Šiaulių universiteto bibliotekoje vyko susitikimas su ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyviu Aurimu Rapaliu. Jis   susirinkusiems šiauliečiams papasakojo apie tai, kaip sekėsi, kokie iškilo sunkumai, kokias kapines aplankė ir kokius darbus atliko. „Misija Sibiras“ pagrindinis tikslas – sutvarkyti apleistas kapines, pastatyti lietuviškus kryžius žuvusiems lietuviams Sibire, pabendrauti su Sibire tebegyvenančiais tautiečiais.

Šiais metais „Misija Sibiras“ dalyviai vyko į Irkutsko sritį, kuri yra dvylika kartų didesnė už Lietuvą. Buvo sutvarkytos devynerios kapinės: Gadalėjaus, Tulūno, Javdokimovo, Algatujaus, Soloncų, Kamenkos, Bogotyriaus, Porogo bei Viesiolyj. Tam tikrose vietovėse įsikūrusios kapinės nėra net pažymėtos žemėlapiuose, todėl nemažai buvo keliauta pėsčiomis.

Šių metų „Misija Sibiras“ ekspedicijoje panoro dalyvauti 908 žmonės
Per 11 „Misija Sibiras“ gyvavimo metų dalyvauti panoro daugiau nei 12 tūkst. jaunų žmonių, organizuota 15 ekspedicijų bei tūkstančiai pristatymų mokyklose, universitetuose, bendruomenių centruose, eksponuota šimtai jaunimo ekspedicijų fotografijų parodų, sukurti dokumentiniai filmai.

Šių metų ekspedicijoje norą dalyvauti išreiškė 908 žmonės. Iš jų buvo atrinkta 80 bandomųjų dalyvių, kurie turėjo įveikti dvi dienas apie 50 km trukusį žygį Kaišiadorių rajone, aplankant partizanų palaidojimo vietas. Ir iš tų 80 dalyvių buvo suformuota 16 žmonių komanda: Agnė Pašvenskaitė, Arnoldas Fokas, Aurimas Rapalis, Birutė Noreikaitė, Dovydas Žiogas, Emilė Jasulevičiūtė, Inesa Ulichina, Kristina Pocytė, Laimis Kasperavičius, Liudas Šiukšteris, Martynas Norkūnas, Nerijus Pranckevičius, Raminta Kėželytė, Saulius Baliūnas, Simona Budreckaitė, Tomas Oičenka.

Norint tapti „Misija Sibiras“ dalyviu reikia praeiti kelis etapus. Pirmiausia reikia užpildyti dalyvio anketą. Po to vyksta bandomasis žygis, taip yra palengvinama atranka, nes norinčių kiekvienais metais vis daugėja. Vėliau vyksta pasiruošimas ekspedicijai, kurios metu susitinkama su tremtiniais, klausomasi jų istorijų, mokomasi kryždirbystės amato. Ir išvykstama liepos 17-ąją –  Pasaulio lietuvių vienybės dieną. Ekspedicija trunka dvi savaites. Grįžus iš jos yra rengiami pristatymai visoje Lietuvoje.

Šiais metais sutvarkytos 9 kapinės, pastatyti 9 kryžiai, per 3 dienas pėsčiomis nužygiuota 100 km ir įvairiausiomis transporto priemonėmis Irkutske nukeliauta dar 1500 km.

Ekspedicijos dalyvis A. Rapalis sako, kad „Misijos Sibiras“ žinią jau nešiojasi giliai savo širdyje. Jis papasakojo kelias istorijas, kurios susijusios su jo šeima ir tremtimi. A. Rapalio senelis jį vaikystėje nusivežė į savo sodybą Pamedinčių kaime, šalia Platelių ežero. Po jo senelio šeimos tremties toje sodyboje teliko tik kulkų suvarpytas ąžuolas. A. Rapalio senelis, kai nuvyko ten, pirmiausia atsiklaupęs pabučiavo žemę. Nuo tada „Misija Sibiras“ žinia yra visada su A. Rapaliu.

Jis taip pat papasakojo, kaip jo seneliui ir prosenelei teko palikti gimtuosius namus.

„Mano prosenelė įbėgdama į vadinamąjį gerą kambarį iš įpročio nusiavė batus. O mano senelis tai pamatęs sakė, kodėl taip padarei, juk čia daugiau niekada nebegrįšime. Mano seneliai buvo mažažemiai, turėjo 6 ha nederlingos žemės, bet susikūrė tvarkingą ūkį, buvo kultūringi žmonės. Tas batų nusiavimas man yra pavyzdys, kuris parodo visą lietuvių kultūrą ir kokie žmonės buvo ištremiami“, – pasakojo A. Rapalis.

