facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Nežinoti kai kurių etiketo taisyklių – tikra gėda, juk norisi padaryti įspūdį kitiems ir užtikrinti veiksmingą bendravimą. Tam gali pasitarnauti etiketo pagrindai. Tai kalbos kultūra, elementarus mandagumas, tvarkinga išvaizda ir gebėjimas valdyti savo emocijas. Visa tai taikoma ir vyrams, ir moterims.

Moterys rangu aukščiau už vyrus
Šiaulių valstybinėje kolegijoje vyko viešas renginys, kurio metu Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorė ir Šiaulių valstybinės kolegijos dėstytoja Lina Bocytė-Garbačiauskienė skaitė paskaitą apie etiketo variacijas. Susirinkusiems ji papasakojo, kaip reikia bendradarbiauti su klientais, ir patarė, kaip elgtis kasdienėse gyvenimo situacijose.

Visuomenėje viešai deklaruojama, kad vyrai ir moterys yra vienas kitam lygūs. Aktorė nesuskubo paneigti šio teiginio, tačiau pabrėžė, kad etikete egzistuoja mažų išminčių. Pagal etiketą, egzistuoja tam tikra rangų sistema, kurios nebūti negali. Tai savaime suprantama, nes visi žmonės yra skirtingi, uždirba daugiau arba mažiau, turi aukštesnį ar žemesnį mokslo laipsnį, yra svečiai arba šeimininkai ir t. t.

Verta įsidėmėti, kad pagal etiketo rangą, moterys yra rangu aukščiau už vyrus. Juk ne moterys vyrui padeda apsisiausti paltą, atidaro duris, trukteli kėdę ir t. t.

Žinoma, kai kuriose šalyse tokių tradicijų nėra laikomasi. Štai Skandinavijos šalyse, vyrams į priekį praleidus moteris, galima sulaukti itin nemandagaus atsakymo arba susidurti su itin aršiu moterų žvilgsniu. Ten feministinės idėjos yra labai vertinamos, moterys nenori būti praleidžiamos pro duris, joms nereikia paduoti rankos išlipant iš automobilio, jos ir pačios sugeba daug uždirbti, pakilti pareigose ir t. t.

Galima mąstyti ir taip, tačiau turbūt visi sutiks, kad lietuvaitės tuo ir žavios, kad sugeba išlikti moteriškos, mėgsta puoštis, nebijo pasirodyti silpnos ir paprašyti vyrų pagalbos.

Nebemokame su kitais sveikintis
Net ir itin žavios lietuvės gali nepalikti teigiamo įspūdžio, jeigu neišmoks sveikintis. Etiketo žinovė kalbėjo, kad šiuo metu mūsų visuomenė lengvai serga, nes žmonės nesisveikina vieni su kitais, vienas kitam nenusišypso. Lietuviškas pasilabinimas „laba diena“ reiškia, kad aš tau linkiu labos dienos, gero darbo, geros nuotaikos, todėl neatsakyti į pasisveikinimą labai nemandagu.

Štai galima pastebėti, kad Lietuvoje bandant su kuo nors pasisveikinti, ypač su nepažįstamu žmogumi, pradedama galvoti, kodėl su jais sveikinamasi, ir galiausiai nepažįstamas žmogus gali pasisveikinti arba ne.

Užsienio šalyse taip nėra. Ten egzistuoja tokia taisyklė, kad vos tik ilgiau pažiūrėjus į žmogų, būtina su juo pasisveikinti, pasiteirauti, kaip sekasi.

„Įsivaizduokite situaciją, kai dega jūsų namas ir iš jo kaimynas, su kuriuo niekada anksčiau nesisveikindavote, išneša katę. Kaip su juo bendrausite toliau, kiekvieną rytą jam lenksitės iki kelių? Todėl mes privalome bendrauti, komunikuoti ir vienas kitam nusišypsoti“, – kalbėjo L. Bocytė-Garbačiauskienė.

Ji atkreipė dėmesį ir į tai, kad vyrai sveikindamiesi tarpusavyje, ignoruoja šalia stovinčias moteris. Vyrai paduoda vienas kitam paspausti ranką, o moterų nemato. Taip elgtis nedera, nes ir moterys yra gyvos asmenybės. Pagal etiketą, pirmiausia tarpusavyje turėtų pasisveikinti moterys, toliau vyrai turėtų pasveikinti moteris ir tik tada vyrai gali pasisveikinti tarpusavyje.

Atsidūrus dalykinėje aplinkoje, kur daug nepažįstamų, norėtųsi pulti visiems spausti rankų. Žinoma, dalykiškai bendraujant galima prisistatyti ir pačiam, tačiau jei yra tai padaryti galintis trečias asmuo, supažindinti turėtų jis.

Pagrindiniai požymiai, į kuriuos būtina atsižvelgti pristatant vieną žmogų kitam, yra šie: lytis (moteriai pristatomas vyras), amžius (jaunuolis pristatomas pagyvenusiam žmogui), pareigos (aukštesnio rango žmogui pristatomas žemesnio rango žmogus).

