facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Kas nutiktų, jeigu Šiauliai staiga užsiliepsnotų arba patvintų, ką tokiu atveju reikėtų daryti ir kur slėptis. Turbūt dauguma gyventojų pradėtų panikuoti ir prarastų gebėjimą blaiviai mąstyti. Todėl civilinės saugos specialistai rekomenduoja ekstremalioms situacijoms ruoštis iš anksto.

Nukenčiama dėl įvairių priežasčių
Šiaulių valstybinėje kolegijoje vyko viešoji paskaita, kurioje buvo kalba apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Gyventojai buvo informuojami apie galimas slėptuvės ir psichologinį pasiruošimą.

Šiaulių valstybinės kolegijos Statybos ir aplinkos inžinerijos katedros dėstytoja Sigita Karosienė „Šiaulių naujienoms“ sakė, kad galimi pavojai savivaldybėse nustatomi remiantis moksliniais, statistiniais, istoriniais duomenimis, specialistų ir ekspertų vertinimais, Lietuvos ir kitų šalių patirtimi, pagal nustatytą metodiką atliekant (atlikus) galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę.

Ji priminė, kad ekstremalios situacijos gali kilti dėl įvairių gamtinių, techninių, ekologinių ir socialinių priežasčių. Lietuvoje ir pasaulyje apie 80 proc. nelaimių įvyksta dėl gamtinių priežasčių.

Šiauliuose labai didelis pavojus gali kilti dėl pastatų, statinių gaisrų, gaisrų atvirose teritorijose.

Ypač pavojingos užkrečiamosios ligos, uraganas, smarkus snygis, stiprus šaltis, avarija hidrotechniniame statinyje, aukštas vandens lygis tvenkinyje, avarija objekte, turinčiame pavojingų medžiagų.

Kilus grėsmei ar susidarius šalyje ekstremaliajai situacijai, gyventojai yra perspėjami sirenomis ir trumpaisiais pranešimais į tuos mobiliuosius telefonus, kuriuose nustatyta korinio transliavimo funkcija. Perspėjimo sirenomis sistema yra perduodami šie civilinės saugos signalai: įspėjamasis garsinis signalas ,,Dėmesio visiems“ , įspėjamieji balsu skelbiami signalai: ,,Cheminis pavojus“, ,,Radiacinis pavojus“, ,,Katastrofinis užtvindymas“, ,,Potvynio pavojus“, ,,Uragano pavojus“, ,,Oro pavojus“, ,,Perspėjimo sistemos patikrinimas“. Išgirdę kaukiančias sirenas, gyventojai turėtų įsijungti Lietuvos radiją ar televiziją ir išklausyti visą informaciją apie gresiančius pavojus ir patarimus ką daryti, kad galėtų apsaugoti save, kitus ir turtą.

Dėstytoja patarė įsitikinti, ar telefone yra sukonfigūruota perspėjimų apie gresiančias ar susidariusias ekstremaliąsias situacijas žinučių gavimo paslauga. Instrukcijas, kaip nustatyti šią sistemą savo telefone, galima rasti savo mobiliojo telefono vartotojo instrukcijoje arba internetinėje svetainėje GPIS.VPGT.LT Šias žinutes palaiko dauguma telefonų modelių, pagamintų nuo 2004 metų. Sistemos palaikymas priklauso nuo mobiliojo ryšio operatoriaus parinkties.

„Išgirdę pirmąjį įspėjamąjį garsinį signalą, griežtai vykdykite rekomendacijas, nesiblaškykite, neklausykite, ką sako kaimynai, kolegos, nes tai gali sukelti paniką“, – patarė S. Karosienė.

Kur pasislėpti žino ne visi
Specialistė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje galimoms nelaimėms dažniausiai  ruošiasi tie, kurie jau yra dėl ko nors nukentėję. Būtent tie žmonės, kuriems stiprus vėjas yra nuplėšęs stogą ar žino, ką reiškia nukentėti nuo gaisro, dažniau draudžia savo turtą, domisi, kaip apsaugoti savo namus.

„Žinau atvejų, kai žmonės, pamatę, kaip sudega kaimynų namai, skuba pirkti dūmų detektorių. Matyt, tokie įvykiai paskatina elgtis kitaip“, – svarstė pašnekovė.

Ji nuramino, kad įvykus ekstremalioms situacijoms, Šiauliuose būtų kur pasislėpti. Dėstytojos teigimu, mieste daugiausiai yra kolektyvinės apsaugos statinių, skirtų laikinam gyventojų prieglobsčiui.

Šie pastatai pažymėti specialiuoju ženklu – lygiakraštis mėlynas trikampis oranžinio fono kvadrate, apibrėžtame mėlynos spalvos rėmeliu. Įprastomis gyvenimo sąlygomis minimi statiniai naudojami įvairiems visuomenės poreikiams, o ekstremaliųjų situacijų metu juos galima pritaikyti gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių.

