Nuo sausio 1 dienos minimali mėnesinė alga (MMA) didėja 20 eurų – nuo 380 iki 400 eurų. Smulkieji verslininkai dėl to ne itin džiūgauja. Sako, kad jie ir taip yra priversti taupyti, o kelti atlyginimų paprasčiausiai neturi iš ko. Ekonomistai priduria, kad dėl augančio MMA toliau kils produktų ir paslaugų kainos.

Negali mokėti daugiau
„Infliacija didėja, todėl reikia kažką daryti, suprantame, kad žmonėms sunku išgyventi“, – savo poziciją dėl priverstinio atlyginimo kėlimo išsakė Šiauliuose įsikūrusios Nacionalinės smulkaus verslo asociacijos pirmininkas Henrikas Rackevičius.

Jis patikino, kad verslininkai iš tiesų nori darbuotojams mokėti daugiau, tik bėda ta, kad jie to padaryti negali, nes mažėja gyventojų skaičius, todėl mažėja ir perkamoji galia. Kai tai vyksta, įmonės pradeda labiau susiveržti diržus ir taupyti. Įmonėms taupant, galvoti apie atlyginimų didinimą tampa tiesiog neracionalu arba kažkam daugiau pinigų skiriama tik labai minimaliai.

„Jeigu gyventojai neišvyktų, nebūtų tokia didelė migracija, o perkamoji galia šalyje būtų didesnė, darbuotojai daugiau uždirbtų“, – tvirtina H. Rackevičius.

Smulkiųjų verslininkų atstovas paaiškina, kad parduodant vis mažiau prekių, verslininkai būna priversti kelti antkainį, didinti prekių kainas, nes tik taip jie gali darbuotojams sumokėti didesnį atlyginimą. Tik bėda ta, kad šiek tiek pakilęs atlyginimas dažniausiai būna „suvalgomas“ augančių kainų, taip ir nespėjus pajausti skirtumo. Tuomet atsiduriama tarsi užburtame rate, iš kurio ištrūkti ne taip paprasta.

Asociacijos pirmininko nuomone, šią problemą galima išspręsti tik kuriant daugiau darbo vietų, mažinant emigracijos srautus. Bet naujos darbo vietos nesikuria taip sparčiai, kaip norėtųsi. Pašnekovas svarsto, kad galbūt taip yra dėl biurokratinių priežasčių, perdėtos valdininkų reguliacijos, didelių apskaitos reikalavimų ir t. t.

„Taip gaunasi sudėtinga sistema, žmogus turi daug įveikti, kad ką nors pasiektų, ypač jei verslą dar tik pradeda kurti. Valdininkai negelbėja, bet sukuria daugiau įvairių perteklinių taisyklių, dėl kurių išgyventi tampa tik sunkiau“, – mano H. Rackevičius.

Pašnekovas nesitiki, kad ateityje kas nors pasikeis, ir gyvenimas visiems pasidarys lengvesnis. Anot jo, kad tai įvyktų, reikia didelių permainų valstybės valdyme, o tokių poslinkių, deja, kol kas nematyti.

Kainos toliau augs
Ekonomistai taip pat netiki geresne ateitimi. Tiesa, vis tik suteikia vilties tvirtindami, kad šių metų pradžia turėtų būti dosnesnė nei praėjusiais metais.

„Galima manyti, kad šių metų pradžioje, dėl augančio minimalaus mėnesio atlyginimo ir pensijų, žmonės galės sau šiek tiek daugiau leisti. Iš kitos pusės, mes žinome, kad infliacija auga ir ji, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, pas mus matosi labiausiai. Todėl panašu, kad šiemet didelių pokyčių nematysime“, – prognozuoja finansų analitikė Jekaterina Rojaka.

Anot jos, labai džiaugtis atlyginimų augimu nereikėtų, nes dėl to augs kainos, ypač paslaugų sektoriuje. Vadinasi, išlaidos darbui niekur nedings, o jas kompensuoti teks ne gamintojui, bet pirkėjui.

Verta žinoti, kad uždirbantys mažiausiai yra labiausiai pažeidžiami. Auganti infliacija iš jų pavagia daugiausiai. Uždirbantis mažiau, turi mažiau alternatyvų. Negali eiti taip dažnai apsipirkti, dažniau pirkti internetu ir atsiųsti prekių iš kitų šalių, lyginant su tais, kurie generuoja didesnes pajamas.

Atrodytų, išeitimi galėtų tapti siūlymas MMA didinti bent iki 500 eurų, deja, pasirodo ir tai ne išeitis. Jeigu reikėtų  mokėti didesnius atlyginimus, tai reikštų, kad tektų surinkti daugiau mokesčių.

