Šiandien sunku įsivaizduoti gyvenimą be medijų ir informacijos srauto. Tik bėda ta, kai informacijos tiek daug, sunku susigaudyti, kas yra tiesa, o kur netikros žinios. Galima pastebėti, kad šiomis dienomis už įvairių antraščių slepiasi propaganda, užslėpta reklama ar melas. Ši informacija veikia žmones ir jų kasdienybę, todėl labai svarbu medijomis naudotis išmintingai ir ugdyti kritinį mąstymą.

Tikisi lengvai pasipelnyti
IT saugumo ekspertas Andrius Šaveiko „Šiaulių naujienoms“ sako, kad sukčiams šiuo metu lengva pasiekti savo tikslų. Norėdami užkrėsti kompiuterį ir iš to pasipelnyti, jiems užtenka paprasčiausiai publikuoti kokį nors turinį internete. Programišiai gali nulaužti oficialias interneto svetaines ir ten patalpinti kenksmingą kodą. Gaila, tačiau vartotojai nėra nuo to visiškai apsaugoti.

Apsisaugoti nuo tokio tipo atakų galima tik įsidiegus priemones kenksmingo kodo atsekimui, tai gali būti antivirusinės programos ir kitos apsaugos priemonės, skirtos pačiam kompiuteriui.

Taip pat egzistuoja daug neaiškią reputaciją turinčių tinklalapių. Todėl vartotojams reikėtų būti atsargesniems ir patiems vengti neaiškaus turinio svetainių. Nesilankyti skandalingu turiniu išsiskiriančiose svetainėse ar ten, kur siūloma išmanųjį telefoną įsigyti už vieną eurą ar kitas prekes su 75-80 proc. nuolaida. Tokie pasiūlymai įtartini, juose gali būti paslėpti virusai, kurių galutinis tikslas – išvilioti lankytojų pinigus. Susivilioję mažų kainų prekėmis, vartotojai gali likti be cento, nes programišiai tik ir laukia, kada galės sužinoti kreditinės kortelės duomenis.

Daugiausiai pavojų turbūt kyla socialiniuose tinkluose. Juose patalpinta daug dirbtinai sukurtų skandalingų antraščių, susijusių su nuogybėmis, nelaimėmis ir t. t. Tokiomis antraštėmis siekiama, kad kuo daugiau vartotojų paspaustų reikiamą mygtuką.

IT saugumo ekspertas pataria nepasitikėti dirbtinai sukurtomis antraštėmis, o labiau pasitikėti oficialiąja žiniasklaida ir jau patikrintais kitais šaltiniais. Jeigu ta naujiena iš tiesų egzistuoja, ji turėtų būti paplitusi ir ten.

Sukčiai pinigus gali išvilioti ir tiesiogiai iš vartotojo ar užvaldyti vartotojo kompiuterį. Nusikaltėliams pelną neša ir vadinamieji bitkoinai (virtuali valiuta), išplatinusiems ir sukūrusiems kenkėjišką programinę įrangą bitkoinai padeda pasipelnyti. Gali būti vykdomos įvairios atakos prieš įvairius interneto puslapius, prieš tai užkrėtus kompiuterį ir pavertus jį zombiu. Taip pat kai kurie užsidirba platindami reklamines šiukšles.

Propagandai atsparūs ne visi
Panašu, kad lietuviai nežino, kaip apsisaugoti nuo sukčių, nesugeba atskirti tikrų žinių nuo melo. „Ypač tai galioja kalbant apie įvairiausio pobūdžio propagandą, informacinį karą. Kai žinutės yra kuriamos ne siekiant užkrėsti kompiuterį, bet norint užkrėsti vartotojų smegenis. Galbūt tame slypi įvairiausi politiniai tikslai, siekis pasėti abejonių ir pan.“, – sako A. Šaveiko.

Pasižvalgius po interneto platybes matyti, kad vartotojai mėgsta dalytis įvairiomis žinutėmis, prieš tai nepatikrinę, ar jos teisingos. Tokios netikros informacijos internete yra labai daug.

Eksperto nuomone, neteisingai manoma, kad į sukčių spąstus papuola tik vyresnio amžiaus žmones. Neretai apsikvailina ir jauni, gebantys puikiai naudotis internetu. Anot jo, šiuo metu internetas yra prieinamas visiems ir nebūtinai tas mokėjimas atidaryti interneto puslapį yra susijęs su gebėjimu atskirti teisingą informaciją nuo kenksmingos. Tai priklauso ne tik nuo amžiaus, bet ir išsilavinimo, gyvenamosios vietos, supančios aplinkos. Kai kurie žmonės tiesiog nori ta informacija tikėti. Situaciją apsunkina ir oficialiojoje žiniasklaidoje publikuojamos neigiamos naujienos. Neretai, atsiranda žmonių, kurie stengiasi ta informacija pasinaudoti ir dar labiau viską apjuodinti.

Sunku pasakyti, ar ateityje gyventojai taps atsparesni propagandai, vis dėlto viliamasi, kad bent jau bus išlaikomas balansas.