Viesiolyj kapinės – emociškai stipriausios
Visos ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyvių kelionė prasidėjo Vilniuje. Iš jo keliavo traukiniu į Maskvą, o iš jos laukė 5 val. skrydis į Irkutską. Vėliau apie 500 km keliavo mikroautobusu į Gadalėjaus kaimą. Ten pastatė tris autentiškus kryžius su saulutėmis. Tos kapinės apleistos, po jas net vaikščiojo karvės. A. Rapalis teigė, kad pirmasis Lietuvos himno sugiedojimas buvo labai jaudinantis, buvo malonu atrasti tą Lietuvos dalelę už 6 tūkst. km.

Sutvarkę šias kapines ekspedicijos dalyviai turėjo pusę dienos poilsio. Tačiau nesiilsėjo, o nuvažiavo į šalia esančias Tulūno kapines. Jose išvydo graudų vaizdą. 2008 m. ten buvo nuvykę ankstesni ekspedicijos dalyviai ir dėl vykusių audrų kapinės nebeatrodė kaip kapinės: išvirtę medžiai, kryžiai, apaugę krūmai. Šiose kapinėse buvo atkeltas didysis kryžius ir skautai uždegė žvakelę.

Jevdokimovo kapinėse pastatė vieną kryžių, jos irgi nebuvo tvarkingos. Šios kapinės yra bendros: lietuvių ir vietinių Sibiro gyventojų.

Po Jevdokimovo kapinių sutvarkymo ekspedicijos dalyvių laukė žygis į senąjį Algatujaus kaimą. Jie nuėjo 32 km. Vaikinai turėjo nešti 25 kg kuprinę, o merginos – iki 20 kg. Algatujaus kapinės greitai buvo atrastos, nes ekspedicijos dalyviai turėjo tremtyje buvusio lietuvio nubraižytas tikslias koordinates.

„Buvo sunku kapinėmis tai pavadinti, jos buvo sudegusios, nes prieš 30 metų ten degė miškas. Vaizdas buvo sukrečiantis, radome sudegusių kryžių liekanų, pastatėme tris kryžius, iškirtome menkaverčius krūmus, kapinės prašviesėjo, nuo kelio dabar matosi, kad ten yra kapinės“, – pasakojo A. Rapalis.

Po šių kapinių sutvarkymo komanda buvo padalinta į dvi dalis. Viena dalis ėjo 70 km žygį per pelkynus, miškus į Katarpėjaus kaimą, kuriame susitiko su tremtyje buvusia lietuve. O kita dalis – su įvairiomis transporto priemonėmis keliavo į tris kaimus.

„Pats atsidūriau žygio komandoje, nes mėgstu žygiuoti. Nors po pirmojo žygio buvo sunku, bet norėjau tai įveikti, pamatyti daugiau gamtos. Žygis nelengvas, labai sunku žygiuoti per taigą, ypač kai 20 km ėjome be vandens, gelbėjo tik dainos. Po 70 km aplankėme tremtinę Albiną, susitikimas su ja buvo gana šaltas“, – pasakojo A. Rapalis.  

Kita grupė aplankė Soloncų kapines, kuriose nerado lietuviškų kryžių, jokių ženklų, jog ten buvo palaidoti lietuviai. Taip pat apsilankė ir Kamenkos kapinėse, kurios yra įsikūrusios ant kalvos. Šių kapinių kryžiai audros buvo nuversti, todėl ekspedicijos dalyviai simboliškai juos vėl užkėlė.  Bogotyriaus kaimo kapinėse pastatė vieną kryžių. Buvo ir Porogo kaime, kuriame aplankė vieną moterį, kuri yra visiška sibirietė. Ji parodė lietuvių tremtinių nuotraukas.

Paskutines aplankė Viesiolyj kapines. Pats kaimas jau išnykęs, bet per visą ekspediciją šios kapinės buvo emociškai stipriausios. Jose yra palaidoti ne tik lietuviai, bet ir ukrainiečiai. Iš ten dalis palaikų parvežta ir į Lietuvą.  

„Vienas ekspedicijos narys Tomas nešiojosi Lietuvos trispalvę. O šiose kapinėse ji buvo simboliškai ant berželio iškelta, giedant Lietuvos himną“, – pasakojo A. Rapalis.

2017 12 04 14

Ekspedicijos dalyvis A. Rapalis: „Misijos Sibiras“ žinią jau nešiojuosi giliai savo širdyje.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.

 

Į viršų