Emigracija, senėjanti visuomenė, didėjančios kainos keičia vartojimo įpročius. Šiauliečiai dažniau taupo, perka mažesniais kiekiais ir dairosi pigesnių prekių. Tiesa, kai kurie nepaiso kainų ir vis tiek renkasi sveikus bei ekologiškus produktus.
Erzina kylančios kainos
Kainų palyginimo portalo pricer.lt duomenimis, lapkričio mėnesį toliau brango obuoliai, pomidorai, padidėjo kiaušinių kainos. Pigiausių M dydžio kiaušinių kaina per mėnesį padidėjo 8,8 proc., o nuo metų pradžios šis augimas pasiekė jau 20,5 proc. Palyginti su balandžio mėnesiu, kai kuriose parduotuvėse jų kaina net padvigubėjo.
Akylesnė vartotojų akis turbūt pastebi, kad alkoholio kainos taip pat vis dar yra neregėtose kainų aukštumose. Ką jau bekalbėti apie išsipūtusias varškės sūrelių, veido priežiūros, sveikatos ir grožio paslaugų kainas.
Džiugu bent tiek, kad sviesto kainos kilimas stabilizavosi. Europoje sviestas ir kiti pieno produktai jau pinga, Lietuvoje kai kuriose parduotuvėse – taip pat. Pigiausio 82 proc. riebumo sviesto vidutinė kaina lapkritį augo nežymiai, pakilo tik 1,1 proc. Tuo tarpu pigiausia varškė, pienas, fermentinis sūris ir kefyras atpigo atitinkamai 1,6 proc., 3,8 proc., 6,1 proc. ir 0,1 proc.
Nuolat ieško akcijų
Augančių kainų šuolius pastebi ir Šiaulių miesto gyventojai. Dauguma iš jų keičia įpročius tam, kad sutaupytų.
Arnoldas sako, kad jo uždirbtų pinigų užtenka šeimai išmaitinti, aprengti, sumokėti mokesčius: „Likusią mažą dalį atsidedu santaupoms. Pinigų į kairę ir dešinę nemėtau, juo labiau kai viskas brangsta ir neaišku, kada užklups ekonominė krizė. Be to, reikia rūpintis sveikata, vaikų išsimokslinimu ir gerove.“
Jis pripažįsta, kad dėl augančių kainų tapo uolesniu akcijų medžiotoju. Prieš eidamas į parduotuvę iš anksto pasižiūri, kokioms prekėms taikoma akcija, ir eina į tą parduotuvę, kurioje siūlomi produktai yra pigesni.
„Tapau azartiškiu pirkėju, nuolat ieškančiu akcijų. Aš ir savo vaikus mokau pernelyg neišlaidauti, sekti akcijas. Žinoma, jie neskuba to daryti. Ironizuoja, esą aš per daug rimtai į viską žiūriu“, – atvirauja Arnoldas.
Daugiausia akcijų jis ieškojo pirkdamas alkoholinius gėrimus, maistą. Vis dėlto rinkdamasis tarp pigesnių užsienietiškų ir brangesnių lietuviškų prekių pirmenybę teikia lietuviškoms.
„Vasarą perku tik Lietuvoje užaugintas uogas, o visais metų laikais negaliu nepirkti lietuviško sūrio, ledų, mėsos gaminių“, – sako šiaulietis.
Maistas – didžiausia silpnybė
Akvilė pasakoja, kad augant kainoms bando taupyti kelionių ir pramogų sąskaita. Skaičiuoja, kad galėtų sau leisti daugiau pramogų, jeigu nepirktų tiek maisto, bet tam nesiryžta, nes maistas – jos didžiausia silpnybė.
„Esu linkusi dažniau rinktis sveikatai palankius produktus, o kaip žinia, jie kainuoja brangiau. Rinkdamasi prekę stebiu, kad ant pakuotės nebūtų E žymos. Dažniausiai perku pilno grūdo gaminius ir tuos, kuriuose yra mažiau cukraus, saldiklių“, – mitybos racioną atskleidžia šiaulietė.
Ji sako, kad padidėjus kainoms stengiasi viską pirkti mažesniais kiekiais, bet geresnės kokybės prekes, kad vėliau nereikėtų maisto išmesti.
„Žinote, mėgstu juokauti, kad augant kainoms žmonės yra priversti mažiau valgyti, pradeda augti sąmoningumas. Galiausiai užsinorima šviežesnio ir natūralesnio maisto, o tai yra gerai, nes valgant mažiau ir sveikiau, gerėja sveikata“, – mano Akvilė.