„Valstybė viena ranka duoda, kita – atima, bet toks ir yra valstybės balansas, biudžetas. Galbūt mes visi norėtumėme atlyginimus didinti didesniais žingsniais, kad tie priedai pasijaustų. Tik kiekvieną kartą, kai mes didinsime atlyginimą, kainos ūgtels, stiebsis į viršų“, – komentuoja J. Rojaka.

Nepaisant to, vis tiek kyla klausimas, kodėl kitos šalys gyvena geriau už mus. Štai MMA Lietuvoje nuo sausio pakilo kukliausiai – nuo 380 eurų iki 400 eurų – ir tapo mažiausias Baltijos valstybėse. Labiausiai minimalus mėnesio darbo užmokestis nuo šio mėnesio padidėjo Latvijoje – 50 eurų iki 430 eurų. Didžiausias MMA išlieka Estijoje, kur nuo 2018-ųjų ūgtelėjo nuo 470 eurų iki 500 eurų. Iš kur atsirado tokie skirtumai tarp kaimyninių šalių?

Ekonomistė atsako, kad nepaisant atlyginimų skirtumų, Estijoje kainų lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje. Estams tenka sumokėti gerokai daugiau už standartines paslaugas. Aišku, ir Lietuvoje galima kilstelėti atlyginimą, kainas, bet anot jos, dėl to šalyje gyvenimo kokybė nepagerėtų.

Tai nereiškia, kad siekiant pagerinti ekonomiką, daugiau nieko negalima padaryti. Finansų analitikė pritaria smulkiųjų verslininkų nuomonei ir sako, kad reikia gerinti aplinką verslumui, ateinančioms užsienio, vidaus investicijoms. Tuomet, augant produktyvumui, galbūt būtų galima kalbėti ne tik apie MMA, bet ir vidutinio darbo užmokesčio kilimą.

Rūpinasi ne visų interesais
Ekonomistas Gitanas Nausėda ragina į viską pažvelgti kitu kampu. Anot jo, nebūtinai minimalios mėnesio algos didinimas automatiškai reiškia didesnes prekių kainas. Kai kuriose verslo šakose darbo užmokesčio dedamoji gamybos savikainoje yra nedidelė, kitose įmonėse apskritai nėra itin žemus atlyginimus gaunančių darbuotojų ir pan. Tačiau paslaugų sektoriuje, kuriame plačiai naudojamasi darbuotojų paslaugomis, o jų algos dažnai yra MMA dydžio, tikėtina, kad bus mėginama kylančias sąnaudas perkelti į paslaugų kainas.   

Ekonomisto teigimu, jeigu atlyginimai didėtų ne 20, bet 100 eurų, tai sukeltų didelių problemų ekonomiškai silpnesniems regionams ir įmonėms, kurios galimai bankrutuotų ir atleistų darbuotojus. Tuose regionuose susirasti kitą darbą žmogui būtų labai sunku. Todėl turi būti adekvatus santykis tarp vidutinio darbo užmokesčio ir MMA augimo tempo.

Vertinant šiuos aspektus, peršasi mintis, kad galbūt būtų tikslingiau padėti jaunoms šeimoms, o ne galvoti apie minimalaus mėnesio atlyginimo kėlimą. G. Nausėda sutinka, kad socialinė atskirtis įvardijama kaip viena iš rimčiausių ir, deja, nuolat gilėjančių Lietuvos bėdų. Tik, anot jo, vargu ar yra kažkoks konfliktas tarp mažai uždirbančiųjų skaičiaus mažinimo ir vidurinės klasės puoselėjimo tikslų. Įmanoma pasirūpinti ir vienų, ir kitų interesais.  

Kaip ten bebūtų, jis sutinka, kad valdžia turėtų užtikrinti palankias sąlygas plėtotis smulkiajam verslui ir didžiosioms investicijoms, kad būtų kuriama daugiau patrauklių darbo vietų, apmokamų ne pagal minimalų standartą, o kur kas dosniau. Ekonomistas sako, kad dabartinėmis ekonomikos aplinkybėmis tai yra visiškai įmanoma.

Primename, kad šalyje 400 eurų MMA bus taikoma apie 264 tūkst. darbuotojų. Biudžetinėse įstaigose yra apie 27 tūkstančius  darbuotojų, gaunančių minimalią mėnesinę algą.

Skaičiuojama, kad MMA didinimui iš valstybės biudžeto prireiks 16,2 mln. eurų.

Pastarąjį kartą minimali alga didėjo 2016 m. liepą – nuo 350 iki 380 eurų.  

G. Nausėda ragina situacijos nedramatizuoti.
SEB banko nuotr.