Kolegijos dėstytoja juokavo, kad kai kurie žmonės šias rekomendacijas pamiršta ir savo antrąją pusę kitiems pristato itin nemandagiai. Pavyzdžiui, sako: „Susipažinkite, čia mano žmonikė.“ Taip žmonos pristatyti nederėtų, nes ta „žmonikė“ turi vardą, pavardę, pareigas, gimdo vaikus, rūpinasi namų jaukumu ir t. t. Kitaip tariant, tai asmuo, kurį verta pristatyti solidžiau.

Bendraujant su kitais asmenimis, derėtų prisiminti, kad reikia laikytis tam tikro atstumo. Etiketo taisyklės nurodo, kad pokalbis intymiojoje zonoje vyksta 20-50 cm atstumu, asmeninėje – 50-120 cm, socialinėje – 120-130 cm, viešojoje – daugiau kaip 300 cm.

„Kartais žmonės, norėdami kitiems paspausti ranką, prieina pernelyg arti arba atsistoja labai toli. Atsidūrus tokioje situacijoje, galima pasijausti labai nemaloniai. Todėl net ir labai jaudinantis, derėtų pagalvoti apie kitą asmenį ir sveikintis ne per ištiestą, bet pusiau sulenktą ranką. Paspausti ranką reikia lengvai, jos nepurtant“, – patarė L. Bocytė-Garbačiauskienė.

Erzina nuolat skambantys telefonai
Daug problemų žmonės sukelia ir nesugebėjimas bendrauti telefonu. Dėstytoja ironizavo, kad nors žmonės jau daug metų naudojasi mobiliaisiais telefonais, tačiau jais naudotis iki šiol taip ir neišmoko. Mobilieji skamba visur, nors to negali būti. Padorus žmogus atėjęs į tam tikrą auditoriją, turi visą dėmesį skirti tam, kur atėjo. Kitaip siunčiama ne itin teigiama žinutė: esą jus visi man esate niekas ir man svarbus tik telefoninis skambutis. Be to, tai yra vienas iš ne kultūros požymių.

„Jeigu atėję į svečius, laukiate itin svarbaus skambučio, kurio nevalia praleisti, dėl to perspėkite šeimininkę ir atsiprašykite. Suskambus telefonui, nueikite į tam tikrą vietą ir kalbėkite. Gaila, tačiau taip elgiasi nedaugelis“, – sakė etiketo žinovė.

Anot jos, mobiliuoju kalbėtis nedera bažnyčioje, laidotuvėse, paskaitoje, konferencijoje, teatre, koncerte, bibliotekoje ir t. t. Kitaip tariant, mobiliuoju nereikėtų kalbėtis tose vietose, kur kalba vienas žmogus arba kur yra laikomasi tylos. Taip pat vertėtų pasvarstyti, ar tikrai būtina atsiliepti kavinėje, restorane, gatvėje.

Svarbu, atkreipti dėmesį į tai, kokiu tonu kalbama telefonu, pasvarstyti, ar iš tiesų verta garsiai kalbėti, kai aplink yra daug žmonių. Aktorė prisiminė, kad kai anksčiau susisiekti su kitais buvo galima tik per telefono būdeles, žmonės vis tiek užsidarydavo dureles ir stengdavosi kalbėti kuo tyliau, kad negirdėtų šalia stovintys žmonės. Dabar žmonės eidami gatve rėkia ant savo vaikų, su kažkuo pykstasi ir visiškai nekreipia dėmesio į tai, kad viešoje erdvėje yra ne vieni, nors taip būti neturėtų.

Taip pat patartina žinoti, kad skambinti kitiems galima ne visada. Pagal etiketo taisykles, į namus galima skambinti nuo 7 val. iki 21 val. Žinoma, šio laiko nereikėtų absoliutinti, nes kai kurie žmonės 7 val. dar saldžiai miega. Žmonės, kuriems norisi paskambinti, turi vaikų, sutuoktinių, sergančių artimųjų, todėl žadinti visą namą nėra prasmės. 21 val. reikėtų baigti visus skambučius, žinutes, nes žmonės nori ilsėtis. Ši taisyklė negalioja ekstra atvejais, kai kyla gaisras, potvynis – tada skambinti galima.

Pagal etiketo taisykles, vėlai vakare ar anksti rytą žmogus turi teisę į skambutį neatsiliepti. Tokiu atveju galima parašyti trumpąją žinutę su tokiu tekstu: dabar ilsiuosi arba perskambinsiu vėliau.

Jeigu žmogus paskambina ir kitas žmogus atsiliepia, būtent skambintojas turėtų vesti pokalbį ir pirmasis padėti ragelį. Priešingu atveju pokalbis gali nenusisekti.

Etiketo taisyklių yra daug ir įvairių, todėl visiems vertėtų jomis pasidomėti. Tik tuomet bus galima išvengti daug nesusipratimų ir sėkmingai komunikuoti.

Į viršų