Vis dėlto mergina išdavė paslaptį, kad kartais neatsispiria greitai paruošimiems, lengvai suvartojamiems produktams: „Kai nesinori praleisti daug laiko gaminant vakarienę, ieškau produktų, kurie būtų patogūs vartoti. Pavyzdžiui, parduotuvėje galima nusipirkti įvairių daržovių sriubos, kurią tereikia užpilti vandeniu ir virti penkias minutes.“
Neatsistebi prekybininkų sumanumu
Monika pasakoja, kad ją labiausiai erzina ne augančios maisto, bet dekoratyvinės kosmetikos, veido priežiūros priemonių, parfumerijos kainos.
„Atsimenu, prieš pusę metų pirkau vienus kvepalus už 28 eurus, o šiandien jie kainuoja 41 eurą, tiesa, dabar su akcija galima įsigyti už 35 eurus. Tai labai erzina, nes prie to kvapo esu įpratusi, o dairytis naujų nenoriu. Jaučiuosi tarsi įspausta į rėmus, nes už pamėgtą prekę turiu mokėti daugiau“, – susierzinimo neslepia šiaulietė.
Ji taip pat negali išeiti iš namų nepasidažiusi, todėl savo gyvenimo neįsivaizduoja be dekoratyvinės kosmetikos. Tik bėda ta, kad kokybiški blakstienų tušai, akių pieštukai, šešėliai kainuoja nepigiai, ką jau bekalbėti apie įvairius kremus, prausiklius ir t. t.
„Šaltuoju metų laiku mano oda labai išsausėja, todėl taupyti kremams ir kokybiškai kosmetikai negaliu. Dėl to esu priversta atsisakyti pietų kavinėse, pirkti mažiau maisto. Tai tikrai nedžiugina, bet turbūt mes visi, norėdami išgyventi, turime kažko atsisakyti“, – svarsto Monika.
Eurų nekonvertuoja į litus
Kaip bebūtų paradoksalu, kai kurie vis dar nesugeba eurų konvertuoti į litus, todėl tiksliai neapskaičiavę nusiperka produktą už aukštesnę kainą. Štai jaunuolis Rytis sako, kad įvedus eurą jis sau leidžia visko įsigyti kur kas daugiau nei bet kada anksčiau.
„Kai pamatau, kad didesnis moliūgų sėklų pakelis kainuoja apie tris eurus, negaliu praeiti pro šalį ir jų nenusipirkti, bet kai anksčiau kaina buvo rašoma litais, niekada jų nepirkdavau. Man būdavo gaila už juos atiduoti daugiau nei dešimt litų. Panašiai mąstau ir pirkdamas kitas prekes. Matau mažesnius skaičius ir kažkaip neskauda širdies tuos eurus atiduoti“, – paradoksą atskleidžia Rytis.
Jis sako, kad tokia pat logika vadovaujasi ir pirkdamas kalėdines dovanas artimiesiems: „Atsimenu, mama visada sakė, kad norėtų dovanų gauti trintuvą. Šio jos noro ilgai negalėjau įgyvendinti, nes 300 litų dovanai man atrodė dideli pinigai. Šiemet mąstau kitaip, jau nupirkau vieną už 70 eurų ir tų pinigų tikrai nebuvo gaila.“
Taigi nors augant kainoms, keičiasi kasdieniai vartojimo įpročiai, panašu, kad ieškant kalėdinių dovanų ši tendencija nebegalioja. Nors gyventojai sau ieško pigesnių prekių, dovanoms pinigų negaili.
Tą patvirtina ir vienos internetinės parduotuvės atlikta pirkėjų apklausa. Apklausos duomenimis, šventinėms dovanoms lietuviai netaupys: dauguma šiemet ketina išleisti nuo 50 iki 100 eurų, o kas dešimtas numatė skirti ir daugiau nei 300 eurų.
Palyginti su praėjusiais metais internetinėje parduotuvėje vykdyta apklausa, šiemet sumažėjo žmonių, teigiančių, kad šventėms išleis iki 50 eurų. Pernai taip teigė kas trečias, o šiemet – kas ketvirtas apklausos dalyvis. Nuo 50 iki 100 eurų šiemet išleis keliais procentiniais punktais daugiau žmonių. Ketvirtadalis apklaustųjų šiemet teigia dovanoms skirsiantys 100–200 eurų, pernai tokį biudžetą planavo apie 20 proc. respondentų.