„Iš vienos pusės, galbūt vartotojai taps labiau išprusę ir atsparesni sukčių atakoms. Iš kitos pusės, neabejoju, kad kenksmingo informacinio, technologinio turinio kūrėjai nesnaus ir sugalvos naujų būdų, kaip užkrėsti mūsų kompiuterius ir galvas. Kuo atsparesni tapsime, tuo daugiau atsiras naujų atakų. Tikiuosi, kad tas balansas bent jau nenusvirs į blogąją pusę“, – sako A. Šaveiko.

Dar reikia mokytis medijų raštingumo
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto dekanės doc. dr. Živilės Sederevičiūtės-Pačiauskienės, būtina žinoti ne tik kaip atskirti melagingą informaciją, bet ir kaip elgtis.

Viešai išplatintame pranešime rašoma, kad skaitydami ar žiūrėdami kažkieno sukurtą turinį mes gauname informaciją, perleistą per kito žmogaus „filtrą“. Jis gali būti nepriklausomas arba sąmoningai ar nesąmoningai atstovauti kažkieno interesams. Mes visada turime ieškoti kitos nuomonės, „antros medalio pusės“, kad galėtume daryti savo išvadas.

Didelę įtaką atskiroms vartotojų grupėms daro ir nuomonių lyderiai, veikiantys socialiniuose tinkluose. Jaučiame mes ar ne, tačiau jie formuoja mūsų nuomonę lygiai taip pat, kaip ir visa kita, ką renkamės skaityti, žiūrėti, apie ką diskutuoti.

Ji pastebi, kad dėl nepakankamo medijų raštingumo kenčia ne tik medijų vartotojai, bet ir jų turinio kūrėjai: „Tie, kurie turi komunikacijos kanalus ir moka tinkamai formuluoti mintis, naudoti žinios formavimo strategijas, turi galimybę paskleisti norimą informaciją ir būti išgirsti. Tačiau yra žmonių ir žmonių grupių, kurių nuomonė yra svarbi, tačiau jie nemoka dirbti su medijomis, nesupranta, kaip jos veikia, nesinaudoja ar netinkamai naudojasi netgi Facebook.“

Medijų raštingumas siejamas ne tik su tinkamu medijų vartojimu, bet ir kokybiško medijų turinio kūrimu.  

„Šiame procese yra svarbus ne tik gebėjimas sukurti skaitmeninį turinį naudojantis IT instrumentais, tačiau svarbi yra ir socialinė atsakomybė, autorinės teisės, kūrybos kultūra. Reikia noro ir atsakomybės neteršti interneto neprasmingu, pigiu ir nekorektišku turiniu. Kai kurie dalykai kainuoja papildomai laiko, kai kurie priklauso nuo kūrėjo vertybių, kurias kuo vėliau, tuo sunkiau pakeisti“, – sako Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė.

Docentės nuomone, medijos yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis, todėl medijų raštingumas turi būti natūralus bendrojo ugdymo rezultatas. „Tikiu, kad daugelis mokytojų medijų raštingumą ugdo net nežinodami, kiti – sąmoningai renkasi temas, metodus, medijos tampa mokymosi terpe, o medijų turinio kūrimas – neatskiriama pamokos dalis. Tikiu, kad daug mokytojų bendradarbiauja su mokiniais socialiniuose tinkluose kartu mokydamiesi. O kitiems mokytojams turėtų būti suteikiama pagalba, galimybė mokytis vieniems iš kitų, seminarai“, – sako ji.

Geriausias vaistas – pilietiškumas
Tai, kad Lietuvoje gyventojams bandoma praplauti smegenis pastebi ir Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Saulius Spurga. Jis dienraščiui sako, kad anoniminiuose komentaruose, socialiniuose tinkluose, neskaidriuose naujienų portaluose galima rasti iš tiesų daug klaidinančios informacijos.

„Tai didelė problema, nuo kurios, manau, neįmanoma visiškai apsisaugoti. Būtų geriausia, jeigu žmonės daugiau dėmesio skirtų informaciniam raštingumui, sąmoningumo ugdymui, turėtų savo poziciją ir mokėtų atsirinkti informaciją“, – mano S. Spurga.

Itin skaudu, kai gyventojų sąmone bandoma manipuliuoti prieš rinkimus arba bandant paneigti šalies istoriją, apjuodinti šalies didvyrius. Politologo nuomone, tai labai jautri vieta, todėl į ją dažniausiai ir taikomasi.

„Pasitikėjimas valstybe prasideda nuo bazinių dalykų, nuo pamatų, ant kurių stovi valstybė. Suniekinus tuos pagrindus, pasakius, kad čia nėra kuo didžiuotis, iš žmogaus atimamas tikėjimas, taip supriešinami žmonės, skatinimas nihilizmas ir nepasitikėjimas aplinkiniais, o tai silpnina valstybę“, – pabrėžia S. Spurga.

Galbūt gyventojai propagandai nepasiduotų, jeigu labiau mylėtų savo valstybę ir būtų pilietiškesni. Kiekvienas valstybės pilietis turi pasirinkti, kurią pusę palaikyti ir būtų geriau, jei palaikytų savo valstybę.

„Visos valstybės turi patriotizmo sampratą, visur suvokiama, kad pilietiškumas yra valstybės pagrindas ir mes turėtumėme taip mąstyti“, – pataria politologas.

Į viršų