Dažniausiai tokie statiniai yra mokyklos, gimnazijos, kultūros, sporto centrai. Kiekviena savivaldybė rūpinasi savivaldybėje gyvenančių ir esančių žmonių apsauga ir iš anksto numato kolektyvinei apsaugai skirtus statinius.

„Kur pasislėpti vietos tikrai užteks, viskas apskaičiuota taip, kad laikiną prieglobstį galėtų rasti visi žmonės. Pagal gyventojų skaičių, rizikos analizę, paskaičiuota, kiek ekstremalios situacijos atveju tokių statinių reikėtų. Už tai atsako savivaldybės administracijos direktorius“, – informavo S. Karosienė.

Tuo tarpu civilinės saugos, specialių slėptuvių, mieste nėra labai daug, jos yra tik ten, kur privalo būti pagal Krašto apsaugos ministro įsakymą, t. y. pavojinguose ir gyvybiškai svarbiuose objektuose.

Dėstytoja sakė, kad gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai maisto ir vandens atsargos gali būti ribotos ir jų tiekimas gali būti sutrikęs, todėl reikia būti pasiruošus ir turėti maisto atsargų bent 72 valandoms, kol bus pradėta teikti pagalba.

Siūloma namie, sausoje ir tamsioje aplinkoje, laikyti šiuos produktus: mėsos konservus, daržovių konservus (ankštinės daržovės – itin vertingas pasirinkimas), kitus konservuotus produktus (sutirštintas pienas, vaisiai), birias kruopas, aliejų, cukrų, prieskonių (žolelių mišiniai, ryškių skoninių savybių prieskoniai), druską, medų, arbatą, konservų atidarytuvą.

Būtina pasirūpinti vandens atsargomis (vienam asmeniui 72 valandoms – 12 litrų vandens). Patartina laikyti vandenį mažos talpos buteliuose – taip vanduo išliks švarus ilgiau. Šeimoje arba namų ūkyje galima paskirti už maistą atsakingą asmenį.

Svarbu viską iš anksto apgalvoti
Taip pat svarbu iš anksto paruošti būtiniausių daiktų krepšį. Krepšyje turėtų būti žibintuvėlis su papildomais elementais, svarbūs dokumentai – gimimo/santuokos liudijimai, pasai, vairuotojo teisės, draudimo dokumentai, turto nuosavybės dokumentai, artimųjų nuotraukos (jų prireiks ieškant artimųjų). Radijo imtuvas su papildomais elementais, akiniai ar kiti regai bei klausai reikalingi daiktai. Maisto davinys trims paroms ir vandens atsargos mažose talpose, papildomas maistas, esant spec. poreikiams. Pirmosios pagalbos rinkinys, vartojami vaistai ir vandenilio peroksido tirpalas. Maistas kūdikiams, sauskelnės, drėgnos servetėlės, žaislai/knygos vaikams, rūbai persirengimui (patikimi batai, tvirta striukė nuo lietaus ir vėjo, megztiniai, šiltos kelnės), tualetiniai reikmenys – rankšluostis muilas, dantų šepetėlis, popierius ir kt. Šilta antklodė/kompaktiškas miegmaišis, kaukė nuo dulkių, degtukai vandeniui atsparioje dėžutėje. Pieštukas ir popierius, grynieji pinigai ir juvelyriniai dirbiniai.

Dėstytoja kalbėjo, kad kiekviena šeima turėtų susidaryti planą. Išsikelti klausimus ir bandyti į juos atsakyti. Pagalvoti, kur galima būtų slėptis pavojaus atveju. Kaip nuspręsite evakuotis (mašina, traukiniu, autobusu)? Ką darysite, jei suges ar sulūš jūsų automobilis? Kokie yra kiti evakavimosi keliai, jei pasirinktasis užblokuotas? Kokius daiktus pasiimsite, jeigu reikės slėptis to paties namo slėptuvėje ar kitoje slėptuvėje? Kokius daiktus pasiimsite, jei teks evakuotis? Kokioje vietoje susitiksite su šeimos nariais nelaimės atveju? Kur galite kreiptis ištikus nelaimei?

„Visus žingsnius aptarkite su savo šeima, tuomet jausitės ramiau ir saugiau. Labai svarbu viską apgalvoti iš anksto, juk niekada negali žinoti, kas nutiks ateityje, gali būti įvairių situacijų“, – patarė S. Karosienė.

Reziumuodama ji dar kartą priminė, kad evakavimo atveju reikia pasiimti išvykimo krepšį. Nelaimės atveju patartina neskambinti artimiesiems, bet siųsti jiems SMS. Išjungti namuose dujų, elektros ir vandens tiekimą. Pasiimti naminius gyvūnus.

Ekstremaliomis situacijomis, gyventojai jausis saugiau, jeigu bus įspėti laiku, žinos, kur slėptis, bus apmąstę, kas jiems padės, žinos savo komandą, turės atsargų.

Į viršų