybės bulvinių patiekalų, menkaverčių sriubų; trečia, visi patiekalai turi būti ruošiami ir gaminami laikantis tausojančių gamybos principų, t. y.  negali būti prikepę, pridegę ar pervirti, kad nesusidarytų kenksmingų žmogaus organizmui medžiagų.

 Atsisakyti  nerafinuotų aliejų, gėrimų su maisto priedais –  dažikliais, konservantais, saldikliais, bulvių traškučių ir kitų riebaluose virtų gaminių.

Kalcio vaikams reikia  nuo dviejų iki keturių kartų daugiau negu suaugusiesiems, todėl vaikams būtinai duokime  pieno ar jo produktų, tačiau jeigu  jogurtas tinkamas vartoti keletą mėnesių, tai jame nebus naudingų raugo bakterijų, o ir vitaminų bei kalcio  daug mažiau nei natūraliame produkte.  Negalima įkalbinėti mažylio, kad suvalgytų kuo daugiau, nes taip ruošiama dirva mitybos sutrikimams – nutukimui.

Karšti patiekalai troškinti, galima rinktis: žuvis, mėsa, daržovės.
Ramūno SNARSKIO nuotr.

Virtuvės šefė – Liubovė Prichodkienė džiugina visus naujais valgiais.
Ramūno SNARSKIO nuotr.