Šiauliuose vykstantis šiuolaikinio meno ir mados festivalis „Virus’22“ stebina vis įdomesniais renginiais. Vienas iš tokių buvo diskusija „Kodėl balinė suknia geriau nei džinsai?“, kuri vyko LT dizaino namuose „Wapsva“. Šią diskusiją kuravo mados judėjimo „Pretty Ugly“ atstovės Justina Semčenkaitė, Augustė Skirutytė, Justė Vaškevičiūtė. Jos pasakojo apie mados ir grožio stereotipus, jų įtaką mūsų kasdienybei.

„Pretty Ugly“ – mada, stereotipai, saviraiška, lygybė
Mados judėjimas „Pretty Ugly“ – trijų žmonių kūrybinė grupė. Pagrindinė narė yra J. Semčenkaitė, baigusi kostiumo dizaino magistro studijas, nagrinėjo madą stereotipų tema. Taip ji turėjo galimybę daugiau sužinoti, iš kur jie atsiranda, kodėl juos turime. Gal juos atradus, būtų lengviau suprasti, kaip su jais gyventi ar kovoti. O J. Vaškevičiūtė ir A. Skirutytė baigė vizualinę komunikaciją. Šis mados judėjimas orientuojamas į madą, stereotipus, saviraišką, lygybę.  Vykusioje diskusijoje daugiausia buvo kalbėta apie stereotipus ir kaip iš jų išsivaduoti. „Pretty Ugly“ įkūrėjos akcentavo, kad Lietuvoje apie tai reikėtų kalbėti žymiai daugiau.

Viskas prasidėjo nuo J. Semčenkaitės rožinės kolekcijos „Girl power“, kuri yra komiška ir ironiška. Kolekciją sudarė septyni modeliai, kurie simbolizavo tam tikrus stereotipus, ateinančius iš visuomenės, mūsų pačių įsitikinimų. Visa kolekcija buvo rožinė, ryški, ji buvo pristatyta ir praėjusių metų „Virus'21“ festivalyje.

Kolekcijos autorė savo sukurtais drabužių deriniais atskleidė tokias temas, kaip nenuvaldomą troškimą darytis plastines operacijas, apkalbų spektrą.

„Nesvarbu, koks bebūtų gražus renginys, puikus jo turinys, visada skiriamas dėmesys kalboms apie tai, kas ir ką apsirengė, ar tai tiko, ar netiko. Tad mūsų pirmasis bendras projektas buvo vaizdo klipas „Girl power“, – pasakojo J. Semčenkaitė.

Svarbiausia – kritinis mąstymas
Diskusijos pranešėjos stereotipus suskirstė į atskiras grupes: nuomonės formuotojai, asmeniniai stereotipai, masinė psichozė, stereotipai daiktuose ir stereotipų provokacija.

Nuomonės formuotojai – tai, ką matome internete, spaudoje, televizijoje. Mus paveikia kiti žmonės. Tai nebūtinai reiškia, kad tai  blogai, jog mes esame paveikti. Jie mums padeda norėti daiktų, norėti kažkaip atrodyti. Šalutinis to poveikis yra tas, kad sukuriamas keistos siekiamybės.

„Kai žiūrime į vieną ir tą patį žmogų, atrodo, kad norime tokių ilgų ir gražių plaukų, bet tada pagalvoji, gal tu ir negalėtum turėti tokio kiekio plaukų. Taip pat prisideda lieknumo kultas“, – pasakojo J. Semčenkaitė.

Viena antropologė atliko tyrimą. Ji paėmė rusų „Cosmopolitan“ žurnalą, pervertė kelerių metų žurnalų reklamas. Ir pastebėjo, kad įvairios priemonės, kremai yra vadinami kovos ginklais, o natūralūs žmogaus procesai (senėjimas spuogai, dėmelės, celiulitas) – pralaimėjimas, su kuriuo reikia kovoti. Daugelis kosmetikos priemonių prekės ženklų įvardija, kad jų kremas yra „kovai su“, „ginklas nuo“. Taip yra kuriamas elgesio šablonas. Jei tu pirksi šį kremą, gal gali ir laimėti šią kovą, bet jei tu neperki, jau esi pralaimėtojas. Dabar viskas yra parduodama, reikia turėti kritinį mąstymą, ar mums tikrai to reikia, ar norime būti tokie, kaip jie.

Asmeniniai stereotipai yra, kai sugalvojame, kad kažkas su mumis negerai. Masinė psichozė – kai darome tai, ką daro visi. Stereotipai daiktuose – kai kurie daiktai gauna specifinius pavadinimus. Problema ta, kad stereotipas nieko nekeičia, bet tenka susidurti realybėje. Pavyzdžiui, sportinės kelnės, kurios atrodytų skirtos tik sportui, o su jomis išeiti kur nors kitur – iššūkis drąsiems. Stereotipų provokacija – mados judėjimo „Pretty Ugly“ įkūrėjos pabandė surasti žmonių, kurie gyvena be stereotipų. Pirmiausia jos susirado pensininkę, kuri gyvena Lietuvoje ir visada rengiasi ir dažosi plaukus violetine spalva. Joms buvo įdomu sužinoti, kodėl moteris taip nori išsiskirti. Paaiškėjo, kad prie žilų moters plaukų tiko tik violetinė spalva.

Kitus du žmones mados judėjimo „Pretty Ugly“ įkūrėjos rado užsienyje. Pirmasis buvo vaikinas, kuris paprasčiausiai mėgsta vilkėti tiek vyriškus, tiek moteriškus drabužius. O trečiasis buvo vyras, kuris save pristato kaip meninį mezgėją. Jis nusimezga megztinį ten, kur ketina važiuoti. Kai nusimezga, nuvažiuoja į tą vietą ir nusifotografuoja.

„Įdomu su tokiais žmonėmis pabendrauti ir sužinoti, ar yra kokios nežemiškos priežastys, kodėl jie taip gyvena, ar tiesiog jiems geriau nekreipti į stereotipus dėmesio“, – pasakojo A. Skirutytė.

Stereotipai egzistuoja mūsų aplinkoje, svarbu suprasti, iš kur jie atsiranda. Atsisakius stereotipų lieka daugiau vietos iš tiesų svarbiems dalykams. Gyvenimas be stereotipų padeda siekti svajonių ir tikslų.